Japonijoje sužavėjo tvarka ir dėmesingumas

Dėmesys universitetams

Japonija – viena geidžiamiausių rinkų eksportuotojams ir viena iš pažangių technologijų lyderių pasaulyje, o Lietuvai tai yra viena pagrindinių partnerių Azijos regione. Tad nenuostabu, kad su šia valstybe mezgami politiniai, verslo, kultūriniai ir moksliniai kontaktai, o lietuvių išvykos į tekančios saulės šalį dažnėja. 2023 m. statistiniais duomenimis, mūsų eksportas į Japoniją siekė 90,3 mln. Eur, o importas – 89,7 mln. Eur. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į Japoniją pernai sudarė 26,8 mln. Eur – per 19 proc. daugiau nei 2022 m. Pernai eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių. Pagrindiniai eksportuojami žemės ūkio produktai – pieno, mėsos gaminiai ir grūdai. Jie 2023 m. sudarė apie 25 proc. viso Lietuvos eksporto į Japoniją.

Kovo pradžioje žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujama delegacija, lydima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir VDU ŽŪA vadovų, viešėjo Japonijoje, kur susipažino su Hokaido regionu – pagrindiniu Japonijos žemės ūkio produktų gamybos centru, mokslo įstaigomis, su kuriomis jau bendradarbiaujama ir mezgami nauji saitai.

„Išvyka buvo įdomi, intensyvi ir naudinga“, – apibendrino VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, Tokijuje vykusiame Lietuvos ir Japonijos maisto forume skaičiusi paskaitą apie abiejų šalių bendradarbiavimą apsirūpinant maistu, kuriant naujus inovatyvius maisto produktus ir mokslo srityje. Su Lietuvos delegacija į Japoniją važiavo ir VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams V. Kargytė, kuriai įspūdį paliko japonų tvarkingumas, atsakingumas ir dėmesys svečiams bei detalėms.

VDU ŽŪA atstovių vizitas buvo labiau orientuotas į ryšių su vietos universitetais stiprinimą. Apsilankyta dviejuose universitetuose – Gifu, su kuriuo VDU ŽŪA jau bendradarbiauja, ir Hokaido, su kuriuo taip pat jau yra tam tikrų saitų – prieš keletą metų buvo įgyvendintas projektas miškininkystės srityje.

„Susipažinome su Gifu universitetu ir aptarėme jo konkretų pasiūlymą rengti dvigubo diplomo, o vėliau ir jungtinę doktorantūros programą agronomijos srityje. Tikėtina, kad iki kokių 2027-ųjų ši programa gali būti užregistruota. Japonai labai norėtų pas mus atsiųsti savo doktorantus studijuoti, natūralu, kad ir mūsiškiai norės ten nuvykti mokytis“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo prof. dr. A. Miceikienė.

V. Kargytė akcentavo, kad Lietuvoje jau lankėsi Gifu universiteto doktorantai ir profesorius, kuriam buvo įteiktas apdovanojimas už pasiekimus vystant Japonijos ir Lietuvos santykius mokslo srityje.

Hokaido universitete, kuris įsikūręs antrojoje pagal dydį Japonijos Hokaido saloje, buvo sutarta pasirašyti bendradarbiavimo ketinimų protokolą ir vėliau aptarti konkrečias veiklas. VDU ŽŪA kanclerė minėjo, kad abiejų mokslo įstaigų studijų programos ir moksliniai tyrimai labai panašūs, tad yra sąlyčio taškų bendrai veiklai. Lietuvių delegacija susipažino su Hokaido universiteto Žemės ūkio ir Veterinarinės medicinos fakultetais, taip pat susitiko su universiteto vadovybe.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams pastebėjo, kad Hokaido universitetas yra labai stiprus – patenka tarp 100 geriausių pasaulio mokslo įstaigų žemės ūkio ir miškininkystės srityje. Hokaido regionas – Japonijos maitintojas, čia pagaminama didžioji žemės ūkio produkcijos dalis, tad nenuostabu, kad čia įsikūrusi ir stipri agrarinio mokslo bazė.

Japonų ūkininkus remia valstybė

Lietuvos delegacija Hokaido saloje turėjo galimybę susipažinti ir su šio regiono žemės ūkio kooperatyvus ir kaimus bei miestelius vienijančiomis organizacijomis, taip pat ir vietos valdžia. „Žemės ūkio kooperatyvų asociacija vienija 120 kooperatyvų. Tai yra stipri organizacija, turinti labai įdomią ir perspektyvią struktūrą – ne tik atskirų kooperatyvų veiklų padalinius, bet ir kredito uniją ar federaciją, ir žemės ūkio tyrimų institutą. Taigi jie patys turi savo kreditavimą ir mokslinių tyrimų bazę“, – aiškino prof. dr. A. Miceikienė. Ji pastebėjo, kad japonai labai kryptingai dirba, turi darnaus vystymosi iki 2030 m. viziją – sukurti veikiančią produktų gamybos ir tiekimo grandinę, panašią į Europos Sąjungos strategiją „Nuo lauko iki stalo“.

Hokaido salos ūkininkai augina ir gamina pačią įvairiausią produkciją – labiau orientuojasi į gyvulininkystę (pieno, jautienos produktai), bet stipri ir augalininkystė: augina bulves, morkas, moliūgus, melionus, vynuoges ir kitas uogas, daržoves. „Praktiškai gamina visus produktus, kurie reikalingi šaliai. Augintojai yra susijungę į kooperatyvus, kuriuos vienija asociacija. Ūkininkai yra remiami valstybės, kokia tai parama – nesigilinome, bet jie kalbėjo, kad valstybė remia ir gamintojus, ir jų asociacijos veiklą“, – redakcijai aiškino VDU ŽŪA kanclerė.

Japonija pristatoma kaip technologiškai išvystyta šalis, pažangios technologijos neaplenkia ir žemės ūkio. O siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų, šioje šalyje gimsta išradimai. „Japonai labai linkę vystyti žiedinę ekonomiką. Vienas mokslininkas iš Osakos universiteto atskrido į Hokaido salą, kad pademonstruotų savo išrastą technologiją – vandenilio gamybą iš biodujų. Pristatoma, kad tai yra pati pažangiausia metano panaudojimo pienininkystės ūkiuose technologija. Išrasta nauja technologija, kaip sumažinti emisijas, chemiškai konvertuojant metano turinčias biodujas į metanolį ir skruzdžių rūgštį“, – pasakojo ŪP pašnekovė.

V. Kargytė minėjo, kad japonai kelia ambicingus tikslus aukštųjų technologijų srityje: „Sprendžiant žemės ūkio klausimus, jie yra numatę taikyti dirbtinį intelektą, kvantines technologijas. Taigi, yra tokios proveržio ambicijos vystant inovacijas. Japonija dar išsiskiria tuo, kad, palyginti su Europa ir Lietuva, ten verslas daug investuoja į mokslinius tyrimus. Europoje į mokslinę inovacinę veiklą investicijos iš privačių lėšų sudaro per 50 proc., Japonijoje – daugiau kaip 70 proc. Tai, matyt, padeda palaikyti jų technologinį konkurencingumą.“

Nepameta galvos dėl žaliųjų rodiklių

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje – Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujama delegacija, kurioje buvo ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams Virginija Kargytė, lankėsi Japonijos Hokaido regione.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.