Išsaugoti šalies pieno ūkius – misija įmanoma?

Strategija – vis dar paieškų kelyje

„Tik ką grįžau iš Jungtinės Karalystės, kur visą savaitę dalyvavau mokslinėje konferencijoje, lankėme pieno ūkius – po 3–4 per dieną. Prie vienos fermos matėme paminklą karvei. Lentelėje buvo įrašyta, kad ūkininko holšteinų veislės karvė tarnavo 11 laktacijų ir per tą laiką davė 137 tūkst. kg pieno. Per vieną laktaciją – 12 450 kg. Lietuvoje orientuojamasi į karvės produktyvųjį laikotarpį, pasaulyje – į galvijo ilgaamžiškumą“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakoja dr. G. Vorobjovas.

Pasak jo, Lietuva vis dar pienininkystės strategijos paieškų kelyje, ūkiai įprato prie pieno rinkos „amerikietiškų kalnelių“, o Vakarų Europos šalyse atsiperkančiu laikomas pieno ūkis, kuriame yra 220 karvių ir dirba 4 melžimo robotai. Panašūs gamybos kaštai ir 120 karvių bei 2 melžimo robotų ūkyje, tačiau grąža didesnė pirmajame. Jungtinėje Karalystėje matytuose panašaus dydžio ir kooperuotuose pieno ūkiuose ūkininkas už parduotą kilogramą pieno gauna 20 euro centų pelno, tačiau ten kitaip modeliuojama maisto grandinė „Nuo lauko iki stalo“.

„Nuo karvių gerovės priklauso ir pelnas iš pieno gamybos, ir oro taršos mažinimas, – pastebi pienininkystės ekspertas dr. G. Vorobjovas. – Kita investicijų kryptis – galvijų genetika, dėl kurios karvės produktyvumas gali nuo 6 tūkst. kg per laktaciją padidėti iki 12 tūkst. kg, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija sumažėti 30 proc. Bendrovė „Dimedium Lietuva“ šalies pieno ūkiams tiekia pasaulyje garsios „Alta Genetics“ kompanijos veislinę medžiagą ir pažangius galvijų gerovės bei produktyvumo sprendimus.“

Produktyvumas – galvijų gerovė

Dr. G. Vorobjovo teigimu, rūpinimasis gyvūnų gerove svarbus ne tik dėl etinių aspektų. Patenkintos karvės, nejaučiančios streso, gyvenančios geromis sąlygomis ir apsuptos tinkamos priežiūros, turi labai didelę įtaką pieno produkcijos augimui ir didesniam pelnui. Pasitaiko situacijų, kai augintojai turi labai geros kokybės pašarų ir gerai tvarko mitybą, tačiau dėl netinkamų sąlygų neišnaudoja savo karvių gamybinio potencialo. Kokios yra nesirūpinimo gyvūnų gerove išlaidos?

Visų pirma, tai didelės investicijos į veterinarinę pagalbą. Žemos gerovės ūkiai kur kas dažniau turi kreiptis į veterinarijos gydytojus, o tai reiškia didesnes išlaidas. Blogos gerovės simptomas yra labai didelis koncentruotų pašarų suvartojimas – tokiose fermose gyvuliai kovoja dėl maisto prie pašarų stalo, o šios kovos rezultatas – ne tik daugybė galūnių patinimų ar odos pažeidimų, bet ir prarasti pašarai.

Kitos grėsmės, kylančios dėl prastų sąlygų, yra viduriavimas, plaučių problemos, dingusi ruja arba odos mikozė. Į ką reikėtų ypač atkreipti dėmesį kalbant apie karvių gerovę? Pienininkystės eksperto dr. G. Vorobjovo nuomone, pirmiausia – tai patogios guoliavietės. Karvė ilsisi 12–14 val. per parą, tad turime jai suteikti tinkamą guolį – minkštą ir patogų. Saitinio laikymo tvarte guoliavietės turi būti ne mažesnės kaip 1,2 m pločio ir 1,8 m ilgio, o palaido galvijų laikymo tvarte – šoninės guoliavietės prie sienų turi būti 3 m ilgio ir 1,2 m pločio, o likusios – 5 m ir 1,2 m. Guoliavietė negali būti plikas betonas. Tai turi būti šiaudai, guminis kilimėlis, smėlis, vandens lova. „Vasarą vandens lova vėsina karvės tešmenį, žiemą – tarnauja kaip kūno termoreguliatorius, – pastebi dr. G. Vorobjovas, – Lietuvoje ši praktika taikoma naujai pastatytose fermose.“

Gyvūnų gerovei talkina pakankamai didelė ir gerai sutvarkyta pasivaikščiojimo zona.

Negalima leisti gyvūnams grumdytis vaikščiojant, koridoriai turi būti platūs. Tai labai svarbu, nes jei vietos mažai, bandoje dominuojantys gyvūnai neleis prie pašarų stalo ateiti silpnesniems gyvūnams, pvz., po pirmojo apsiveršiavimo. Tokie gyvūnai prie pašaro prieina tik tada, kai jį palieka stipresni bandos nariai. Dėl to jie auga silpnesni ir lėčiau. Todėl koridorius turėtų būti 4–4,5 m pločio. Kalbant apie plačius koridorius, negalima pamiršti tarpo tarp guoliaviečių, kuris turi būti ne mažesnis kaip 2,8–3 m, kad gyvūnai galėtų lengvai prasilenkti vienas su kitu. Taip pat reikia nepamiršti pašalinti aštrių briaunų, išsikišusių varžtų, stulpų – jie gali sužaloti gyvūnus.

Pienininkystės eksperto dr. G. Vorobjovo teigimu, tvarte laikomoms karvėms būtina patekti į gryną orą. Siekiant pagaminti vieną litrą pieno, karvės organizme turi įvykti 400 litrų kraujo apykaita. Pumpuodamas šį kraują, karvės kūnas dirba tikrai labai dideliu intensyvumu. Karvėms rekomenduojama sudaryti sąlygas, kurios leistų vienai piendavei per valandą gauti 600 kub. m gryno oro. Tada gyvūnai kvėpuoja „pilna krūtine“, o jų kūnai gali lengvai gaminti pieną. Be to, gryno oro trūkumas ir didelis drėgmės bei amoniako kiekis tvarte neigiamai veikia veršelius – kyla plaučių problemų, prasideda viduriavimas, ūkininkui atsiranda didelių išlaidų.

Kita problema tvarte – slidžios grindys. Gyvūnai ant jų jaučiasi nesaugūs, patiria stresą, dažnai lūžta kaulai. Todėl rekomenduojama reguliariai frezuoti (įpjauti, grioveliais) betonines grindis, tačiau praktiškiau – kloti guminius kilimėlius su grioveliais ir nuolydžiu pašalinti drėgmei. „Kuo sausesnės grindys, tuo sveikesnės karvių nagos, 3–4 proc. padidėjęs karvių produktyvumas“, – pastebi dr. G. Vorobjovas.

Anot pienininkystės eksperto, labai svarbu tvarte galvijus aprūpinti reikiamu šviesos kiekiu. Ypač rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai natūralios šviesos labai mažai. Rekomenduojama tvarte palikti įjungtą šviesą, ypač virš pašarų stalų, kad gyvūnai naktį galėtų laisvai judėti, prieiti prie maisto ar vandens.

Šeštasis gyvūnų gerovės reikalavimas – būtina turėti nuolatinę prieigą prie vandens, t. y. ūkininkas privalo pasirūpinti reikiamu kiekiu girdyklų ir reikiamu kiekiu vandens jose. Vandens turi būti daug (vasarą net 150–200 l vienai karvei per dieną). Gyvūnams reikia gerti vandenį, be jo nebūna sveikų gyvūnų ir geros kokybės pieno. Kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos gyvūnų gerovei, yra nuolatinė galimybė gauti pašarų. Daroma prielaida, kad vienam gyvūnui turėtų būti 55 cm pašarų tako, bet kuo daugiau – tuo geriau. Pašaro trūkumas sukelia tas pačias pasekmes, kaip siaurų praėjimų atveju.

Pasak dr. G. Vorobjovo, net tobuli pašarai ir tobula jų dozė nepadės, jei karvė neprieis prie pašarų stalo, nes jai tiesiog skauda kojas. Tad reikia prisiminti kanopų korekciją. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, tad reikia atidžiai stebėti nagas. Kai kurias reikia taisyti kartą per metus, o yra tokių, kurias reikia taisyti 4 kartus per metus.

Reikia nepamiršti ir gyvulių atskyrimo tvarte: daugiau sveriantis gyvūnas visada atbaidys mažiau sveriantį, dėl to smulkesnėms karvėms bus sunkiau gauti pašarų ir vandens.

„Labai svarbu tvarte sudaryti sąlygas, kad karvės vasarą išvengtų karščio šokų, – kalba dr. G. Vorobjovas, – galvijams, ypač jų produktyvumui, vasarą patirtas stresas atsiliepia iki lapkričio.“ Pienininkystės eksperto teigimu, labai svarbu, kad kasdienė veikla, įskaitant melžimą ar šėrimą, būtų atliekama kasdien tuo pačiu metu. Gyvūnų organizmai geriausiai funkcionuoja, kai palaikomas tas pats ritmas – tuo pačiu metu jiems duodama pašarų, tuo pačiu metu jie melžiami ir tuo pačiu metu šukuojami. Šių valandų pokytis – 10 proc. mažiau pieno.

Protingas ūkininkavimas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 42, 2023 m. balandžio 15 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.