Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024
Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024

Japoninės vyšnios: nuo kvepiančių frezijomis iki žavinčių šimtais žiedlapių viename žiede

2023/04/22


Išgirsti žodį „vyšnios“ – ir burnoje pajunti jų skonį, užuodi kvapą. Tačiau 19 a. sakuroms, japoninėms vyšnioms, apsigyvenus europiečių soduose, skambėjo nepasitenkinimas: jos neveda maistui tinkamų, gardžių, didelių uogų! Vis dėlto grožis nugali pasaulį: nuostabūs žiedai pamažu pakerėjo Europą, Ameriką ir soduose, parkuose pradėtos sodinti sakuros. O kad jas saugiai atvežtų iš tolimos Japonijos, jau 1830 m. laivais gabenant sakurų sodinukus buvo sugalvoti specialūs šiltnamiai.

Japonijoje jau Edo laikotarpiu (17–19 a.) buvo žinoma keli šimtai sakurų formų. Ne vieną šimtmetį Japonijoje leidžiami parduodamų sakurų katalogai: pavyzdžiui, 1822 metų kataloge aprašoma 224 veislės.

Sakurų veislės skirstomos į anksti ir vėlai žydinčias. Pagal vainiklapių skaičių skirstomos į 4 grupes; įspūdingiausios – vadinamosios „chrizanteminės“, kurios turi daugiau nei šimtą žiedlapių – šie gali būti garbanoti, išlankstyti, o jų skaičius svarbus veislės apibūdinimui.

Šiemet šimto metų jubiliejų švenčiančiame VDU Botanikos sode Kaune sakuros auginamos jau nuo seno ir kolekcija nuolat papildoma. Šiuo metu kolekcijoje – keliolika taksonų, tarp kurių rūšys, veislės, formos.

Pirmoji sode pražysta hokaidinės vyšnios kurilinio varieteto (Prunus nipponica var. kurilensis) veislė 'Ruby'.

„Kalnų vyšnia“ – seniausia ir įspūdingiausia sode auganti sakura.

O štai apie sode augančią seniausią ir įspūdingiausią Prunus serrulata var. spontanea – „kalnų vyšnią“ pirmasis rašė botanikas P. Sieboldas, kaip Prunus jamasakura. Beje, šis mokslininkas į Europą parvežė ir japonų botaniko M. Miyoshi piešinių albumą su sakuromis, kuris šiuo metu saugomas Nyderlanduose, Leideno muziejuje.

Kita VDU Botanikos sodą puošianti veislė 'Ama-no-gawa' patraukia frezijas primenančiu žiedų aromatu, o jos pavadinimas verčiamas kaip „dangaus upė“. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ši sakura paminima 1886 m., aptikta auganti prie Arakawa upės Tokijuje. Tik po kelių dešimtmečių, 1916 metais, japonų botanikas M. Miyoshi aprašė ją kaip Prunus serrulata f. erecta, o E. H. Wilsonas – kaip P. lannesiana f. erecta. Ši sakura sode auginama nuo 2016 metų, taigi, praėjus šimtmečiui po jos aprašymo.

Smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata f. albo-rosea)  

Smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata) 'Kanzan' išsiskiria 23­–28 žiedlapių žiedais. Šios sakuros vardas adaptuotas Hepburn‘o, o tikrasis rašybinis variantas – „Kwanzan“ Japonijoje paminėtas 1681 metais. Įdomu tai, kad šios vyšnios veislė 'Kiku-shidare-sakura' savo žiedelyje gali turėti net 75-125 žiedlapius.

Kaip rodo VDU Botanikos sodo patirtis, visos šios vyšnios vienodai puikiai auga mūsų sąlygomis, jų priežiūra taip pat pernelyg nesiskiria. Tiesa, atkreipkite dėmesį į šių augalų genėjimą: tai nėra būtina kasmet, o jei labai reikia ir genimos sausos ar praretinamos ir patrumpinamos šakos, japonai rekomenduoja tą daryti pačioje žydėjimo pradžioje. Tiesa, žydėjimo laikas gali labai skirtis – pirmosios sakuros pražysta dar balandžio viduryje, o paskutinės gali žiedus išskleisti tik gegužę.

Pasodinus jauną augalą, reikėtų laistyti maždaug 3 kartus per savaitę.

 

 

VDU Botanikos sodo vyresn. specialistė Jolanta ŠABŪNAITĖ

VDU Botanikos sodo nuotraukos

Dalintis
2024/05/26

Migruojančių paukščių daroma žala žemdirbiams: valdininkams – per kietas riešutas

Pastaraisiais metais pasėlius siaubiančių migruojančių paukščių problema vis labiau aštrėja. Paukščiai ne tik išlesa, bet ir ištrypia nemažus pasėlių plotus, o ūkininkams belieka tik pasibėdoti. Žemės ūkio minist...
2024/05/26

Kambariniai augalai keliauja į lauką. Ar žinote, ko jiems iš tiesų reikia?

Kai išnešame kambarinius augalus į lauką, prasideda jų vasaros atostogos. Iš tiesų, kai jie ten jaučiasi gerai, rudenį namo sugrįžta sustiprėję, išaugę. Bet kaip ir žmonėms, taip ir augalams reikia skirtingų sąlygų: vie...
2024/05/26

Parama jauniesiems ūkininkams – geriausia investicija

Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas&ldqu...
2024/05/26

Ant Gedimino kalno – inovatyvus garso ir vaizdo gidas su virtualiosios realybės integracija

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ant Gedimino kalno pristato naujovę lankytojams – garso ir vaizdo gidą su virtualiosios realybės integracija. Šia pažangia technologija siekiama transformuoti lankytojų patirtį muziejuje, kviečiama...
2024/05/25

Svečiams pasiūlo žemaitiškų valgių – ruošia iš savo ūkyje užaugintų gėrybių

Kaimo turizmo sodyba ar ekologinis ūkis – kas svarbiau? Toks klausimas Žemaitijos širdyje, Telšių rajone, įsikūrusiai Gražinai Gaižauskienei ir sūnaus Manto šeimai veikiausiai nekyla. Abi veiklos gražiai papildo viena ki...
2024/05/25

Kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktus?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) vertina augalų apsaugos produktų (AAP) riziką ir juos registruoja, vykdo AAP naudojimo kontrolę.
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Šalis, kurioje miškai neša laimę žmonėms – įspūdinga Pietų Korėjos miškų politika

Per pastaruosius 30 metų Pietų Korėjos vyriausybė įgyvendino įspūdingą miškų politiką. Čia veikia 147 vaikų darželiai miškuose, 9 miškų edukaciniai centrai, 166 poilsio rekreaciniai miškai, 47 miško terapijos cen...
2024/05/25

Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/...