Iššūkis ateities Europai – subalansuoti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą

Nepaisant teigiamų rezultatų, iki 2030 m. skaitmeninės, technologinės ir žaliosios ekonomikos raidos poveikis kardinaliai pakeis ir darbuotojų vaidmenis darbo rinkoje. Lietuva jau dabar minima kaip viena iš pažangiausius kvalifikacijos tobulinimo procesus sukūrusių šalių. Pastebėta, kad geriausi rezultatai pasiekiami dalyvaujant darbdaviams, kurie įsipareigoja įdarbinti žmones po mokslų ir, atsižvelgdami į įmonės veiklos specifiką, padeda išsirinkti Užimtumo tarnybos klientams siūlomas programas.

Tikslinė pagalba labiausiai pagerino galimybes darbo rinkoje 30–50 metų darbingo amžiaus šalies gyventojams. Nustatyta, kad ypač didelį teigiamą poveikį padarė vyresnėms nei 50 metų moterims ir žemesnio lygio įgūdžius turintiems klientams.

Ateityje daugės pokyčių

Visgi ateityje profesinis mokslas, nauji įgūdžiai reikalaus daugiau dėmesio. Dalis profesijų vis labiau nyks, o norintys sustiprinti savo pozicijas rinkoje, turės prisiminti jau senokai girdimą mokymosi visą gyvenimą sąvoką. Prie sėkmės prisidės ir socialinis dialogas tarp darbdavių, politikų, ekspertų.

„Ypatingas dėmesys ateityje bus skiriamas žemesnio išsilavinimo, migrantų, asmenų iš rasinių ar etninių mažumų, moterų, asmenų su negalia, taip pat vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimo klausimams. Jie yra didelis ateities darbo rinkų potencialas“, – sakė už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmitas.

Didžiausia problema, kuri pastaruosius kelerius metus darė lemiamą įtaką darbo rinkoms – darbo paklausos ir pasiūlos nesuderinamumas. Senstant visuomenėms, vystant žaliosios ekonomikos bei skaitmeninius projektus kvalifikuotos ir rinkos poreikius tenkinančios darbo jėgos trūkumas darysis tik akivaizdesnis.

2023 m. I ketvirčio laisvų darbo vietų duomenys rodo, kad labiausiai darbuotojų trūksta sveikatos priežiūros, svetingumo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, transporto ir statybos srityse. Nors laikinas darbo jėgos trūkumas gali būti ekonomikos pakilimo ženklas ir suteikti darbuotojams tam tikrą derybinę galią, nuolatinis darbo jėgos trūkumas greičiausiai turės neigiamą poveikį visai ekonomikai.

Darbuotojų trūkumas gali apriboti įmonių ir viešųjų įstaigų ekonominę veiklą, mažinti jų gebėjimą diegti inovacijas arba priversti mažinti paslaugų ir produktų kokybę. Šis reiškinys gali lemti paslaugų teikimo perkėlimą į užsienį arba žmogaus funkcijas automatizuoti.

Žaliasis kursas didins kai kurių darbuotojų poreikį, bet matomos ir rizikos

Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad pokyčius artimiausiais metais inicijuos ir ES Žaliojo kurso politika. Numatoma, kad tam reikės daugiau kvalifikuotų mokslo ir inžinerijos specialistų (+3 proc.), administracijos ir komercijos vadovų (+2,1 proc.), vyresniųjų pareigūnų ir įstatymų leidėjų (+1,7 proc.). Augs ir IT specialistų (+1,5 proc.) bei verslo ir administravimo specialistų (+1,2 proc.) paklausa.

Vidutinės kvalifikacijos darbuotojai bus laukiami atliekų tvarkymo, statybų ir su jomis susijusiose srityse. Nemažės ir dabar paklausių profesijų specialistų poreikis: elektros ir elektronikos pramonės darbuotojų, vairuotojų.

Technologiniai pokyčiai kelia riziką ir lyčių segregacijai. Žaliąją transformaciją kuriančiuose sektoriuose paprastai dominuoja vyrai. Pavyzdžiui, ES kasybos sektoriuje yra mažiausia moterų dalis – vos 9,1 proc. (80,6 tūkst. moterų, o vyrų – 484,9 tūkst. vyrų). Vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo srityje, kuri turi vieną didžiausių teigiamų poveikių užimtumui dėl žaliojo perėjimo, moterys sudaro 21,5 proc. darbo jėgos. Transporto ir elektros pramonėje jos sudaro atitinkamai 22,2 ir 27,7 proc. IT sektoriuje lyčių disbalansas taip pat akivaizdus: 2021 m. duomenimis tik 17 proc. šioje srityje dirbusių specialisčių buvo moterys.

Siekiant lygybės ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje stiprinimo, valstybės turės ieškoti sprendimų, kaip jau mažiausiems visuomenės nariams pasakoti apie ateities profesijas. Šiuo metu IT sektorių įprasta sieti su vyrų dominavimų darbo pozicijose, o ES apklausos rodo, kad 1 iš 10 berniukų sieja savo ateitį su šia sritimi. IT specialistėmis dirbti norėtų tik 1 mergaitė iš 100.

Iššūkių kelia ir visuomenės senėjimo problemos

Remiantis Eurostato EUROPOP2023 prognoze, darbingo amžiaus gyventojų (20-64 m.) skaičius 2022 m. sumažėjo iki 265 mln., o 2030 m. tesieks 258 mln.

Vyresnio amžiaus darbuotojų ir vidurinį išsilavinimą turintys žmonės (kaip ir moterys) galėtų būti didžiausias darbo jėgos potencialas ateities Europoje. Moterys turi galimybę padidinti užimtumo rodiklį 7,1 procentinio punkto (+17,3 mln.) iki 2030 m. Vidurinį išsilavinimą turintys žmonės prisidėtų 5,4 procentinio punkto (+13 mln.). Vyresni žmonės taip pat gali turėti didelį poveikį ES užimtumo rodikliui, nes tai – 11 milijonų papildomų aktyvių žmonių darbo rinkoje.

Vyrų indėlio potencialas yra žymiai mažesnis ir iki 2030 m. sieks tik 8,8 mln.

Siekiant sumažinti darbo jėgos trūkumą, būtina skatinti nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą darbo rinkoje. Pabrėžiamas ir įgūdžių tobulinimas ar veiksmingos perkvalifikavimo iniciatyvos. Darbuotojų iš ne ES šalių pritraukimas taip pat padės subalansuoti darbo rinką.

Būtina užtikrinti nacionaliniu šalies mastu vykdomą darbo pasiūlos ir paklausos derinimo politiką: stiprinti motyvaciją dirbti, vykdyti mokesčių ir pašalpų sistemų reformas bei užtikrinti nuolatinį darbo sąlygų gerinimą.

Europos įgūdžių metai

2019 m. ES maždaug 60 proc. darbingo amžiaus gyventojų (25–64 m.) turėjo bent jau pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Dabar siekiama, kad iki 2030 m. bent 80 proc. 16–74 metų ES gyventojų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, reikalingus tiek darbe, tiek viešajame gyvenime.

2023 m. – Europos įgūdžių metais – skatinami konkretūs veiksmai, skirti įmonių konkurencingumo didinimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas investicijų į mokymą ir kvalifikacijos kėlimą didinimui, įgūdžių neatitikimo gerinimui, žmonių pageidavimų ir įgūdžių derinimui su darbo rinkos paklausa, ypač atsižvelgiant į ekologišką ir skaitmeninį perėjimą bei pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš trečiųjų šalių.

Svarbu ir dėmesys individualiam profesiniam orientavimui ir paklausių specialybių pasiūlai, taip skatint gyventojus rinktis ateities profesijas. Darbo rinkos politikos vystymosi sėkmę lems ir tinkamo minimalaus darbo užmokesčio nustatymas, nes jis didele dalimi prisideda prie kai kurių profesijų darbuotojų trūkumo prevencijos.

Užimtumo tarnybos informacija