Ją dievini arba nekenti

Indiška petražolė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkės Nijolės Maročkienės žiniomis, kalendras egiptiečiai augino dar 1000 metų prieš mūsų erą. Archeologai jų yra suradę Egipto faraonų kapuose.

Po visą pasaulį kalendras išplatino romėnai ir graikai. Nereiklūs auginimui ir nebijantys šalnų augalai sparčiai paplito ir yra auginami visoje Europoje, Azijoje, kituose žemynuose.

Kalendra nuo seno yra viena populiariausių prieskoninių daržovių Indijoje, kurioje jų lapija naudojama kaip salotos. Ji išoriškai primena petražolę, tad dažnai ją vadindavo tiesiog indiška petražole.

Lietuvoje 300 metų

N. Maročkienės žiniomis, Lietuvoje kaip prieskoniniai augalai kalendros pradėtos auginti XVIII a. Mūsų šalyje blakinės kalendros savaime neauga ir nėra plačiai auginamos. Galbūt dėl specifinio kvapo jos daugelio nėra mėgstamos.

Juk žalias augalas ir nesunokę vaisiai (sėklos) dvelkia blakėmis. Tačiau mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad sunokusios sėklos yra malonaus kvapo ir salstelėjusio skonio, o švieži lapai maistą ir paskanina, ir vitaminizuoja.

Pastaruoju metu didesniais plotais kalendrų bando auginti ir ūkininkai.

Gydo ir dezinfekuoja

Prieskoniams ir gydymui naudojami švieži ir džiovinti blakinės kalendros lapai, subrendę malti ir sveiki vaisiai, taip pat žali ūgliai. Lietuvoje dažniau naudojami vaisiai (sėklos). Kalendrų vaisiuose esama geležies, cinko, mangano, boro, vario, kalio, fosforo, kalcio, sieros ir kt.

Indų liaudies medicinos žinovai kalendros sėklomis pataria gydyti skrandžio ligas, slopinti skausmus, skatinti šlapimo išsiskyrimą, stiprinti organizmo imuninę sistemą. Tibeto liaudies medicinos žinovai teigia, kad kalendros malšina troškulį, mažina aukštą kūno temperatūrą.

Mūsų šalies žiniuoniai blakinės kalendros preparatais rekomenduoja gydyti mažakraujystę, hipertoniją, dantenų kraujavimą. Be to, jaunų lapų ir stiebų sultys, taip pat vaisių (sėklų) antpilas veikia raminamai. Kalendrų preparatai mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, gerina apetitą.

Kalendrų sėklose yra eterinio aliejaus, pasižyminčio tulžį varančiomis ir dezinfekuojančiomis savybėmis. Pakramčius jų, iš burnos išnyks nemalonus kvapas. Dažniausiai medicininiais tikslais vartojami blakinės kalendros sėklos ir jų eterinis aliejus.

‘Raslė’ – lietuviška veislė

Nors kalendros atrodo egzotiškas prieskonis, 1999 m. Lietuvoje buvo sukurta pirmoji blakinės kalendros veislė – ‘Raslė’. Šios veislės kūrėjos – instituto mokslo darbuotojos N. Maročkienė ir Marija Baranauskienė.

Mūsų šalies klimatas dažnai būna drėgnas ir vėsus. Tirdama veisles N. Maročkienė padarė prielaidą, kad norint išauginti kokybišką sėklų derlių, reikia rinktis ankstyvas ir atsparias ligoms veisles.

‘Raslės’ – lietuviškos blakinės kalendros veislės – augalo antžeminė dalis siekia vidutiniškai 67 cm aukščio ir 48 cm skersmens. Augalas yra gausiai šakotas, su 5–6 pagrindiniais išsišakojimais. Augalų augimo tarpsniai: nuo sėklų sudygimo iki žydėjimo pradžios – 52 dienos, nuo sėklų sudygimo iki sėklų brandos – 74 dienos.

Kitos blakinių kalendrų veislės

Blakinės kalendros veislių pasiūla nedidelė. Be lietuviškos ‘Raslės’, galima paminėti keletą kitų veislių.

‘Jantar’ – ankstyva, atspari grybinėms ligoms.

‘Delfine’ – žemaūgė veislė. Augalai auga sparčiai. Antžeminės dalies aukštis – iki 45 cm. Tinka auginti vazonuose.

‘Caribe’ – ši veislė užaugina daug žalios masės, gerai atlaiko sausras.

‘Thuringer’ – derlinga ir atspari ligoms veislė.

Kenkėjams jos nepatinka

Jei pavargote kovoti su daržo kenkėjais, pasisėkite kalendrų ir turėsite pagalbininkių. Dažniausiai, susimaišius daržovių ir prieskonių aromatui, kenkėjai praranda orientaciją. Todėl N. Maročkienė tarp įvairių daržovių pataria pasisėti kalendrų.

„Blakinės kalendros skleidžiamo aštroko kvapo nemėgsta sraigės, vengia jo ir spragės. Blakinės kalendros šalia augančius augalus neblogai apsaugo nuo amarų. Šių prieskoninių augalų skleidžiamas kvapas atbaido ir baltuosius drugelius nuo kopūstų. Net kolorado vabalai, pelės vengia jo“, – pasakoja N. Maročkienė.

Dygs ilgai

Kadangi kalendros nėra lepios, o sėklos sudygsta ir esant 8 °C oro temperatūrai, sėti rekomenduojama pavasarį – kuo anksčiau. Anot mokslininkės N. Maročkienės, galima sėti prieš šalčius ir rudenį.

Sėklas patariama įterpti vidutiniškai 3 cm gylyje. Sėklos dygsta ilgai. Esant 15 °C oro temperatūrai, visiškai sudygs po 15–18 dienų.

Kalendros gali daugintis ir savaimine sėja. Iš visiškai sunokusių ir nubyrėjusių sėklų kalendrų vietoje kitais metais vėl jų pridygs.

Sausa dirva – sveikesnė

Kalendros gerai auga lengvesnėse ir vidutinio sunkumo puveningose, nerūgščiose dirvose. Geriausia rinktis apšviestą ir atvirą vietą. Augalai yra pakantūs sausrai. Daugiausia drėgmės reikia žydėjimo metu. N. Maročkienė perspėja, kad auginant kalendras sausose dirvose mažiau puola ir ligos.

Sudygus per tankiai, reiktų retinti, paliekant 4–5 cm atstumus tarp augalų, nes esant tankiam pasėliui, augalai greičiau išgula, sėklos susmulkėja, tad labiau tikėtina, kad augalus pažeis ligos.

N. Maročkienė perspėja, kad azoto neturėtų būti per daug, antraip pasėlis išguls, augalus pažeis grybinės ligos. Teigiamai veikia fosforas: didina augalų atsparumą išgulimui ir eterinių aliejų kiekį vaisiuose sėklose.

Renkame sėklas

Blakinės kalendros žydėti pradeda liepos pradžioje ir žydi iki rugpjūčio mėnesio vidurio. Kadangi žydėjimas ilgas, tai ir sėklos subręsta ne vienu metu.

Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad visiškai subrendusios sėklos lengvai nubyra, todėl norint išvengti derliaus nuostolių, N. Maročkienė kalendras pataria nupjauti tada, kai daugiau nei pusė (apie 60 proc.) pasėlio sėklų paruduoja.

Padėjus į gerai vėdinamą patalpą, neprinokusios sėklos baigs nokti vidutiniškai po savaitės. Jei artimiausiu metu numatomi sausi ir saulėti orai, nupjautus sėklojus galima džiovinti ir lauke.

Pilkos sėklos – nekokybiškos

N. Maročkienė perspėja, kad sunokusios sėklos nuo drėgmės greitai keičia spalvą – pilkėja, o tada ir sėklos kokybė blogėja. Kokybiškos sėklos yra rudai geltonos spalvos, tvirtos, apvalios, kvapnios.

Nepamirškime, kad ilgai laikomos sėklos praranda ir spalvą, ir kvapnumą, nes mažėja eterinių aliejų kiekis. Geriausia kalendrų sėklas sunaudoti per dvejus metus.

Nuo arbatos iki muilo

Kai ką galbūt nustebintų pasiūlymas išgerti kalendrų arbatos, bet tai dar nebūtų didžiausias netikėtumas visoje šių prieskonių panaudojimo įvairovėje. Iš kalendrų sėklų išgaunamas eterinis aliejus plačiai naudojamas parfumerijos ir kosmetikos pramonėje.

Antai blakinės kalendros aliejus naudojamas muilo gamybai. O išspaudus aliejų, likusias išspaudas galima sušerti gyvuliams.

Žalumynų konvejeris

Kodėl gi nepabandžius kalendrų sėti skirtingu laiku? Taip augindami turėsime jaunų ir kvapnių jų lapų visą sezoną. Anot N. Maročkienės, sėja kas 15–20 dienų garantuoja nenutrūkstamą šviežių žalumynų konvejerį.

Kalendra (Coriandrum) – iš Viduržemio jūros rytinių pakrančių ir Mažosios Azijos kilęs vienametis žolinis augalas – priklauso salierinių (Apiaceae) šeimai. Kalendrų gentį sudaro dvi rūšys, savaime augančios Viduržemio pajūryje. Lietuvoje auginama viena rūšis – blakinė kalendra (Coriandrum sativum). Augalai – prieskoniniai, vaistiniai, nektaringi (medingi).

Blakinė kalendra turi gražių lietuviškų sinonimų: kalenda, šlaputė, blakutė.

Įsidėmėkite. Kalendrų vengia sraigės, spragės, amarai, baltieji drugeliai, kolorado vabalai, pelės, sodo kenkėjai.

Visur reikalingas saikas

Nepamirškime, kad prieš pradedant vartoti blakinės kalendros preparatus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Mokslininkė N. Maročkienė kalendras pataria naudoti saikingai, nes per dideli augalo naudojamų preparatų kiekiai gali sutrikdyti kvėpavimą.

Virtuvėje

Blakinės kalendros sunokę vaisiai (sėklos) naudojami kaip prieskoniai. Susmulkintų sėklų dedama į mėsos, žuvies, kiaušinių ir daržovių valgius, marinatus, padažus. Jas galima naudoti duonos kepiniams, dešroms, konservams, ruošiant prieskonių mišinius.

Kalendros puikiai tinka deriniams su įvairiomis svogūninėmis daržovėmis, bazilikais, pankoliais, riešutais, pipirais (juodaisiais ir kvapiaisiais), pipirinėmis.

N. Maročkienės žiniomis, mėgėjai kalendrų sėklomis skanina raugintus burokėlius ir morkas, paukštienos ir žvėrienos patiekalus. Įdomu tai, kad šiomis sėklomis aromatizuojami likeriai.

Maistui naudojami iki žydėjimo surinkti jauni kalendrų lapai. Pavasarį kalendros labai tinka salotoms: jas papildo vitaminais, ypač vitaminu C, mineralinėmis medžiagomis, fitoncidais.

Dar keletas įdomių kalendrų tyrinėtojos N. Maročkienės pastabų apie Rytų šalių virtuvę: „Jų virtuvėje blakinės kalendros yra būtinas prieskonis. Jų sėklomis daržovės sūdomos ir marinuojamos Uzbekijoje, o lapais – Armėnijoje. Ir vis dėlto populiariausia prieskonine daržove kalendra išlikusi Indijoje.“

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Nijolės Maročkienės ir Jolantos Tamašauskienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.