Jautienos rinka Europoje signalizuoja gamybos nuosmukį

Europinės tendencijos ir paklausa

Pagal suvartojamą kiekį jautiena pasaulyje yra trečia populiariausia mėsa, be jos neišsiverčia daugelio Europos tautų virtuvių. Jautienos gamyba ES yra gana stabili – apie 600 000 tonų per mėnesį. Greta JAV ir Brazilijos Bendrija yra didžiausia pasaulyje galvijų augintoja. Be šių 3 šalių, kitos pagrindinės eksportuotojos yra Indija, Australija ir Naujoji Zelandija.

Kaip skelbia Europos Komisija, 2025 m. 31 savaitę galvijų skerdenų kaina ES buvo istoriškai aukšta, o tai lėmė ribotas skerdžiamų gyvūnų skaičius ir didelė paklausa. Suaugusių galvijų skerdenų kaina siekė 654,3 EUR/100 kg. Ši kaina yra 0,5 proc. didesnė, palyginti su ankstesne savaite, 1,41 proc. – palyginti su ankstesniu mėnesiu ir net 29,8 proc. – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Nepaisant sumažėjusios jautienos gamybos, šios mėsos rūšies paklausa žemyne ​​išliko didelė. Jautienos importo į ES-27 apimtys pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. sausio–kovo mėn., padidėjo 11 proc. (iki 77 tūkst. t). Nors Jungtinė Karalystė išlieka didžiausia galvijienos tiekėja ES šalims, tačiau labiausiai importo augimą šių metų pirmąjį ketvirtį lėmė importo padidėjimas iš Pietų Amerikos šalių: Brazilijos, Argentinos Urugvajaus. Manoma, kad ir toliau tokios tendencijos išliks.

Supirkimo kainos auga

Lyginant galvijų supirkimo kainas ketvirčių perspektyvoje, brangimo tendencijos taip pat akivaizdžios. Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. II ketvirtį, palyginti su 2025 m. I ketvirčiu, vidutinė ES galvijų supirkimo kaina didėjo visose ES šalyse. Vidutinė ES galvijų supirkimo kaina pagal skerdenų masę siekė 6,21 euro/kg, t. y. kaina buvo 12,04 proc. aukštesnė nei I ketvirtį.

Paskutinės savaitės perspektyvoje (31 savaitė) vidutinė kaina ES siekė 6,54 EUR/kg, tačiau kainos įvairuoja nelygu šalis, juolab skerdenos kokybė. Pavyzdžiui, Airijoje gero raumeningumo galvijai buvo superkami po 6,60 EUR/kg, o R klasės – po 7,00 EUR/kg, skelbia Airijos maisto tarybos portalas „Bord Bia“.

Viena iš pagrindinių kainų kilimo priežasčių – galvijų bandų mažėjimas praktiškai visose ES šalyse, o tai ir lemia tam tikrą pasiūlos deficitą rinkoje. Prognozuojama, kad šis disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos išliks, todėl kainos ir toliau išliks aukštos arba gali net kilti, tuo pačiu turėtų augti ir importo į ES apimtys.

Paskaičiavimai ir prognozės

Pagal Europos Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros tarybos (AHDB) trumpalaikės perspektyvos apžvalgą, metų pradžioje sumažėjusi gamyba pagrindinėse galvijų auginimo šalyse (Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje) atsvėrė nedidelį padidėjimą Airijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Prognozuojama, kad bendra 2025 m. ES grynoji jautienos produkcija bus 1,3 proc. mažesnė nei 2024 m. – 6,73 mln. tonų, daugiausia dėl mažėjančios veislinių galvijų bandos.

Iš didžiųjų gamintojų labiausiai gamyba mažėjo Prancūzijoje (4 proc.) ir ypač Vokietijoje bei Nyderlanduose (net po 15 proc.). Produkcijos krytį lėmė mėlynojo liežuvio ligos virusas. ES nedidelis gamybos augimas užfiksuotas tik Lenkijoje (4 proc.), Italijoje ir Airijoje (po 1 proc.), greičiausiai dėl stiprių vidaus rinkos kainų, kurios paskatino gyvulių auginimą ir pelningos eksporto rinkos, esant nuolatinei paklausai.

Tikimasi, kad jautienos suvartojimas Europoje išliks stabilus, nepaisant aukštesnių kainų, o vienam gyventojui tenkantis suvartojimas sieks 9,9 kg (nukris 0,9 proc. per metus).

Prognozuojama, kad šiais metais bendras ES jautienos eksportas sumažės 4 proc. dėl aukštų kainų, dėl kurių ES produktai yra nekonkurencingi, palyginti su Pietų Amerikos produktais iš Brazilijos, Urugvajaus ir Argentinos.

Apskaičiuota, kad ES jautienos importas gali išaugti iki 5 proc. per metus iki 370 tūkst. tonų, nes didėja siuntų iš minėtų Mercosur šalių kiekis.

Tuo tarpu importas į ES iš JK antrąjį ketvirtį sumažėjo 11 proc. – tai rodo padidėjusias jautienos kainas JK.

Lietuviška rinka

Kaip skelbia Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) rengiamas oficialusis informacinis leidinys „Agro Rinka“, šių metų II ketvirtį ir Lietuvoje galvijai buvo superkami brangiau.

2025 m. balandžio–birželio mėn. Lietuvos įmonėse vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę sudarė 5,43 EUR/kg. Tai rodo pakankamai didelį kainų augimą – 15,29 proc. aukštesnė kaina nei 2025 m. I ketvirtį ir net 46,36 proc. nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (t. y. 2024 m. II ketvirtį).

Šių metų II ketvirtį supirktų galvijų skerdenų kainas, lyginant su kaimyninių šalių galvijų supirkimo kainomis, tai vidutinė Lietuvos galvijų skerdenų kaina buvo apie 1,45 proc. aukštesnė nei Latvijos, tačiau beveik 10,97 proc. žemesnė nei Lenkijos ir beveik 12,30 proc. mažesnė nei bendra ES vidutinė kaina.

Jautienos gamybos apimtys Lietuvoje liepos mėnesį smarkiai krito – visų kategorijų gyvūnų skerdimai sumažėjo net daugiau kaip 21 proc., lyginant su birželio mėnesio duomenimis, o metų pokytis rodo 9,88 proc. nuosmūkį.

Kainų augimą lemia ne tik vidaus rinkos pokyčiai, bet ir platesnės tendencijos visoje Europoje. ES šalyse mažėjanti jautienos gamyba bei eksporto sunkumai, pavyzdžiui, dėl mėlynojo liežuvio ligos protrūkių kai kuriose šalyse riboja pasiūlą ir didina kainas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad galvijų supirkimo kaina Lietuvoje artimiausiu metu išliks aukšta, ypač jei toliau išliks didelė paklausa eksporto rinkose ir gamyba neatsistatys į ankstesnį lygį.

Parengė Ričardas Čekutis