JAV importui atvertos durys ES ūkininkų sąskaita?

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga rugpjūčio 21 d. Briuselyje paskelbė apie naują bendrą prekybos pagrindo susitarimą, kurio tikslas – sukurti abipusiškai naudingą, sąžiningą ir subalansuotą prekybos sistemą.

Ūkininkų nerimas

„Neseniai sudarytas ES ir JAV susitarimas, išsamiau išdėstytas bendrame pareiškime, ES žemės ūkio sektoriui nieko neduoda. Nepaisant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen viešų pareiškimų Škotijoje dėl galimų „nulinio tarifo“ susitarimų tam tikriems žemės ūkio produktams, bendrame pareiškime tokių lengvatų nenumatyta jokiems Europos gamintojams. Minimalus lūkestis buvo tarifų lengvatos vynui ir spiritiniams gėrimams – sprendimui pritarė tiek ES, tiek JAV suinteresuotosios šalys – tačiau tai nebuvo įgyvendinta“, - akcentuoja „Copa-Cogeca“.

Priešingai, šis susitarimas suteikia geresnę prieigą prie rinkos JAV žemės ūkio maisto produktams, o ES gamintojams lieka didesni tarifai, kurie dabar siekia 15 proc. pagrindiniams eksportuojamiems produktams. Kaip pažymi Europos ūkininkus atstovaujanti organizacija, šis vienpusis rezultatas ne tik nepagrįstas, bet ir labai žalingas sektoriui, kuris jau patiria spaudimą dėl didėjančių išlaidų, reguliavimo apribojimų ir didėjančios pasaulinės konkurencijos.

„Praktiškai ES žemės ūkio prašoma sutikti su blogesnėmis prekybos sąlygomis, o JAV gauna naujų privalumų. Tai nėra abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas – tai strateginė klaida, kenkianti pačios ES ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir kaimo ekonomikai“, - teigiama pareiškime ir konstatuojama, jog Europos Komisija privalo toliau derėtis su JAV dėl pagrindinių žemės ūkio produktų eksporto tarifų mažinimo, o dabar turėtų skubiai atlikti bei paskelbti šio susitarimo poveikio ES žemės ūkio sektoriui vertinimą.

Pastebima, jog konkuruojančios šalys, pavyzdžiui, Australija ir Argentina, ir toliau naudosis mažesniais 10 proc. tarifais, o tai reiškia, kad ES gamintojai dabar yra dar nepalankesnėje padėtyje pagrindinėje rinkoje.

Be to, „Copa-Cogeca“ teigia siekianti aiškumo dėl EK planuojamų Miškų naikinimo reglamento ir tvarumo direktyvų pakeitimų bei jų poveikio ES gamintojams: „Bet koks Jungtinėms Valstijoms suteiktas taisyklių ar sanitarinio sertifikavimo lankstumas neturi būti vykdomas ES gamybos standartų ar ūkininkų sąskaita. Šis susitarimas patvirtina nerimą keliančią tendenciją: žemės ūkis nuolat nuvertinamas ES prekybos derybose. Raginame Komisiją paaiškinti, kaip šis rezultatas atitinka jos deklaruojamus tikslus dėl mūsų sektoriaus strateginio vaidmens Europai, kaimo vietovių atsparumo ir sąžiningos prekybos, ir nurodyti neatidėliotinus veiksmus, kaip ji planuoja sušvelninti neigiamą poveikį“.

Susitarimo esmė

Kaip Europos Komisija traktuoja susitarimus su JAV? Pasak EK, svarbiausi abiejų pusių įsipareigojimai bei susitarimai žemės ūkio srityje yra šie:

*ES ir JAV susitarė dirbti, siekdamos sumažinti netarifines kliūtis. Bendradarbiavimas standartų ir atitikties vertinimo srityse, taip pat SPS (sanitarinių ir fitosanitarinių) sertifikatų supaprastinimas turėtų palengvinti prekybą tarp ES ir JAV. „Nėra jokių derybų dėl ES sanitarinių ir fitosanitarinių taisyklių ar standartų. Tai aiški raudona linija. ES ir JAV susitarė ieškoti būdų, kaip išspręsti ilgalaikes sanitarines ir fitosanitarines problemas. Mes nagrinėsime konkrečius abiejų pusių taikymo atvejus. Vykdydami šį darbą, taip pat nagrinėsime sanitarinių sertifikatų reikalavimų supaprastinimo galimybes“, - konstatuoja Komisija.

*15 proc. tarifai bus taikomi beveik visam ES eksportui, kuriam anksčiau buvo taikomi „abipusiai“ tarifai. Pagal šį naują tarifų režimą ES produktams, eksportuojamiems į JAV, bus taikomas ne didesnis kaip 15 proc. muitas, į kurį jau įtrauktas JAV didžiausio palankumo režimo (DFN) tarifas. Jei dabartinis JAV DFN tarifas yra lygus arba didesnis nei 15 proc., toliau bus taikomas tik DFN tarifas. JAV kol kas šį režimą taikė tik ES (išskyrus Kanadą ir Meksiką), o kitiems prekybos partneriams tarifai taikomi papildomai prie esamų DFN tarifų.

Pavyzdžiui, JAV anksčiau sūriui taikė 14,9 proc. tarifą. Naujasis ES sūriui taikomas 15 proc. tarifas, įskaičiuotas į visas prekes, t. y. 0,1 proc. didesnis nei anksčiau taikytas tarifas. Tuo tarpu kitos šalys prie savo pagrindinio tarifo turi pridėti minėtą 14,9 proc. tarifą. Todėl šalims, kurioms taikomas 10 proc. pagrindinis tarifas, sūrio eksportui taikomas bendras 24,9 proc. tarifas, o šalims, kurioms taikomas 35 proc. pagrindinis tarifas, – bendras 49,9 proc. tarifas sūrio eksportui.

*ES pagerins sąlygas JAV eksportui panaikindama iš JAV importuojamų pramoninių prekių tarifus, taip pat gerokai pagerindama tam tikrų jūros gėrybių, riešutų, pieno produktų, šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių, perdirbtų maisto produktų, grūdų ir sėklų, sojų, kiaulienos ir bizonienos patekimą į rinką. Apskritai šie tarifų sumažinimai bus įgyvendinami taikant konkretiems produktams skirtas tarifines kvotas (TRQ). Konkretūs produktai ir su jais susijusios TRQ bei tarifų lygiai bus paskelbti vėliau.

*Šis susitarimas palankus JAV žemės ūkio produktų tiekimui į ES. Jau šiandien JAV yra pagrindinis riešutų, Aliaskos menkių ar sorgų grūdų šaltinis. Todėl ES maisto perdirbimo pramonė gaus naudos iš pigesnės ir saugesnės prieigos prie pagrindinių žaliavų. Kita vertus, ES eksportuotojai įgis tikrumo ir nuspėjamumo dėl eksporto į JAV sąlygų. JAV yra antra pagal dydį ES žemės ūkio maisto produktų eksporto rinka ir rinka, kuri užtikrina nuolatinį augimą. Aukštos kokybės ir tradiciniai ES maisto produktai ir gėrimai yra labai paklausūs, o šis susitarimas suteikia ES eksportuotojams stabilumo, kurio jiems reikia norint toliau eksportuoti.

*Susitarimas neapima tokių produktų, kaip jautiena, paukštiena, ryžiai ar etanolis. Komisija teigia, jog „nuo pat pradžių mūsų pozicija buvo ta, kad ES liberalizavimas netaikomas jokiems jautriems žemės ūkio produktams – veikiau atveriame naujas galimybes padidinti produktų, kurių reikia ES pramonei ir perka vartotojai, pavyzdžiui, riešutų, sojų pupelių aliejaus, tam tikrų žuvininkystės produktų ar perdirbtų maisto produktų, įskaitant kečupą, importą“.

Tolimesni veiksmai

Bendras rugpjūčio 21 d. pareiškimas yra politinis susitarimas dėl to, kaip plėtoti ES prekybos ir investicijų santykius su JAV. Dabar abi šalys sparčiai imsis veiksmų, kad įgyvendintų pagrindinius bendrame pareiškime numatytus įsipareigojimus.

Kaip rašo „Euronews“, ES Prekybos komisaras Marošas Šefčovičius žurnalistams sakė, kad Komisija „tvirtai ketina“ pateikti teisėkūros pasiūlymą ir pradėti procesą iki mėnesio pabaigos. Tokiu atveju, pridūrė jis, 15 % tarifas būtų taikomas atgaline data nuo rugpjūčio 1 d.

Jei ES pusėje reikės teisinio įgyvendinimo, jis bus vykdomas laikantis taikomų ES procedūrų ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis bei Europos Parlamentu.

Skelbiama, jog tikslūs šių įsipareigojimų įgyvendinimo terminai ir sąlygos dabar bus greitai parengtos, tačiau ES ketina sparčiai imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog JAV taip pat taikytų muitų lengvatas gyvybiškai svarbiems ES sektoriams.

Tuo tarpu bendras pareiškimas yra politinis tekstas ir nėra teisiškai privalomas.

Parengė Ričardas Čekutis