Pomona +25,6 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 8 Lap 2026
Pomona +25,6 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 8 Lap 2026




Jašiūnų dvare – nepaprastas instrumentas

2024/04/28


Padidink tekstą

Muzika ir Jašiūnų dvaras – neatsiejami. Čia dažnai galime išgirsti aukšto lygio klasikinės muzikos atlikėjus. Jame koncertavo Lietuvos nacionalinis simfoninis, Lietuvos simfoninis pučiamųjų ir kamerinis orkestrai ir netgi pasaulinio lygio legenda – tenoras Virgilijus Noreika. Jašiūnų dvare vykstančio festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ pradžia siekia 2016 m. Tuomet pirmajame koncerte pasirodė pianistų dinastija – Veronika Vitaitė, jos duktė Aleksandra Žvirblytė ir anūkas Paulius Anderssonas. Taip prasidėjo Šalčininkų kultūros centro ir žymių pianistų pažintis, peraugusi į gražią draugystę.

Suprasdamas, kad Jašiūnų dvaras tapo aukšto lygio muzikos traukos vieta ir geras fortepijonas tiesiog būtinas, Šalčininkų kultūros centras ieškojo tinkamo instrumento, o kol kas koncertams turėjo jį nuomotis. Tačiau pirmomis šių metų dienomis Šalčininkų kultūros centras sulaukė pianistės prof. Aleksandros Žvirblytės skambučio. Moteris teiravosi, ar jau pavyko surasti dvaro koncertams tinkamą fortepijoną. Sužinojusi, kad jis dar nerastas, garsi pianistė atskleidė, jog norėtų perleisti Jašiūnų dvarui savo mamos, prof. Veronikos Vitaitės, fortepijoną, kuris jai atiteko nuo garsios Lietuvos pianistės, pedagogės prof. Olgos Šteinberg. Taip prasidėjo fortepijono atgimimo ir kelionės į Jašiūnų dvarą istorija.

fortepijonas
1878 metais pagamintas fortepijonas, priklausęs nepaprastai talentingai mokytojai ir pianistei, nuo šiol skambės Jašiūnų dvare.

Restauratorius Darijus Špakauskas tiesiogine ta žodžio prasme įkvėpė instrumentui naują gyvenimą. Atnaujintas jis dalimis buvo vežamas į Jašiūnus ir jau dvare surenkamas. Atėjo lemtinga akimirka – fortepijono pristatymas visuomenei ir pirmasis koncertas. Į jį atvyko Veronika Vitaitė su dukra Aleksandra Žvirblyte ir kiti Olgos Šteingerg mokiniai, galėję iš naujo prisiliesti prie klavišų ir prisiminti, kaip tekę mokytis skambinti šiuo fortepijonu. ARNOLD FIBIGER fortepijonas, pagamintas Kališo mieste (Kalisz, Lenkija) 1878 metais, pradėjo naują muzikinį gyvenimą.

Darijus Špakauskas Veronika Vitaitė.
Restauratorius Darijus Špakauskas ir pianistė prof. Veronika Vitaitė.

Olga Šteinberg – studijavusi Odesos konservatorijoje ir baigusi Maskvos konservatoriją atvyko dirbti į Lietuvą. Ji dirbo Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Veronikos Vitaitės teigimu, į šios talentingos mokytojos klasę norėjo patekti daugelis, tačiau ne visiems pavyko. Olga Šteinberg inspiravo lietuvių kompozitorių kai kurių kūrinių sukūrimą ir buvo pirmoji jų atlikėja, dalį jų parengė spaudai. Repertuarą sudarė Vakarų Europos klasikų, rusų, lietuvių kompozitorių kūriniai.

„Jaudinanti akimirka dėl to, kad čia sėdi mūsų mylimos ir gerbiamos profesorės, mokytojos Olgos Šteinberg mokiniai, kurie šiandien prisilies prie šio instrumento. Šis instrumentas, mums, mokiniams, brangus tuo, kad mes pas profesorę pamokas turėjome ne tik Čiurlionio menų mokykloje arba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji dažnai kvietė į pamokas namuose, ir mes prisiliesdavome prie šio instrumento. Mokytojos šeima kažkada nutarė padovanoti jį man. Tai buvo didelė garbė. Tačiau fortepijonas jau buvo „geram amžiuje“. O šiandien stoviu šalia jo ir jaudinuosi, nes dar neturėjau galimybės prisiliesti“, – pasakojo Veronika Vitaitė, kuri prie šio fortepijono atsisėdo su savo dukra Aleksandra.

Balandžio 20 d. šiam susitikimui pasirinkta neatsitiktinai. Tądien Olgai Šteinberg būtų sukakę 104 metai. Didžiausias nuopelnas – pedagoginė veikla. Jos klasę baigė 84 pianistai ir 41 koncertmeiteris. Tarp jos mokinių – Aleksandra Juozapėnaitė, Aleksandra Žvirblytė, Dalia Balsytė, Indrė Baikštytė, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Povilas Jaraminas, Jūratė Karosaitė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytautas Landsbergis, Dainius Trinkūnas, Eugenijus Ignatonis, Birutė Karosienė ir kt. 2000 m. Olga Šteinberg už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

Vitaitė Žvirblytė
Pianisčių duetas: prof. Veronika Vitaitė ir prof. Aleksandra Žvirblytė.

 

Šalčininkų r. sav. fotoinformacija

Viršelyje: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo ir prof. Veronika Vitaitė.

Dalintis
2026/11/08

Trumpos tiekimo grandinės padeda pereiti nuo idėjos prie reguliaraus tiekimo

Mokyklos ir darželiai kasdien maitina tūkstančius vaikų visoje Lietuvoje. Kai šios įstaigos maisto produktus perka tiesiogiai iš vietos ūkininkų, laimi visi. Vaikai gauna šviežią, sveiką ir kokybišką maistą, o žemdirbia...
2026/11/08

„Nesiskųskite, kad jus nušovė!“

Europos Parlamento (EP) narys Dominikas Tarczyńskis, atstovaujantis Lenkijos konservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“, savo kalbose ir interviu kreipdamasis į nelegalius migrantus, ketinančius jėga kirsti Lenkijos sieną, i&scaron...
2026/11/08

Aušros gyvenime – keturios vėžio diagnozės ir nė karto neprarastas noras gyventi

Pasvalys („Darbas“). Keturiasdešimt penkerių Aušros Kiznytės gyvenimo istorijoje – tiek netekčių, išbandymų ir netikėtų likimo posūkių, kad jų užtektų ne vieno romano siužetui. Dvylika metų Krašto...
2026/11/08

Nuo vietos ūkininkų iki vaikų stalo: Ilgakiemio mokyklos-darželio patirtis

Kauno rajono Ilgakiemio mokykloje-darželyje apie 50 proc. maisto produktų sudaro ekologiški arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminti produktai. Įstaiga bendradarbiauja su ūkininkais ir vietos gamintojais, ieško būdų va...
2026/11/08

Šiemet spalį saulės ir vėjo elektrinės pagamino 40 proc. daugiau elektros nei pernai spalį

2026 m. spalį nacionalinė elektros gamyba Lietuvoje patenkino 80 proc. elektros vartojimo poreikio. Bendras visos šalies elektros poreikis patenkintas 74 procentais. Trūkstama elektra importuota per Lietuvos–Latvijos bei Lietuvos&ndas...
2026/11/08

Kauno mariose įrengtos dirbtinės salos tapo saugiais namais upinėms žuvėdroms ir prieglobsčiu kitiems paukščiams

Gamtos tyrimų centras, vykdydamas pilotinį projektą kartu su „Ignitis gamyba“, valdančia Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, 2026 m. gegužę Kauno mariose įrengė dvi plūduriuojančias platformas su įrengtomis dir...
2026/11/08

2025 m. Lietuvoje nustatyti 69 244 depresijos atvejai: kaip depresija pasireiškia skirtingais gyvenimo tarpsniais?

Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, galintis paveikti įvairaus amžiaus žmones. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 69 244 depresijos atvejai, o depresijos ligotumo rodiklis siekė ...
2026/11/08

Avininkystės iššūkiai Vakarų Europoje

Nyderlandų avių auginimo sektorius kenčia nuo didėjančios ligų rizikos ir nuolatinių vilkų išpuolių – kasmet visoje Europoje jie papjauna apie 20 000 avių. Ekspertai perspėja, kad avių importas, siekiant išlaikyti bei gausinti ...