Javapjūtę užbaigti iki Žolinės nepavyko

„Pastarosiomis dienomis javapjūtė atsinaujino po audrų ir liūčių, kurios praūžė užpraėjusį savaitgalį. Iš tikrųjų smarkiai pasistūmėjome su derliaus sudorojimu. Aišku, javapjūtė dar nebaigta, iki pabaigos dar tolokai, bet progresas per keletą dienų – neblogas. Derlius Lietuvoje yra šiek tiek geresnis, nei mes tikėjomės po tokios didžiulės stichinės sausros, kuri buvo fiksuota daugelyje šalies rajonų. Kita vertus, truputį nuvylė grūdų kokybė. Matėme, kad birželį buvo pakankamai saulės, buvo sausa, todėl tikėjomės, jog derliaus kiekis bus šiek tiek mažesnis, o kokybė – truputį geresnė, negu būdavo ankstesniais metais. Atsitiko taip, kad tonomis gavome šiek tiek daugiau, nei tikėjomės, o kokybė – nuvylė.

Jeigu palygintume su daugiamečiu vidurkiu, galime konstatuoti, kad šiais metais gavome vidutinį derlių. Aišku, nekalbu apie tuos rajonus, kur javai smarkiai nukentėjo nuo krušos, tai Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio rajonai. Tų vietovių žemdirbiams, kurie nebuvo suspėję sudoroti savo derliaus, kruša padarė didžiulių nuostolių. Tikimės, kad jie buvo apdraudę savo pasėlius. Manau, ir savivaldybių administracijos, ir valstybė turėtų jiems ištiesti pagalbos ranką, ypač vidutiniams, mažesniems šeimos ūkiams, kurių ne tik derlius nukentėjo, bet ir pastatai buvo apgriauti, apgadinti. Lietuvoje tokios stichijos, kokia praūžė per Šiaurės Lietuvos rajonus, iki šiol nebuvome matę.

Grūdų supirkimo kainos stabilizavosi visose rinkose gana žemame lygyje. Palyginus su žaliavų kainomis – kiek kainuoja trąšos, pesticidai, žemės ūkio technika, paslaugos, atsarginės detalės, degalai, grūdai turėtų kainuoti šiek tiek brangiau. Grūdų kainos tikrai yra labai žemos, nes per pastaruosius metus infliacija pasireiškė daugelyje sričių, daug prekių labai pabrango, o grūdai – atvirkščiai, palyginti su praėjusių metų kainomis, – atpigo. Tokia situacija nėra ūkininkams labai palanki ir tikimės, kad tos kainos dar šiek tiek koreguosis.

Šioje situacijoje reikia įvertinti ir Ukrainos grūdų importą į Europos Sąjungą, taip pat – į Lietuvą. Ukrainos grūdai konkuruoja su mūsiškiais, nors fiziškai tų grūdų į Lietuvą yra atvežama sąlyginai nedaug. Bet jų įtaka mūsų regiono grūdų kainoms yra didžiulė.

Šiais laikais grūdų kainos labai menkai tepriklauso nuo grūdų pasiūlos ir paklausos. Grūdų kainoms didesnės įtakos turi visai kiti faktoriai. Šiuo laikotarpiu, aišku, didžiausią įtaką daro situacija Ukrainoje. Įvairūs sprendimai dėl grūdų koridoriaus per Juodąją jūrą, dėl kiekvieno įvykio Juodojoje jūroje ir Ukrainoje pasiekė tai, kad situacija stabilizuojasi. Bet grūdų kainos vis dar labai jautriai reaguoja į visus įvykius. Jeigu anksčiau kainos priklausydavo nuo pasiūlos ir paklausos, jeigu Europoje ar kitur – Amerikoje, Australijoje – derlius būdavo mažesnis, rinkos į tai reaguodavo, bet dabar labiausiai reaguoja į karo įvykius Ukrainoje. Ir biržose matome stabilią situaciją, nes pastaruoju metu nėra didelių įvykių. Turbūt Juodosios jūros grūdų koridoriaus sustabdymas jau buvo įskaičiuotas į grūdų kainą ir įvertintos tos rizikos. Juolab kad intensyvėja grūdų pervežimas alternatyviais keliais – per Rumunijos, Lenkijos uostus, net ir iki Lietuvos tie grūdai atvežami. Yra bandymų juos reeksportuoti ir per Klaipėdos jūrų uostą. Tad galima teigti, kad situacija Ukrainoje jau yra įskaičiuota į grūdų kainą.

Didžiausios grūdų supirkimo kainos buvo pernai pavasarį, pačioje karo pradžioje. Tada tarptautinėse rinkose kilo didžiulė panika ir kaina buvo šoktelėjusi į iki tol neregėtas aukštumas. Pavyzdžiui, kviečių kaina trumpam buvo pasiekusi 400 Eur/t, o žemiausios kainos, kiek prisimenu, Lietuvoje buvo nukritusios iki 100–120 Eur/t. Bet nereikia pamiršti, kad tuomet ir trąšos bei degalai kainavo pigiau. Normalus grūdų ir trąšų, kalbu apie azotines trąšas, santykis, kai už vieną toną grūdų galima nusipirkti vieną toną trąšų. Bet kai už toną trąšų reikia atiduoti dvi tonas grūdų, ekonomiškai nebeapsimoka naudoti tų trąšų. Tad trąšų kainos ir svyruoja tarp vienos ir dviejų tonų grūdų kainos. Dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad pusantros tonos grūdų reikia atiduoti už toną trąšų. Taigi toks yra praktiškas palyginimas.“

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.