Jei gražgarstės kartokos – šatreinis bus pats tas

Gardžiuojasi iki rudens

Palyginus su kitomis lapinėmis daržovėmis, vienas didžiausių siauralapio šatreinio (Diplotaxis tenuifolia) pranašumų yra tas, kad tai daugiametis augalas. Jeigu pavasaris ankstyvas ir šiltas, pirmųjų jo lapelių salotoms ir prieskoniams galima nusiraškyti jau kovą ir džiaugtis derliumi visą vasarą. V. Abromavičienė pataria maistui naudoti jaunus lapelius, kol jie minkštesni ir maistingesni.

Pirmųjų lapų paskynusi dar kovą, mažeikiškė balandžio pabaigoje nupjauna visą krūmą, palikdama vos 3–4 cm augalo nuo žemės, antraip pradeda auginti žiedynus, nors šie ir labai gardžiai kvepia. Krūmeliui ūgtelėjus, vėl pjauna derlių.

Taip visą vasarą šeima šiais augalais gardina salotas: „Palyginti su gražgarste, šatreinių lapuose mažiau aitrumo. Su šašlykais valgome grynus lapelius, netgi be jokių padažų.“

Nelepus, bet bijo spragių

‘Montana’ – tokią siauralapio šatreinio veislę pasirinko auginti V. Abromavičienė, nors Lietuvoje galima įsigyti ir kitų šio augalo veislių sėklų. Krūmelių ūgis siekia 20–25 cm.

Šiuos augalus ji daugina pati: „Vieną krūmą visada palieku sėkloms sunokti. Jas surenku ir pasėju rudenį, o jei sunokusios nuo krūmo pasisėja pačios, tai sudygusius daigelius pavasarį iškasu ir persodinu į norimą vietą.“

Mažeikiškės pastebėjimu, augalas nėra lepus. Nors kartais jį ir padžiovina smėlinga žemė, vis tiek atkakliai auga. Šatreinius tenka laistyti tik jaunus, o trąšų net neprireikia. Visus senus krūmus pašnekovė pernai iškasė, pasilikdama tik antramečius.

Pagrindinis siauralapių šatreinių priešas yra spragės. Pridengus lysvę su augalais agroplėvele, paprastai pavyksta išsaugoti derlių. Šiltnamyje spragės nepuola, bet gaila užimti vietą. Šios lapinės daržovės kuo puikiausiai auga ir vazonuose.

Violetos Abromavičienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.