Japonai gardžiuosis lietuviškais ledais ir alumi

Anot žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus, netrukus Japonijoje bus statoma lietuviško alaus gamykla, o ten pagamintas alus bus tiekiamas aukštos kategorijos restoranams, pradedamas pramoninių kiekių ledų eksportas į Japoniją, pradiniai planuojami kiekiai – nuo 10 jūrinių konteinerių per metus.

Dar vienas sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – 2023 m.  į Japoniją pradėtas eksportuoti stiprios mineralizacijos vanduo, kuris bus parduodamas tiek su lietuvišku prekiniu ženklu, tiek su privačia japoniška etikete.

„Lietuva yra apsirūpinanti maisto produktais šalis, orientuota į eksportą, todėl šiandien savo produkciją eksportuojame į 157 šalis. Japonija yra svarbiausia mūsų prekybos partnerė Azijoje. Lietuva labai vertina Japonijos rinką ir yra pasiryžusi tenkinti išrankiausių jos vartotojų poreikius, teikdama aukštos pridėtinės vertės produktus, atitinkančius aukščiausius maisto saugos ir kokybės reikalavimus”, - pabrėžė viceministras.

Susitikime taip pat dalyvavo buvęs bei esamas Japonijos ambasadoriai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje, garbės konsulai, Fukuyamos universiteto korporacijos valdybos pirmininkas ir prezidentas.

Asociacijos nariai palankiai vertina tai, kad Japonijos parduotuvėse daugėja lietuviškų produktų. Pasidžiaugta, kad Lietuva daug dėmesio skiria ekologiškai, tvariai auginamai produkcijai, to Japonijoje, anot jų, dar trūksta.

Maisto produktų eksportas sudaro beveik trečdalį viso Lietuvos eksporto į Japoniją.

Praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Japoniją, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo beveik 20 proc. ir siekė 26,8 mln. Eur. Daugiau kaip kelissyk padidėjo gyvų gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų eksportas, o augalinių produktų sumažėjo.

Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių. Beveik visi į Japoniją eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktai buvo lietuviškos kilmės.

Daugiausia į Japoniją eksportuota lietuviškos kilmės paukščių kiaušinių be lukštų ir kiaušinių trynių – 32,8 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų. Šios produkcijos apimtys palyginti su 2022 m. išaugo beveik tris kartus.

Japonijos rinka atverta pienui, jautienai, paukštienai, žuviai, kiaušinių produktams, duonos gaminiams, medui, gyviems arkliams, gyvūnams augintiniams bei alui.

Japonijos – Lietuvos draugystės asociacija JALFA Japonijoje įkurta 2000 m. Lietuvos ambasados. Šiuo metu ji vienija apie 40 narių: verslininkų, kultūros srities atstovų, buvusių  vyriausybinių institucijų pareigūnų.

ŽŪM informacija