Įtampa dėl plotų ir naudmenų deklaravimo neslūgsta

Šiandien Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) tęsiant šio klausimo parlamentinę kontrolę į klausimus ramiai ir šiek tiek šypsodamasis atsakinėjo žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Jo kūno kalba ir žodžiai bylojo, jog nerimauti nėra ko, ministerija laiko ranką ant pulso ir operatyviai reaguoja į situaciją. Yra numatomi palengvinimai, o deklaravimo terminas prireikus būsiąs pratęstas.

Parlamentinio komiteto nariai kone vieningai tvirtino, kad deklaravimo terminą (be jokių sankcijų taikymo) reikia pratęsti iki birželio pabaigos. Į žemės ūkio viceministro pastebėjimą apie tai, kad pratęsiant deklaravimą žemdirbius vėliau pasieks išmokų avansai, jie sakė: verčiau tegul avansai bus vėliau, bet galvos ramios ir pinigai didesni.

Iki šios dienos pateikta apie 16 tūkst. paraiškų (pirmąją gegužės savaitę, kai galima buvo tvirtinti paraiškas, jų pateikta beveik 12 tūkst.), vidutinis pareiškėjo deklaruotas plotas pamažu didėja, dabar yra 10 ha.

Anot politikų, tokia deklaravimo sparta labai liūdina, nes deklaravusiųjų procentas yra menkas (laukiama, kad jų turėtų būti 110 tūkst.), dar neatėjo didieji pareiškėjai. O iš skirtingų institucijų specialistų jie dabar neretai girdi skirtingą informaciją.

Žemės ūkio viceministras šio teiginio nepaneigė, bet patikino: yra siekiama, kad visi būtų „bendrame informaciniame lauke“, visi komunikuotų vienodai –  Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio duomenų centras.

Seimo narys Kęstutis Mažeika nuotoliniame posėdyje dalyvavo būdamas Marijampolėje ir betarpiškai bendraudamas su žemdirbiais. Marijampolės rajone yra 2,2 tūkst. potencialių pareiškėjų, o deklaracijas yra pateikę tik apie dešimtadalį. Politiko pastebėjimu, rajonų žemės ūkio specialistai vieno pareiškėjo konsultavimui sugaišta 2–2,5 val., jiems po tokio deklaravimo sezono būsianti reikalinga psichologo pagalba ar reabilitacija. Ką jau kalbėti apie ūkininkus: jie nerimauja, kad dėl visokių neaiškumų nedalyvaudami ekoschemose apskritai gali likti be pinigų, negauti bazinės išmokos.

Čia viceministras patikino: bazinė išmoka tikrai bus. Kilus klausimui, kas bus arbitras, kai per patikras iškils neaiškumų bei skirtingų interpretacijų, E. Giedraitis taip pat garantavo, kad arbitru būsianti ŽŪM.

Posėdžio  metu aiškintasi dėl kraštovaizdžio elementų, dėl durpžemių, dėl nesureguliuotų upelių ir vandens telkinių apsaugos juostų bei žemėlapiuose atsirandančių faktinių neatitikimų, dėl valstybinės žemės deklaravimo ir pan.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAAA) atstovas Audrius Vanagas dar kartą priminė visiems problemą dėl plotų negamybinei veiklai atidėjimo. Europos Sąjungoje Lietuva yra išsišokėlė su reikalavimu 5 proc. deklaruotos ariamos žemės atidėti negamybinei veiklai. Tai blogina mūsų žemdirbių konkurencinę padėtį, mažins pajamas. Apie tai daug buvo diskutuota ir šią savaitę vykusiame LGAAA susirinkime, kuriame dalyvavo ir viceministras. KRK nuotoliniame posėdyje pamatęs pakeltą virtualią A. Vanago ranką, E. Giedraitis jau žinojo, apie ką suksis kalba. Žemės ūkio viceministras pripažino, kad šioje vietoje Strateginiame plane buvo apsišauta, tačiau Europos Komisija SP patvirtino, ir grįžti atgal Lietuvai esą nebeleidžia. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad tie 5 proc. taikomi tik norintiesiems dalyvauti ekoschemose. Kita vertus, nuo kitų metų šis reikalavimas būsiąs pakeistas, prilygintas kitoms ES šalims.

Asociatyvi 123rf nuotr.