Europos paukštininkai sunerimę: į rinką veržiasi Ukrainos gamintojai

Visi nori pirkti

Ukrainos agroverslo grupė MHP dar gruodį paskelbė pateikusi pirminį pasiūlymą dėl „Uvesa Group“ pirkimo. Teigiama, kad siūloma suma yra nuo 200 iki 275 milijonų eurų. Tačiau Ispanijos „Grupo Fuertes“ jau šių metų vasario mėnesį pateikė 321 milijono eurų savoį pasiūlymą, praneša nieuweoogst.nl.

Spėjama, jog MHP „permušė“ konkurentų siūlomą kainą, nes kovo 4 dieną „Uvesa“ priėmė Ukrainos įmonės pasiūlymą. Tai nutiko, nepaisant Ispanijos taisyklių, kuriomis siekiama užkirsti kelią užsienio investuotojams perimti strateginius sektorius. Tuo tarpu į šią ispanų įmonę yra nusitaikę ir du portugalų konkurentai „Lusiaves“ bei „Valouro“.

Įtarimai dėl sukčiavimo

MHP pasiūlymas įsigyti „Uvesa“ sukėlė ažiotažą Briuselyje, kadangi Europos paukščių augintojai bei paukštienos gamintojai tvirtina, jog Ukrainos įėjimas į ES rinką be muitų sukuria nelygias sąlygas. Taip yra ir dėl to, kad MHP jau kontroliuoja 90 procentų Ukrainos paukštienos eksporto į ES.

Kritikai teigia, kad Ukrainos įmonės gaunamos mokesčių lengvatos yra naudojamos jos plėtrai Europoje finansuoti. Todėl ispanų paukštininkystės įmonės pirkimas sukelia įtarimų, jog Europos gamintojai yra apgaudinėjami.

Tačiau Ispanijos vyriausybė nenori nieko girdėti apie Briuselio skundus ir vienašališkai atmetė sandorio su MHP kritiką. Vyriausybės teigimu, verslo perėmimas nekelia grėsmės Ispanijos interesams. Vis dėlto, sandoris dar nėra baigtas. Kadangi dalyvauja kelios šalys, pirmiausia „Uvesa“ akcininkai turės nuspręsti, kam suteikti pirmenybę.

Įmonių duomenys

Pagal wattagnet.com informaciją, „Uvesa“ kontroliuoja apie 15 proc. Ispanijos paukštienos rinkos. Įmonė taip pat valdo pašarų ir kiaulienos gamybos padalinius, o taip pat dirba visose paukštienos verslo srityse – nuo veisimo iki perdirbimo. Ji valdo keturias perdirbimo gamyklas, tris peryklas ir keturias pašarų gamyklas. Vien tik praėjusiais metais įmonė užaugino 95 mln. broilerių.

Tuo tarpu MHP yra didžiausia paukštienos gamintoja ne tik Ukrainoje, bet ir Europoje, kasmet užauginanti 704 mln. broilerių ir valdanti penkias perdirbimo įmones, septynias skerdyklas, šešias peryklas ir šešias pašarų gamyklas. MHP ne tik aptarnauja vidaus rinkas, kuriose veikia įmonė, bet ir eksportuoja į daugiau nei 80 šalių, o pajamos iš eksporto sudaro 58 proc. visų kompanijos pajamų.

Ukrainos paukštienos eksportas

Po birželio 5 d. nustoja galioti vienerių metų trukmės ES ir Ukrainos prekybos sutartis, taip vadinamas ATM (automatinis apsaugos mechanizmas), susidedantis iš laikino muitų mokėjimo sustabdymo, tačiau pagal kurį, viršijus kvotas, Bendrija gali taikyti muitus, atsižvelgiant į šalių-narių pageidavimus. Šiuo metu vyksta techninės derybos su Europos Komisija dėl būsimo prekybos režimo. Ukrainiečių latifundist.com svarsto, ar ukrainiečiai Europos rinką jau „užtvindė“ paukštiena?

Išanalizavę eksporto duomenis apie panaudotas prekybos su ES kvotas Ukrainos ekspertai tvirtina, kad spartaus paukštienos eksporto į ES nebuvo, be to, metinė kvota nebuvo viršyta 2 proc. Greičiausiai taip yra ir dėl kvotų paskirstymo tarp eksportuojančių gamintojų. Šiemet kvota buvo paskirstyta proporcingai faktinėms 2024 metų 10 mėnesių eksporto į ES apimtims.

Ukrainos paukštininkų sąjungos duomenimis, šalies 2024 m. eksporto į ES dalis bendrame eksporte sudarė 30,5 proc. (136,2 tūkst. tonų). Didžiausi paukštienos eksportuotojai yra MHP, „Agro-Oven“, „Dniprovsky Poultry Plant“, ULAR ir Lucko agrarinė bendrovė.

Lenkų prieštaravimai

Tačiau didžiausia ES vištienos gamintoja Lenkija pasisako už ukrainietiškos paukštienos kvotos sumažinimą iki 90 tūkst. tonų.

Lenkijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorė Dorota Bialczak portalui farmer.pl teigia, jog ES ir Ukrainos prekybinių santykių pagrindas nuo 2017 metų yra Asociacijos sutartis. Ji atkreipė dėmesį, kad pagal šį susitarimą jau panaikinti muitai maždaug 30 produktų ir produktų grupių, įvestos kvotos.

Kalbėdama konkrečiai apie paukštieną ji teigia, jog „pokalbiai su Ukraina yra sudėtingi, o tai išplaukia iš to, kad Lenkijos ir Ukrainos pozicijos šiuo atžvilgiu skiriasi“. Pasak D. Bialczak, kad, nors Asociacijos sutartyje paukštienos kvota numatyta 90 tūkst. tonų, tačiau realiai ukrainiečiai pernai eksportavo 137 tūkst. tonų. Ukraina patvirtina norą tęsti derybas, tačiau nurodo, kad kvota turėtų būti padidinta iki 170 000. tonų.

„Mums ir 90 000 tonų sunku „praryti“, turint omenyje, kad tai ne vienintelis laisvosios prekybos susitarimas“, – sakė direktorė. – „Lenkija mano, kad susitarime su Ukraina turėtų būti numatytas laipsniškas liberalizavimas, t. y. toks, kad rinka turėtų galimybę prie jos prisitaikyti, pašalinti nereikalingas intervencijas. Taip pat manome, kad jei Ukraina ir ES nori būti prekybos partnerės, tai turi būti daroma simetriškai iš abiejų pusių“.

Kita vertus, lenkai apeliuoja į tai, kad daugiau nei du trečdalius Ukrainos paukštienos eksporto į ES teikia ta pati minėta MHP, kuri „turi konkurencinį pranašumą dėl mažų gamybos sąnaudų“. O Lenkijos nacionalinės paukštininkystės tarybos prezidentas Dariuszas Goszczinskis pareiškė, kad net jei Ukraina įgyvendins gyvūnų gerovės ir tvarios gamybos standartus, jos gamintojai išsaugos pranašumą dėl verslo masto ir mažesnių kaštų, o tai sukurs nepageidautiną kainų konkurenciją rinkoje.

Parengė Ričardas Čekutis