Javapjūtė – tarsi amerikietiški kalneliai

Skirtumai didžiuliai

Vieną popietę išsiruošiau pasižvalgyti po laukus. Pasiekus Babtus, prasidėjo lietus ir tęsėsi iki Kėdainių. Ką gi, nepasisekė loterijoje – kombainai traukėsi iš laukų ir paskui juos kelyje nutįso nemenkos eilės, bet visi kantriai sekė, suprasdami problemos esmę.

Pravažiavus Kėdainius, laukuose pilna kombainų, visi dirbo taip, kad dulkių stulpai buvo matyti už keleto kilometrų, vadinasi, čia ūkininkams loterijoje pasisekė. Toliau matėsi, kad link Panevėžio nuslinko juodas lietaus debesis, pagalvojau, kad kažkam tą popietę nepasisekė.

Ūkininkų nuotaikos skirtingos – vieni džiaugiasi netikėtai gausiu rapsų ir kviečių derliumi, salykliniai miežiai kai kuriuose ūkiuose perkopė 7 t/ha, o kiti sako, kad rapsų derlingumas pasiekė vos 3 t/ha, pas trečius vidutinis derlingumas – beveik 5 t/ha. Kviečių derlingumas kai kuriuose ūkiuose perkopė 10 t/ha, bet dar liko nemaži plotai, o kitur „sukasi“ apie 6 t/ha. Vieniems kombainai klimpsta, o kiti ropoja per šlapoką dirvą. Pamaniau, kad kartais daug kas priklauso nuo vairuotojų – mačiau, kaip su pilnu grūdų kombainu operatorius bandė peršokti gana rimtą balą ir joje liko. Kitu atveju operatorius privažiavo prie balos, pajuto, kad kombainas pradeda klimpti, ir greitai atsitraukė. Labiau nesigilinsiu į detales, kiekvienas žino savo laukus ir atitinkamai organizuoja darbus.

Praneša apie bėdas

Kai kurias problemas buvo galima įžvelgti jau rudenį. Žinoma, rašėme, kalbėjome, kad ateinančiais metais galimi kviečių šaknų puviniai bei varpų fuzariozė, tačiau kai kas į tai nežiūrėjo rimtai, sakė, kad tai pramanas, esą naudoju intensyvią augalų apsaugą ir viskas bus gerai.

Dabar pagrindinis klausimas – kaip atsirado juodos varpos. Vienos priežasties nėra. Manau, šiuo atveju yra keletas problemų, viena iš jų – virusinės ligos, tačiau šiuo atveju tuščios pajuodusios varpos nelabai matomos, nes jos vidutiniškai 20 cm žemesnės už sveikus kviečius. Lygios su visais kviečiais tuščios juodos varpos galimai atsirado dėl šaknų puvinių, nes randi stiebus be šaknų arba su ryškiais puvinio požymiais, o padaiginus specialioje terpėje, sudygsta visas rinkinukas grybų. Taip pat tuščios varpos galėjo atsirasti dėl šalnų. Augalams buvo palankios sąlygos krūmytis, o po patirtų stresų ne visuose ūgliuose susiformavo grūdai. Priežasčių daug ir reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai, jei jis neramina.

Palankios sąlygos grybams

Šiuo metu matau didesnę problemą – tai ligų sukėlėjų ir jų išskiriamų mikotoksinų plitimas grūduose. Grūduose gali būti daug mikromicetų, tačiau vyrauja Alternaria ir Fusarium. Mikromicetų plitimui pasėlyje esminės įtakos turi meteorologinės sąlygos. Mikromicetų rūšių įvairovė tame pačiame lauke skirtingais metais gali skirtis iš esmės, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir taikomos auginimo technologijos. Pvz., matyti nemažai išguldytų pasėlių, tai reiškia, kad grybų kelias nuo dirvos iki varpų kritiškai sutrumpėja, taip pat tarpusavyje liečiasi sveikos ir užkrėstos varpos. Taip pat išgulę pasėliai džiūsta lėčiau. Literatūroje rašoma, kad išgulusiuose pasėliuose užsikrėtimas fuzarioze būna vidutiniškai 50 proc. didesnis nei stačiuose javuose.

Fusarium genties grybai plačiai paplitę dirvožemyje ir gali užkrėsti kviečius, miežius bei būti mikotoksinų šaltiniu. Jau rašiau anksčiau, kad pirmiausia reikia nuimti sėklinius pasėlius. Įsivaizduokime, kas darysis pasėliuose kitais metais, jei sėklos bus užkrėstos patogenais. Grūdų laikymo sąlygos yra kertinis momentas, siekiant išvengti mikotoksinų plitimo ir sumažinti jų koncentraciją grūduose.

Atvežus grūdus į saugojimo vietą, keičiasi mikromicetų rūšinė sudėtis ir populiacijos gausa, ypač esant nepalankioms sandėliavimo sąlygoms. Jei grūdų drėgnis 14 proc., o aplinkos drėgnis ne didesnis kaip 70 proc., mikromicetų veikla sulėtėja, o populiacija sumažėja. Laikant grūdus nepalankiomis sąlygomis ilgesnį laiką (iki 3 mėnesių), grūdų paviršiaus užsikrėtimas mikromicetais gali padidėti 30–40 kartų.

Džiovinti – kuo greičiau

Vežant drėgnus grūdus, nereikia nė mėnesių, kad būtų galima tikėtis, jog infekcijos plitimo greitis gali būti labai spartus, gali padidėti net iki keliasdešimties procentų per savaitę. Dėl to itin svarbu pasirūpinti tinkama grūdų džiovinimo sparta ir sandėliavimu, kad būtų sustabdytas mikromicetų ir mikotoksinų plitimas. Reguliarus grūdų drėgmės tikrinimas ir ventiliacija iki džiovyklos yra kritiškai svarbūs, siekiant užkirsti kelią fuzariumo ir kitų patogenų plitimui. Supylus grūdus, reikia prisiminti, kad drėgna targrūdinė aplinka sudaro palankias sąlygas mikromicetų dauginimuisi. Vanduo grūdų kaupe gali būti laisvasis ir surištasis. Surištojo vandens migracija beveik nevyksta, o laisvasis vanduo koncentruojasi grūdų paviršiuje ir yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių mikroorganizmų dauginimąsi ir metabolitų (mikotoksinų) sintezę.

Kuo drėgnesni grūdai, tuo jie intensyviau kvėpuoja ir grūdų laikymo sąlygos darosi sudėtingesnės. Be to, nuo kvėpavimo intensyvumo tiesiogiai priklauso sausųjų medžiagų eikvojimas. Drėgnų grūdų (17 proc.) sausųjų medžiagų nuostoliai gali būti iki 8 kartų didesni, palyginti su 14 proc. drėgnio grūdais tokioje pat aplinkos temperatūroje. Saugant sėklinius grūdus, juos reikėtų išdžiovinti iki 13 proc., tuomet visų mikromicetų vystymasis sustabdomas. 

Nereikėtų pamiršti ventiliacijos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.