Jaunųjų uogų augintojų neišgąsdino nei gamta, nei biurokratiniai iššūkiai

Buvusį nederlingą sklypą paskyrė šilauogėms

Sonata ir Dovydas Degimai – abu kraštiečiai: ji kilusi iš Žagarės, jis – tikras skaistgirietis. Prieš dešimtmetį Sonata, baigusi gimnaziją ir maisto saugos studijas tuometinio Aleksandro Stulginsio universiteto Agronomijos fakultete, savo ateitį siejo su Kaunu. Tuo tarpu būsimas sutuoktinis, Joniškio žemės ūkio mokykloje įgijęs techninės priežiūros verslo darbuotojo specialybę, liko vietoje, jau nuo 2015-ųjų prisidėjęs prie tėvų ūkio. Abu bendravo per atstumą: tai ji parvažiuodavo į namus ir susitikdavo, tai Dovydas lėkdavo į Kauną.

„Tėvai paskyrė man 20 hektarų žemės nuo savo dirbtų 60 hektarų ir ėmiausi kartu su jais žemės ūkio. Dirbame visi ir iki šiol, daugiausia auginame grūdines kultūras. Tačiau turėjome sklypą, kuriame niekas nederėjo, net ir žolė gerai neaugo. Prieš 5–6 metus pradėjau domėtis, ką galėtume su tuo sklypu veikti ir dėmesį patraukė šilauogės – skanios, maistingos uogos. Pradėjau skaityti literatūros, išsiaiškinau, kad reikalinga rūgšti durpinga dirva, atlikau dirvožemio tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad jį reikės gerokai pakeisti. O tam reikalinga iškasti gilias tranšėjas, atvežti daug durpių, – pamenu, kaip su draugu ekskavatoriumi tai darėme, – paskui įrengti laistymo sistemą uogakrūmiams. Dar ir elektros ten nebuvo. Kur gauti lėšų? – prisimena pirmus išbandymus D. Degimas. – Mano sesuo tada paklausė, ar nenoriu teikti projekto? Aš dar galvojau, tai ji greitai ėmė ir užpildė paraišką smulkaus ūkio paramai gauti. Po pusantro ar dviejų mėnesių atėjo atsakymas, kad mano projektas patvirtintas. Tada su dviem išnuomotais ekskavatoriais kasėme tranšėjas, tvenkinį, pirkau Jankūnuose ir Šiaulių rajone veikiančioje įmonėje durpes, tiesėme laistymo sistemą, tvorą nuo laukinių žvėrelių, kad nepridarytų žalos. Ir 2021 metais su artimųjų, giminių pagalba, susirinkus apie 30 žmonių, per kelias valandas pasodinome 1500 sodinukų keturių veislių šilauogių. Po to užsėjome tarpuvagiuose žolę.“

Šilauoges apdaužė kruša

2023-iųjų vasaros pabaigoje šeima pirmą sykį skynė šilauogių derlių, nes jos paprastai pradeda derėti po trejų ketverių metų. Tik jis buvo dar menkas, tad mėgavosi patys, vaišino artimuosius.

„Uogas labai varnėnai puolė. Mes ne viską spėjome, kaip buvome suplanavę. Dengėme tinklais, bet dalį jų vėjas atkėlė, tai teko dalintis derliumi su paukščiais. Šiemet jau galvojame, kad turėsime ką parduoti“, – sako Sonata.

Nors buvo šalčių, šeima mano, kad jie nepakenkė, tačiau galėjo pakenkti vėlesnės šalnos.

„Šilauogės itin nukentėjo praėjusiais metais nuo audros, kai ledai išdaužė, iškūlė aplink augusius javus, visiškai sumalė už 1,5 kilometro augusių kukurūzų lauką. Kliuvo ir šilauogėms, apdaužė krūmelius, aplaužė, bet jos po truputį atsigavo, – pirmosiomis patirtimis dalinasi Dovydas. – Kur kas daugiau turėjome problemų dėl pernai pirmi metai pastatyto šiltnamio braškėms auginti, laimei, kad dar nebuvome jų pasodinę.“

Teko atstatyti braškių šiltnamį

Škvalas visiškai sulaužė, suraitė 80 metrų ilgio, 720 kvadratinių metrų ploto šiltnamį. Nuostoliai didžiuliai, o jauni ūkininkai nei šiluogių lauko, nei šiltnamio nebuvo apdraudę. Tiesa, vėliau išsiaiškino, kad šiltnamio dėl didelės rizikos draudimo firmos nelabai ir draudžia arba reikia mokėti nesuvokiamai dideles sumas.

Vis dėlto Sonata ir Dovydas, palaikomi šeimos, rankų nenuleido ir šiais metais šiltnamį vėl įrengė tokį pat, koks buvo. Sustatė stelažus, kad braškės augtų ne ant žemės, o maždaug pusantro metro aukštyje: taip ir šiluma labiau taupoma, nes šiltas oras kyla aukštyn, ir pačius augalus lengviau prižiūrėti, patogiau uogas skinti, kai jos praktiškai akių lygyje. Įrengė laistymo sistemą, per kurią braškės ir palaistomos, ir patręšiamos.

Statydami šiltnamį turėjo praeiti nemažai biurokratinių dalykų. Reikėjo statybų leidimo, kurį norint gauti dar turėjai pristatyti topografinę nuotrauką, taip pat – atlikti kadastrinius matavimus, papildomai nurodyti rangovus, statybos vadovą, prižiūrėtoją, o po statybų dar reikėjo ekspertų, kurie vertina statinį, ar jis pastatytas be nuokrypių. Ir tik tada buvo galima šiltnamį registruoti Registrų centre. Visa tai jaunieji uogų augintojai įveikė.

Braškių pasodino apie 3360 sodinukų, 3 ankstyvųjų veislių: „Flair“, „Dahli“ ir „Sensation“. Rinkosi tokias, kurios gana derlingos, saldžios, geros išvaizdos, atsparios ligoms. Siuntėsi jas iš Olandijos. Braškių derlius šiemet jau džiugino ne tik pačius augintojus, bet ir pirkėjus.

Sausmedžiai ir SHIITAKE grybai

Šalia šiltnamio nusidriekė ir sklypas su 1200 sodinukų sausmedžių. Šeima rinkosi, kokias uogas dar auginti, galvojo ir apie gervuoges, bet kad jos su spygliais. O tada, bežiūrėdami laidą „Svajonių ūkis“ galutinai apsisprendė. Sausmedžių uogos – labai maistingos, turi daug vitaminų, magnio, geležies, folio rūgšties, yra natūralus antioksidantas.

„Kooperavomės keliese su dar dviem ūkininkais – iš Kėdainių ir Vilniaus, nes taip pigiau parsivežti daigus iš užsienio. Sodinome dvi veisles, nes sausmedžiai yra kryžmadulkiai. Atrodo, kad sodinukai prigijo, tik dabar neaišku, ar nepakenkė šalnos. Paaiškės, kai uogos ims megzti“, – pasakoja Sonata.

Būtent Sonata įsigijo tą sklypą valstybinės žemės, kuris dabar skirtas sausmedžiams. Tad įregistravo savo ūkį ir taip pat rašė projektą, gavo paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui.

„Be paramos lėšų būtų tikrai labai sudėtinga. Ir dabar gavus pinigų taip pat reikia dar nemažai savo lėšų prisidėti. o jeigu viską darytume vien savo išgalėmis, tai neįsivaizduoju, kiek metų reiktų taupyti, po truputį viską kurti. Jei nori greičiau rezultatą pamatyti, kitaip neišeina, – įsitikinusi ūkininkė. – Viskas labai daug kainuoja: ir stelažai bangu, ir laistymo sistema brangi, o kur dar visi dokumentai.“

Tačiau jaunai šeimai visi iššūkiai – tarsi variklis. Todėl sugalvojo prie visko dar pabandyti ir SHIITAKE grybų užveisti, kurių auginimo technologija labai įdomi. Pasodinami jie rąstuose. Šeima augins juos apie 300-400 vienetų beržo rąstelių 2 arų sklype. Šiuose grybuose gausu B grupės vitaminų, sakoma, kad jie padeda kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis bei infekcijomis, pasižymi antivirusinėmis, antibakterinėmis savybėmis. Jie taip pat padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina uždegimus organizme.

„Sodo uogos“ pavadinime slypi savininkų vardai

Kasdien Sonatos ir Dovydo kelias veda iš Šiaulių į Taučiūnus ir po to atgal į Šiaulius. Mat abu jie dar dirba ir samdomus darbus: jis – ugniagesys, tad po paros budėjimo turi kelias laisvas dienas ir gali atsidėti mėgiamai žemės ūkio veiklai; ji – pardavimų vadybininkė, todėl laisvų dienų maža, kartais pavyksta kai kuriuos darbus nuveikti per nuotolį.

Dabar jauna šeima po truputį tvarko Taučiūnų kaimo sodybos namą. Nuplėšė visus tapetus, visokius polistirolus, kol pasiekė natūralų medį. Išvertė nereikalingas sienas ir iš penkių mažyčių kambarėlių kaip „kišenės“ atvėrė svetainę, meistras pamūrijo židinį.

„Šita beveik vienkiemio sodyba, prie gero pravažiuojamos asfaltuoto kelio, puikiai matoma jau seniai traukė ir mano mamos, ir senelių akis. Galiausiai aš nusprendžiau ją įsigyti. Kai įrengsime, turbūt čia persikelsime. Šiauliuose kartu metus laiko gyvename. O ateity, manau, savo naują namą statysime“, – apie tikslus ir svajones kalba Dovydas.

Naująjį savo kūrinį – ūkį – pora pavadino „Sodo uoga“. Labai logiškas pavadinimas, tiesiogiai nurodantis, kuo savininkai užsiima. Tačiau pavadinime slypi ir užkoduoti abiejų jaunų ūkininkų vardai, mat žodis „Sodo“ sudarytas iš jų vardų pirmųjų skiemenų: „So“ – Sonata, o „do“ – Dovydas. Jie turi sukūrę profilį „Sodo uoga“ soacialiniame feisbuko tinkle, kur pristato savo ūkį, darbus, būsimą derlių.

Loreta RIPSKYTĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Viršelyje autorės nuo­tr.: Dar visai neseniai Sonata ir Dovydas Degimai žiūrėjo, kad braškės gerai prigytų ir nenušaltų, o šiuo metu jau ankstyvųjų braškių derlius nuskintas.