Įstrigusi vėjo energetika pernai išjudėjo iš vietos

Atsiliekama nuo plano

2022 m. vėjo energija sudarė daugiau nei trečdalį visos elektros, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių. Pirmą kartą vėjo ir saulės kartu sukurta energija pranoko elektros gamybą iš dujų ir branduolinių šaltinių. Vien vėjo energija patenkino daugiau nei 16 proc. visų ES elektros energijos poreikių.

ES atsinaujinančios energijos pajėgumai nuolat augo, net buvo viršytas tikslas iki 2020 m. pasiekti 20 proc., 2022 m. vėjo jėgainių parko plėtra pastebimai sulėtėjo.

2022 m. Europoje įdiegta 19,1 GW. Sausumoje veikiančios jėgainės pagamino 16,7 GW, jūroje – 2,5 GW. Vien Bendrijos šalys tais metais pagamino 16 GW naujos vėjo galios, teigia vėjo energijos naudojimą senajame žemyne skatinanti ir per 500 narių vienijanti asociacija „WindEurope“. Tačiau šis skaičius gerokai mažesnis nei ES turėtų sukurti, kad galėtų pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos tikslus. Įrenginių skaičius 12 proc. neatitiko realių lūkesčių scenarijaus nuo 2021 m. ir buvo gerokai mažesnis už normą, reikalingą Europos klimato ir aplinkosaugos tikslams pasiekti.

Asociacija paskaičiavo, kad norint pasiekti savo tikslą, blokas iki 2030 m. turės turėti 420 GW vėjo energijos gamybos pajėgumą. Tai reiškia, kad iki tol kasmet bus pridėta mažiausiai 30 GW vėjo energijos.

Tik aštuonios šalys 2022 m. viršijo ES 16 proc. vidurkį. Vienintelė Danija, pasak „WindEurope“, gerokai lenkė visas bloko šalis, vėjo jėgainių dėka patenkinusi daugiau nei pusę savo elektros poreikio. Po to sekė Airija, kurios elektros energijos poreikį tais metais patenkino 34 proc. vėjo energijos.

Didžiausią Europoje vėjo turbinų parką turinti Vokietija pasidalijo trečiąja vieta su Portugalija – abi šalys 26 proc. savo energijos poreikio padengia iš vėjo energijos.

Eurostat duomenimis, Europos šalių rikiuotėje pagal šalies elektros poreikio patenkinimą naudojant iš vėjo pagamintą energiją 2022 m. Lietuva buvo 13-a ir aplenkė savo kaimynes Latviją, Estiją bei Lenkiją.

Neišnaudotas jūrų vėjas

Vertinant šalis pagal vėjo jėgainių parkų dydį, neabejotina lyderė yra Vokietija, 2022 m. turėjusi didžiausią vėjo jėgainių galią Europoje – daugiau nei 66 gigavatus. Po to rikiuojasi Ispanija ir Jungtinė Karalystė (JK) su maždaug 29 gigavatais.

Kalbant apie vėjo jėgainių jūroje įrenginius, JK pirmauja visoje Europoje. 2022 m. ji pasiekė 14 gigavatų jūros vėjo jėgainių galią, kuri beveik pasiekė šalyje įrengtų sausumoje galių, rašo Euronews.

Kitos Europos šalys, turinčios didelius jūros pajėgumus, yra Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Belgija. Prancūzija 2022 m. įrengė pirmąjį didelį vėjo jėgainių parką jūroje. Iš viso jūros vėjo jėgainės Europoje pasiekė 30 gigavatų galią.

Tačiau jūros potencialas iš esmės liko neišnaudotas, nes iš visų naujai pastatytų jėgainių net 87 proc. iškilo sausumoje. Iš visų dabartinių ES įrengtų pajėgumų 92 proc. yra sausumoje, o jūroje esantys įrenginiai sudaro likusius vos 8 proc.

Įstatyminės bazės barjerai

Ekspertų teigimu, 2022 m. vėjo jėgainių parkų plėtrą stabdė įstatyminė ES bazė. Siekdama paspartinti vėjo energijos gamybą ir diegimą bei supaprastinti leidimų statyti įrenginius išdavimą, EK 2023 m. pristatė vėjo jėgainių paketą. Tai, „WindEurope“ pastebėjimu, Vokietijoje ir Prancūzijoje išduotų leidimų skaičius 2023 m. išaugo 70 proc., palyginti su 2022 m.

Veiksmų plane numatyta ir keletas priemonių, padedančių pritraukti daugiau investicijų į naujų gamyklų, infrastruktūros ir vėjo energijos darbo jėgos plėtrą. Naujų investicijų dėka Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje šiuo metu statomos arba yra ruošiamos kelios tiekimo grandinės gamyklos.

EK komunikate dėmesys skiriamas ir investicijų į jūros vėjo ir vandenynų energiją paspartinimui. Sukaupus 16,3 GW jūroje įrengtus pajėgumus, naujų jūroje esančių įrenginių galia turi padidėti vidutiniškai iki beveik 12 GW per metus, kad būtų įvykdyti ES šalių įsipareigojimai, teigia EK. Tai 10 kartų daugiau nei 2022 m. įdiegta 1,2 GW.

Šiek tiek istorijos

Vėjo energijos pramonė Europoje gyvuoja beveik keturiasdešimt metų, o pirmasis žemyno vėjo jėgainių parkas, pasak duomenų platformos Statista, buvo atidarytas 1982 m. Graikijos Kythnos saloje. Jame buvo penkios turbinos, kurių kiekvienos galia po 20 kilovatų. Beveik po 10 metų prie Danijos krantų buvo pastatytas pirmasis pasaulyje vėjo jėgainių parkas jūroje.

„Wind Europe 2023“ konkurencingumo ataskaitoje rašoma, kad 2022 m. vėjo jėgainių pramonė ES sukūrė apie 300 000 darbo vietų. Pagal REPowerEU tikslus numatoma, kad iki 2030 m. darbo vietų skaičius išaugs iki 936 000.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.