Kaip praneša „Financial Times“, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai sugriežtinus sankcijas, Kuba nuo metų pradžios gavo tik du tanklaivius naftos. Dėl dyzelino trūkumo šaliai gresia iki 22 valandų per parą trunkantys elektros energijos tiekimo sutrikimai, dėl kurių neįmanoma valdyti drėkinimo sistemų, traktorių, transporto ir šaldymo įrangos.
Dėl to dešimtys ūkininkų pradėjo pardavinėti savo ūkius per socialinius tinklus. Vienas ūkininkas centrinėje Kuboje, turintis traktorių, porą jaučių ir 7,5 hektaro manijokų, sumažino savo ūkio kainą nuo 9 500 iki 8 000 JAV dolerių, tačiau net ir ši suma daugumai kubiečių lieka nepasiekiama, nes vidutinės mėnesinės pajamos šalyje yra mažesnės nei 10 JAV dolerių.
Kaip skelbia CNN, Kubos energetikos ministerija pranešė, kad nacionalinis elektros tinklas visiškai sugriuvo. Šalies tinklo operatorius teigė, kad tiria gedimo priežastis. Energetikos ministras Vicente de la O Levy teigė, kad pareigūnai dirba siekdami atkurti energijos tiekimą ir kad jie jau aktyvavo avarines „mikrosistemas“, kurios maitina gyvybiškai svarbias paslaugas.
Kuboje per pastaruosius kelerius metus elektros energijos tiekimas nutrūko ne kartą, nes senstanti šalies elektros infrastruktūra sunkiai patenkina paklausą. Antai „Al Jazeera“ praneša, jog dabartinis elektros energijos tiekimo nutraukimas yra aštuntasis 9,6 mln. gyventojų turinčioje saloje nuo 2024 m. pabaigos. Jis įvyko po to, kai valdžia visoje šalyje įvedė elektros energijos taupymo režimą – daugiau nei 30 valandų iš eilės kai kuriose Havanos dalyse ir daugiau nei 70 valandų kai kuriose kaimo vietovėse.
Taip pat nukentėjo vaisių gamyba. Pasak Annabel Cantarero Sanchez, ekologinio ūkio netoli Havanos savininkės, valstybinių mangų plantacijų derlius soduose pūva dėl transporto trūkumo.
Maisto situacija taip pat blogėja. Praėjusį mėnesį Kubos vyriausybė paskelbė, kad nuo 1962 m. galiojusi valstybinė maisto kortelių sistema nebebus visuotinė. Ateityje lengvatinėmis maisto atsargomis galės naudotis tik pensininkai, chroniškai sergantys vaikai ir kitos socialiai pažeidžiamos grupės.
Remiantis JT skaičiavimais, dar prieš dabartinę degalų krizę Kubos kiaulienos gamyba sumažėjo 95 %, ryžių – 87 %, pupelių – 70 %, o pieno – 58 % nuo 2018 iki 2023 m. Papildomą deficitą lėmė sumažėjęs pieno miltelių, kukurūzų ir kviečių importas.
Nepaisant sudėtingos padėties, Kuba išlieka potencialiai patrauklia rinka Amerikos ūkininkams. Praėjusiais metais JAV žemės ūkio produktų eksportas į salą, leidžiamas pagal tam tikras embargo išimtis, pasiekė 477 mln. JAV dolerių.
Tačiau ekspertai pažymi, kad neatkūrus stabilaus kuro tiekimo, žemės ūkio gamyba Kuboje ir toliau mažės, o vis daugiau ūkininkų bus priversti parduoti savo ūkius.
Pirmadienį Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canelis kritikavo JAV už degalų importo blokavimą X saloje, teigdamas, kad Vašingtonas bando sukelti „socialinį sprogimą“.
Tačiau JAV teigia, kad ekonominis gniaužtas skirtas priversti Kubos vyriausybę atverti salos hermetišką politinę sistemą ir leisti tiesiogines užsienio investicijas. Be to, JAV apkaltino Kubą saloje įkūrus Rusijos ir Kinijos pasiklausymo įrangos postus, kenkiančius JAV interesams regione.
Parengė Ričardas Čekutis