Jei nebus imtasi veiksmų, bitininkystė Europoje gali tapti tik pomėgiu!

Europos medaus rinka jau kelerius metus patiria krizę, o iššūkiai, su kuriais susiduriame, dabar pasiekė kritinį tašką. Daugybė veiksnių, tokių kaip pigaus importo antplūdis, falsifikuotu medumi užtvindyta rinka, klimato kaitos poveikis, taip pat invazinės rūšys ir kenkėjai parklupdė bitininkystės sektorių, o tai kelia grėsmę mūsų pragyvenimui.

„Copa-Cogeca“ nuolat kėlėme pavojaus signalą dėl medaus klastojimo skandalo, o šiandien jaučiuosi priverstas vėl pasisakyti, nes padėtis tapo katastrofiška.

Reaguojant į augantį susirūpinimą dėl medaus klastojimo, atsižvelgiant į kolegų ir mano prašymus, ES imtasi svarbių veiksmų šiai problemai spręsti. Sienų kontrolės stiprinimas ir Medaus direktyvos peržiūra buvo svarbūs žingsniai siekiant apsaugoti Europos bitininkus ir skatinti sąžiningesnę, skaidresnę rinką. Tačiau mes vis dar toli iki mūsų pasiūlyto tikslo.

Labai tikimės, kad būsima Europos „Medaus platformos ekspertų grupė“ nustatys veiksmingus būdus, kaip įgyvendinti taip reikalingas priemones. Mums reikia patikimos atsekamumo sistemos, kad galėtume geriau stebėti medaus tiekimo grandinę ir nustatyti sukčiavimo atvejus. Be to, labai svarbu pagerinti medaus vertinimo kokybės standartus, taip pat sukurti Europos etaloninę laboratoriją, skirtą analizės metodams ir rezultatams atnaujinti bei suderinti.

Tačiau visų pirma būtina, kad visos valstybės narės įgyvendintų naują kilmės šalies ženklinimą su privaloma nuoroda indelio etiketėje, kurioje būtų nurodytos visos medaus kilmės šalys ir tiksli jų procentinė dalis mišinyje, be jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, numatančios deklaruoti tik keturias didžiausias procento dalis, kai jos sudaro daugiau nei 50 proc. mišinio. Skaidrumas yra labai svarbus siekiant susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą ir apsaugoti mūsų sektorių.

Tai ypač svarbu atsižvelgiant į naujausius rinkos duomenis. Pirmąjį 2024 m. pusmetį vidutinė į ES importuoto medaus kaina siekė vos 2,17 euro už kilogramą – 14 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Daugiau nei 70 proc. šio importo sudaro kiniškas ir ukrainietiškas medus, kurio kaina yra stulbinamai maža – atitinkamai 1,28 EUR/kg ir 1,75 EUR/kg. Tuo tarpu kai mums vienas kilogramas medaus atsieina nuo 3 iki 4 eurų. Dėl šio didžiulio kainų skirtumo negalime konkuruoti, todėl nenuostabu, kad mūsų medus neparduotas kaupiasi sandėliuose.

Klausiame savęs, kaip įmanoma medų pardavinėti taip pigiai ir išlaikyti pelningą veiklą? Kai kuriose šalyse, ypač tose, kurios daugiau susiduria su tarptautine prekyba, bitininkai yra priversti mažinti kainas, kad tik išliktų rinkoje. Daugeliui sunku atsigauti, o prekinių bitynų padėtis ypač sunki. Jei būsime priversti pasitraukti iš rinkos, pasekmės medaus gamybai, apdulkinimo paslaugoms ir vietos ekonomikai gali būti pražūtingos.

Be skubios paramos Europos bitininkai neišgyvens šioje vis priešiškesnėje rinkoje. Jei nebus imtasi veiksmų, bitininkystė gali tapti tik laisvalaikio pomėgiu, o Europa rizikuoja prarasti savo, kaip pagrindinės medaus gamintojos, vaidmenį ir virsti importuoto medaus perdirbimo centru.

Kadangi nėra veiksmingų teisinių priemonių, kurios padėtų mums padėti ypatingos krizės metu, laikas valstybėms narėms sukurti bei stiprinti nacionalinio lygmens paramos priemones, kurios apsaugotų bitininkus ir užtikrintų medaus sektoriaus ilgaamžiškumą bei tvarumą.

Redagavo Irma Dubovičienė