Javapjūtei įsibėgėjus, pataria jau ruoštis rudens darbams: rekomenduoja pasirūpinti ir tinkamomis sėklomis

„Gamtos pakeisti negalime, bet atsižvelgus į dabartinę situaciją, turime ruoštis bet kokiems pokyčiams. Priemonės, kurios bus reikalingos rudenį, jau dabar turi būti ūkiuose: trąšos, sideraliniai augalai, žieminių rapsų, žieminių kviečių ir kitų žieminių javų sėklos. Kiekviena diena ūkyje – svarbi, todėl labai svarbu viską tinkamai suplanuoti ir pasiruošti būsimiems darbams, nes nuo to priklauso ūkio rezultatai“, – sako ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius.

Geras derlius atperka sėklų kainą

Pasak ūkininko, rinktis pigesnes sėklas gali skatinti mažesnė jų kaina. Vis dėlto, jis tvirtina, kad toks sprendimas apsimoka ne visada.

„Pigesnės sėklos gali būti rizikingesnės, nes gali „nudegti“ jas pasirinkęs. Kai visos ūkio sąnaudos – kuras transportui, elektra, trąšos, kitos priemonės – didėja, neapsimoka rinktis pigių sėklų, nes jos negarantuoja gero derliaus. Tačiau ūkininkams būtent reikia gero derliaus, kuris atperka visas investicijas“, – teigia V. Žmuidzinavičius.

Kaip pastebi „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas, ūkininkai, pasirinkę sertifikuotas sėklas, gali tikėtis geriausių rezultatų.

„Atlikti bandymai įrodo, kad taikant tas pačias agrotechnologines priemones – tręšiant pagal tręšimo žemėlapius, naudojant augalų apsaugos priemones ir kt., bet pasėjus prastesnės kokybės sėklas, derlius – pastebimai mažesnis. Todėl gera, kokybiška sėkla lemia tikrai daug“, – tvirtina S. Augas.

Jis taip pat paaiškina, kad bendrovė prieš dvejus metus atliko specialų tyrimą, kuriame vertinti vasarinių kviečių derliai. Tyrimui atrinkti mėginiai iš skirtingų ūkių – nuo C3 iki C6 atsėlio.

„Atlikti bandymai parodė, kad taikant tas pačias agrotechnologines priemones, derliaus skirtumas tarp skirtingų atsėlių gali siekti nuo 300 iki 800 kilogramų viename hektare, palyginti su C2 atsėliu. Išvada tokia, jog skirtumas tarp skirtingų atsėlių gali siekti nuo 5 iki net 20 proc., priklausomai nuo konkretaus atsėlio ir nuo to, kaip ūkyje paruošiami užauginti grūdai“, – paaiškina S. Augas.

V. Žmuidzinavičiaus teigimu, ūkiams reikia tokių sėklų, kurios ne tik būtų derlingos, bet ir kokybiškos: tinkamai išbeicuotos, be priemaišų ir pan.

„Pasėjus sėklas su priemaišomis, vėliau laukuose aiškiai matosi, kur tarp kviečių auga ar kvietrugiai, ar kiti javai, kurių neturėtų būti. Pavyzdžiui, žieminiai miežiai labai užteršia dirvą, ir gali prireikti ne vienerių metų, kol pavyks atstatyti dirvožemio būklę. Todėl labai svarbu ne tik pasėti kokybiškas sėklas, bet ir kad naudojama technika būtų švari: vos kelios kitos kultūros sėklos, užsilikusios kombaine, gali sugadinti būsimą derlių“, – tvirtina ūkininkas.

Ūkininkai ieško alternatyvų

Be kokybiškų sėklų, ūkininkai dairosi ir naujų kultūrų: tam įtakos labiausiai turi besikeičiantis klimatas. Kaip paaiškina „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas, pokyčiai jau yra matomi laukuose: vasarinių pasėlių plotams traukiantis, plečiasi laukai su žieminiais pasėliais.

„Klimato pokyčių nulemti orų iššūkiai – karščio bangos, užsitęsusios sausros arba drėgmės perteklius, taip pat palyginti su žieminiais javais mažesnis vasarinių pasėlių derliaus potencialas verčia ūkininkus keisti savo strategiją. Žieminės kultūros kur kas geriau išnaudoja pavasarinę drėgmę, geriau peržiemoja, nes dabartinės žiemos – švelnesnės. Tokia situacija pastebima praktiškai visoje Europoje: pavyzdžiui, Suomijoje, kur anksčiau dominuodavo vasariniai javai, dabar auginama vis daugiau žieminių kultūrų“, – sako J. Eimontas.

Jis taip pat pastebi, kad Lietuvoje keičiasi ir ankštinių kultūrų paplitimas: ūkininkai vis labiau pratinasi auginti sojų pupeles.

„Dėl sausrų, karščio bangų pastarieji keleri metai buvo sudėtingi ankštinėms kultūroms – žirniams ir pupoms. Todėl ūkininkai dairosi alternatyvų, ką galėtų vietoj jų auginti, ir taip savo vietą atranda sojų pupelės. Tačiau šie metai – ne itin palankūs šiltamėgėms kultūroms, jos vystosi silpnai: tai pasakytina tiek apie sojų pupeles, tiek ir apie kukurūzus. Vis dėlto, daryti išvadų iš vienerių metų – nepatartina, nes kitų metų vasara gali būti vėl karšta ir sausa“, – teigia ekspertas.

Svarstantiems savo ūkiuose auginti sojų pupeles, S. Augas pataria rinktis itin ankstyvas veisles. Pasak jo, tokių veislių pasėliai per visą sezoną gebės sukaupti reikalingą aktyvių temperatūrų sumą, dėl ko būtų galima nukulti visiškai subrendusias sojas.

"Bosanova" informacija