Įvyko pirmosios diskusijos dėl Nacionalinio atkūrimo plano

Susitikimo metu buvo detaliau pristatytas pernai įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas ir jo keliami tikslai, taip pat pristatyta pagrindinė Reglamento įgyvendinimo planavimo priemonė, kurią turės pasirengti visos ES šalys narės – Nacionalinis atkūrimo planas (NAP).

„Pradedame svarbų darbą – nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą. Tikiu, kad tai neliks tik strateginiu dokumentu, o bus praktinis įrankis, kuris padės efektyviai atkurti ekosistemas, užtikrinti jų atsparumą klimato kaitai, sustiprinti biologinę įvairovę ir užtikrinti tvaresnę gamtos ir žmogaus sąveika. Šio darbo sėkmė priklausys nuo aiškios strategijos, pagrįstų sprendimų ir bendradarbiavimo, skirtingų sektorių įtraukimo. Kviečiu visus dirbti sutelktai, remtis realiais duomenimis ir siekti teigiamo praktinio rezultato“, – sveikindamas susitikimo dalyvius sakė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

Susitikimo metu buvo kalbėta apie pasirengimą NAP rengimui, taip pat aptartas NAP turinys, kurį numato Reglamentas. Kovo 11 d. ES šalys narės jau pritarė vienodos NAP formos projektui, pagal kurį bus rengiami visų šalių NAP. Taip pat buvo aptartas suinteresuotų šalių įtraukimo procesas, jo tikslai, artimiausių susitikimų kalendorius.

Diskusijos metu sulaukta vertingų pastebėjimų dėl Reglamento įgyvendinimo ir tinkamo veiklų finansavimo, kad ekosistemų atkūrimas būtų efektyvus ir ilgalaikis. Rengiant NAP projektą ir planuojant priemones, bus svarbu suplanuoti reikiamas lėšas ir finansavimo šaltinius. Susitikime kelti klausimai dėl Reglamento įpareigojimų suderinimo su kitomis politikos kryptimis. Taip pat kalbėta, kad būtina skirti daugiau dėmesio ne tik naujoms buveinių atkūrimo veikloms, bet ir saugoti tas buveines, kurios dar yra geros būklės. Taip būtų užtikrinta, kad buveinių būklė neprastėtų.

Numatoma, jog tolimesnės suinteresuotų šalių diskusijos, taip pat ir dėl konkrečių priemonių pasiūlymų, vyks penkiuose Gamtos atkūrimo darbo grupės teminiuose pogrupiuose (durpynų, jūrų, sausumos, miestų, upių ir ežerų). Visi Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimai bus transliuojami gyvai Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje. 

NAP – pagrindinė Reglamento įgyvendinimo planavimo priemonė

ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja ES valstybes nares iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti NAP projektą, kuriame būtų nurodyta, kaip šalys sieks Reglamente nustatytų gamtos atkūrimo tikslų iki 2030 m., taip pat iki 2040 m. ir 2050 m. Galutiniai NAP turėtų būti patvirtinti preliminariai 2027 m. antroje pusėje.

NAP bus rengiamas pagal bendrą formą, siekiant supaprastinti planavimo procesą ir užtikrinti palyginamumą tarp ES valstybių narių planų. NAP bus sudarytas iš trijų dalių – bendrosios informacijos apie planuojamas atkūrimo veiklas nacionaliniu lygiu ir sąsajas su kitomis politikos sritimis, detalesnės informacijos apie atkūrimo tikslus pagal atskirus Reglamento ekosistemų atkūrimo straipsnius bei atkūrimo priemonių aprašymo dalies.

Lietuvoje NAP projekto rengimą koordinuoja Aplinkos ministerija, dalyvaujant kitoms institucijoms.

2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas numato, jog NAP projektas būtų rengiamas atvirai ir skaidriai, o visuomenės atstovams bus suteiktos veiksmingos galimybės įsitraukti į NAP rengimą jau ankstyvame etape.

***

ES Gamtos atkūrimo reglamente numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.

Šiame teisės akte taip pat numatomi ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.

Šie tikslai taip pat prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvų įgyvendinimo pastangas.

AM informacija