Jei skiriami pinigai, yra ir užsakymas

Žemdirbiai išsako daug įvairių vertinimų dėl šiųmečio pasėlių deklaravimo, kuris pateikė nemažai iššūkių visiems, rezultatų. Ar jie pateisino ŽŪM lūkesčius?

Pats svarbiausias dalykas, kad pasėlių deklaravimo rezultatai ir žemės ūkio ministrą, ir mane, kaip už tai atsakingą, tikrai džiugina. Sėkmė ta, kad visi pinigai bus išmokėti ir pasieks ūkininkus. O visa kita – daugiau ar mažiau detalės, nes lūkesčiai gali skirtis: ūkininkų jie vieni, o ministerijos ir gal Europos Komisijos (EK), kuri tvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), šiek tiek kitokie. Bet esminis dalykas, kad neatsitiko taip, kaip kai kuriose kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kitur ūkininkai ekologinėmis sistemomis (ekosistemomis) visai nesusidomėjo. Štai Danijoje ir Vokietijoje ūkininkai kai kuriose su klimato kaita ir aplinkosauga susijusiose priemonėse nepaprašė net 1 proc. suplanuotų lėšų.

Kadangi mes turėjome gamybinių veiklų, kurios buvo su aukštesniais reikalavimais ir už tai mokamos išmokos, jos sudomino ūkininkus, jie labai aktyviai sudalyvavo. Tad mums reikia džiaugtis, kad pas mus taip sukonstruota, jog yra negamybinių ir gamybinių veiklų, kai žemdirbiams kompensuojama už didesnes pastangas aplinkosaugai. Aišku, niekas nežino, kas atsitiks su neariamosiomis technologijomis. Pamatėme, kad vos ne du trečdaliai ūkininkų Lietuvoje nebearia. Nežinau, į ką tai pavirs po metų ar kitų.

Paminėjote, kad danai ir vokiečiai nesusidomėjo ekosistemomis. Juos būtų galima suprasti, nes jų bazinės išmokos gerokai aukštesnės. O mūsiškiams tai buvo šansas pasididinti išmokas, prisiėmus daugiau aplinkosauginių įsipareigojimų.

Konstrukcija visur yra panaši, visos ES valstybės narės 25 proc. pirmojo ramsčio sumos privalo skirti ekosistemoms. Taip, mes esame treti nuo galo pagal vidutinį išmokų už hektarą dydį, bet taip jau yra nuo pat įstojimo į ES. Senosiose ES valstybėse narėse išmokos yra mažiausiai bent apie 2 kartus didesnės, bet kartu yra didesnė ir mokestinė našta, ūkininkai sumoka daugiau mokesčių, daugiau kainuoja pati žemė, tad šiuo atveju eilinį kartą norisi pasakyti, kad negalime paimti mažo fragmento ir lyginti.

Grįžkime prie pasėlių deklaravimo rezultatų. Ministerija jais džiaugiasi, bet ūkininkai yra gerokai įsitempę ir susirūpinę dėl tų populiariųjų ekosistemų veiklų, kur paramos paprašyta kartais daugiau, nei suplanuota lėšų. Ar jie gaus SP nurodytas išmokas, ar jos mažės?

Beveik visą Lietuvą apvažiavau ir ūkininkams sakiau, kad yra skirti pinigai, bet numatyti ir plotai. Visų prašiau nieko nekaltinti, jeigu išmokos bus ne tokios, kaip yra parašyta. Jau pernai buvo paruoštas aprašas, kur buvo aiškiai pasakyta, kad išmokos gali mažėti iki 30 proc. Jeigu to neužtenka, išmokos gali mažėti daugiau, tuomet ministerija turi spręsti, ką daryti. Tokiu atveju atsiranda galimybė šiek tiek pinigų nuimti ir iš bazinės išmokos. Taigi, tvarka yra aiški, ūkininkai žinojo, kad tai tėra teoriniai skaičiai.

Aišku, buvo ir nepopuliarių priemonių. Buvo didelė ambicija dėl ekologinių ūkių – numatyta, kad 2 kartus daugiau rinksis ekologinį ūkininkavimą, nes ir visos Europos yra didelis siekis, kad iki 2030 m. būtų 25 proc. ekologinių plotų ES mastu. Lietuvoje jų yra 8 proc., planavome, kad ekologiniai plotai per 5 metus beveik padvigubės, todėl ir pinigų tam buvo skirta daugiau. Bet šia priemone nebuvo susidomėta tiek, kiek planavome. Ir čia nėra tragedijos, kaip dabar kai kas sako, kad jų labai mažėja, nes deklaravo panašiai kaip ir ankstesniais metais. Bet čia pinigų susitaupė, taip pat ir iš kraštovaizdžio elementų priemonės, kuri pasirodė nepatraukli. Sutaupyti pinigai pagal aprašą perkeliami ten, kur jų trūksta.

Kadangi pati populiariausia buvo neariamosios žemdirbystės veikla, jai išmoka gali sumažėti daugiausia – iki 30 proc., augalų kaitos ir tarpinių augalų veikloms – 27–29 proc. Aišku, dar per anksti kalbėti, nes nesibaigė administravimas, paraiškos nesutikrintos, gali būti klaidų. Bet ūkininkai jau gali suskaičiuoti, kiek gali gauti išmokų, įvertinus tai, kad populiariausių veiklų išmoka sumažės nuo planinės, bet ne daugiau, nei buvo nurodyta SP.

O kaip dėl bazinės išmokos, kuri Lietuvoje yra viena mažiausių, ji nemažės?

Bazinė išmoka nebus paliesta. Jau dabar galima pasakyti, kad tai bus apie 77 Eur/ha.

Bet SP buvo kitas skaičius – daugiau nei 81 Eur...

Šiems metams, rodos, skirta 220,2 mln. Eur tiesioginėms išmokoms, bet paramai tinkamas plotas SP visada buvo ir bus nurodomas šiek tiek mažesnis, nei yra iš tiesų. Ir šiemet, aišku, deklaruotas plotas yra didesnis nei pernai. Ūkininkai suprato, kad nebus 81 Eur/ha. Jiems sakydavau, kad galbūt bus deklaruota daug kraštovaizdžio elementų ir deklaruojamas plotas padidės, tuomet išmoka būtų sumažėjusi iki 76–75 Eur. Bet kraštovaizdžio elementų deklaruotas nereikšmingas plotas, tad bazinė išmoka preliminariai sieks 77 Eur/ha.

Gal kraštovaizdžio elementai buvo nepopuliarūs dėl per aukštų reikalavimų?

Taip, kraštovaizdžio elementų deklaruota tik apie 7 proc. nuo planuoto ploto. Bet yra visos Europos žaliojo kurso ambicija, kad kraštovaizdžio elementai dėl biologinės įvairovės saugojimo atsirastų laukuose – žolinės apsauginės juostos, medžių ir krūmų grupės ar apsauginės medžių, krūmų juostos. Taigi, ir šiuo atveju dirbame, galvojame, ką čia padaryti, kad ši veikla būtų patraukli, gal koeficientus pakeisti, gal išmokas padidinti, ypač už naujų kraštovaizdžio elementų įkūrimą.

Ką dar žadama keisti ir tobulinti?

Kadangi neariamosios žemdirbystės veiklos įsipareigojimai yra tik vieniems metams, galvojame, ką galima keisti. Jau turėjome keletą pasitarimų, analizuojame skaičius. Tačiau pats svarbiausias dalykas – SP tikslai. Pirmiausia tai – ambicija didinti ekologinę gamybą, saugoti biologinę įvairovę, tai susiję su kraštovaizdžio elementais. Visų pirma galvojame, ką daryti su tomis priemonėmis, gal šiek tiek didinti išmokas ekologiniams ūkiams, nes dabar kai kurios priemonės nepatrauklios ūkininkaujantiems ekologiškai.

Taip pat labai skaudus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto reikalavimas – daugiamečių pievų išlaikymas. Tai – Lietuvos bėda. Pagal šių metų deklaravimą trūksta apie 150 tūkst. ha daugiamečių pievų ploto (iki privalomo atstatymo lygio – apie 100 tūkst. ha). Kitas klausimas – ką daryti su tomis pievomis? Matydami, kad pievų nelabai reikia gyvulininkystei, galvojame, kaip čia supaprastinti. Jau ir šiemet buvo sukurti nauji kodai, kad tik ūkininkai jas deklaruotų, kad ir toje ekstensyvaus ganymo veikloje dalyvautų ir gautų didesnes išmokas. Galvojame daugiametes pievas galbūt panaudoti kompleksinės ekosistemos užskaitai, gal už jų žolinės sudėties pagerinimą sukurti naują ekosistemą ir kt. Tada čia reikės lėšų iš tų pačių ekosistemų pinigų.

Atidžiai nagrinėsime kompleksinės ekosistemos veiklų duomenis ir matysime, ar reikia pokyčių. Dėl tarpinių pasėlių – jau dabar svarstome apie skirtingas išmokas, tarkime, už įsėlį, posėlį, už ką iki šiol nebuvo išmokų, o dabar SP buvo numatyta vienodo dydžio išmoka. Turbūt reikėtų ją diferencijuoti, didesnę išmoką palikti už tarpinius pasėlius per žiemą, o už įsėlį, posėlį ateityje numatyti šiek tiek mažesnę išmoką. Neariamosios žemdirbystės veikloje galvojame atskirti paramos lygį už tiesioginę sėją ir seklų dirbimą skutikais, nenaudojant plūgo.

Taigi, klausimų daug, laukia maždaug 3 mėnesių darbas, iki rudens vidurio turime pasiruošti. Kadangi SP leidžiama keisti tik kartą per metus, sausį turėtume pradėti oficialią antrojo SP keitimo derinimo su EK procedūrą. Visa tai aptarsime ir su žemdirbių organizacijomis, o rugsėjį žadame pradėti derybas su EK.

Dėl kokių SP pakeitimų ministerija jau kreipėsi į EK?

Dėl to, ką taisytino pamatėme jau deklaravimo pradžioje, pavyzdžiui, įvairių terminų pakeitimo arba atsisakymo. Ūkininkams buvo labai aktualus 7 GAAB reikalavimas, kai leidžiama atsėliuoti, kai 6 savaites išlaikomas pasėtas posėlis. Tai išimtis, ji buvo išsiderėta, nes pagal reglamentą atsėliavimas yra draudžiamas. Bet dabar, kai pamatėme, kad kitos šalys – Lenkija, Vokietija – tam tikrą procentą nuo deklaruojamo ploto leidžia atsėliuoti, o griežtai jį draudžia tik dalyje ploto, mes irgi norime taip padaryti – atsisakyti to keisto 6 savaičių posėlio, kuris neturi daug naudos dirvožemiui. Ir tie, kurie mato reikalą atsėliuoti, tai galėtų padaryti tam tikrame plote.

Dar svarbus pakeitimas – dėl daugiamečių pievų. SP buvome priversti įrašyti daugiamečių pievų plotą, kuris deklaruotas
2018 m., – 746 tūkst. ha. Kasmet po deklaravimo pabaigos visa informacija yra išsiunčiama EK, jie matė tuos skaičius. Bet tiek ŽŪM, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų pastangomis buvo rasta įvairių neatitikimų, tad dabar esame įrašę pakeisti per 50 tūkst. ha mažesnį referencinį daugiamečių pievų plotą. Tai irgi būtų palengvinimas ūkininkams ir visai Lietuvai.

Žemdirbių organizacijos atstovai vis pabrėžia, kad daugiamečių pievų klausimą būtų galima gana paprastai išspręsti – pakeitus apibrėžimą ir atsisakius nearimo kriterijaus, ko jau nebeliko SP.

To neliko ir taisyklėse, dabar taisyklėse nekalbama, kad negalima atnaujinti pievos (čia neliečiant saugomų teritorijų), ją galima atsėti, atsirado nauji deklaravimo kodai naujai įsėtai pievai. Tik pagal reglamentą vis tiek daugiametės pievos statusas atsiranda tuomet, kai pieva yra išlaikyta 5 metus.

Be to, dažnai girdimas naratyvas, kad jei apibrėžimas apimtų pievas, nedalyvaujančias sėjomainoje, tiek 2018 m. referencijos plotas, tiek faktiškai deklaruojami plotai pasikoreguotų Lietuvai palankesniu būdu. Šį pratimą tikrinome ir turime nuvilti, kad taip nebūtų. Minėtas apibrėžimas „Daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti“ galiojo iki pat 2018 m. vasaros. Ir per tą laikotarpį deklaruojamų daugiamečių pievų tik daugėjo.

Gal jau pirmais metais paaiškėjo, kad rekordinio ekosistemų skaičiaus Lietuvoje buvo per daug? Gal iš tikrųjų jų reikėjo mažiau ir paprastesnių?

Skaičiavimas „kiekiais“ – neteisingas vertinimas. Yra šalių, kurios pristato 1 ekosistemą, o joje yra 20 veiklų, kas atitinka 20 atskirų ekosistemų. Jų įvairovė nėra mūsų silpnybė, atvirkščiai – stiprybė, nes sudaromos didesnės galimybės įvairesniems ūkiams dalyvauti, mes vertiname visų specializacijų ūkius.

O į klausimą atsakyčiau ir buitiškai. Kaip yra dabar, kai yra didelis prekių pasirinkimas, ir kaip buvo sovietmečiu, kai visi džiaugdavosi, kad gavo majonezo ar žirnelių. O dabar sunku išsirinkti iš 10, 20 ar 30 rūšių. Tai gerai ar blogai, kai yra pasirinkimas?

Kalbant rimtai, Lietuvoje beveik 70 proc. yra augalininkystės ūkiai. Realiai jie negali pasirinkti iš ekosistemų, skirtų gyvūnų gerovei, šlapynių tvarkymui ir kt. Manau, nėra blogai, kad yra didelis pasirinkimas, ir mes kaip tik galvojame apie dar vieną naują ekosistemą, skirtą daugiametėms pievoms. Aišku, jeigu sutarsime.

Be to, planuojama atlikti ekosistemų palyginimus, pradinių rezultatų galima tikėtis šių metų pabaigoje. Tai daro ir ūkininkų organizacija COPA-COGECA.

Žemdirbių vertinimu, aplinkosauginių įsipareigojimų bus daugiau, o pinigų – mažiau, gamyba bus antraeilė. Ar su tuo sutinkate?

Esu daugiau ūkininkas nei biurokratas, todėl ir sutinku, ir ne. Reikia atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu tiesioginės išmokos neskatino gamybos, jos atsiejamos nuo konkrečios gamybos, kad ūkininkai būtų arčiau rinkos, o ne paramos. Taigi, čia nieko naujo. Bet yra tokia tendencija, kad Europa ir nuo ES atsiskyrusi Didžioji Britanija eina prie to, kad išmokas mokėtų tik už viešas paslaugas, pavyzdžiui, už kraštovaizdžio elementus, klimato kaitai naudingas veiklas ir kt. Nežinau, kuo tai baigsis, nes čia galutinį žodį tars EK, Europos Parlamentas (EP). Tikėtina, kad tų negamybinių, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, klimatui palankių dalykų bus vis daugiau. Ūkininkai puikiai žino, kad išmoka nėra šiaip sau duodama, jeigu yra pinigai, yra ir tam tikras užsakymas ar įpareigojimas. Gaila, jų prašo vis daugiau. Ministerijos misija ir uždavinys – padaryti taip, kad reikalavimai būtų ūkininkams suprantami, lengviau įgyvendinami ir kad būtų mažiau trukdžių pagrindinei veiklai – maisto gamybai.

Taigi, kaip jau minėjau, jeigu ūkininkai deklaravo pasėlius ir paprašė visų pinigų, rezultatas yra geras. Beje, deklaravimo metu taisyklių nekeitėme, kaip tik dabar yra parengtas jų keitimo projektas, žemdirbių organizacijos gali teikti įvairius pasiūlymus. Tai, ką mes deklaravimo metu sutarėme, ką pamatėme, kad yra klaidelių, kurias galima pataisyti, dabar viskas yra įtraukta į taisykles. Pakeitimai daromi einant lengvinimo, supaprastinimo keliu.

Sakote, kad taisyklių patobulinimo projektas jau parengtas, bet žemdirbiai tai vadina vežimo statymu prieš arklį. Jie norėtų, kad keitimai būtų apsvarstyti ir suderinti, nes baiminasi, jog į jų esmines pastabas nebus atsižvelgta. Tvirtina, kad taip dabar ir būna.

Sunkoka tai pakomentuoti, nes kai pats atsidūriau ŽŪM 2021 m. gruodį, SP jau buvo su triukšmais parengtas. 2021-ieji buvo pirmi metai, kai ministras pradėjo dirbti su jam nauja bendruomene, ir tikrai tuo metu trūko kalbėjimosi. Bet SP buvo rengtas daugiau nei dvejus metus, tad gal čia daugiau priekaištų turėtų tekti buvusiam žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui, o ne Kęstučiui Navickui. Bet tai palikime istorikams.

2022 m. kovo pabaigoje gavome EK pastabas ir iškart subūrėme darbo grupę, į kurią pakvietėme žemdirbių skėtinių organizacijų atstovus, du kartus per savaitę posėdžiavome, procesas buvo viešas. Vėliau vyko labai ilgos diskusijos su EK. Tikrai nemažai konstruktyvių ūkininkų pasiūlymų atsidūrė SP. Paskui važinėjome po visą Lietuvą ir pristatinėjome SP, taisykles.

Žemdirbių bendruomenės pastabos ir siūlymai buvo aptariami ir įtraukiami į taisykles, bet fiziškai nebuvo laiko daugiau diskutuoti. Jau ir taip taisyklių projektas buvo per vėlai parengtas. Ar buvo galima padaryti geriau? Turbūt taip, bet mes stengiamės maksimaliai.

Dar labai svarbu suprasti, kad tiek Lietuvoje, tiek EK ir EP yra aplinkosauginių organizacijų, kurios irgi dalyvauja. Ūkininkai traukia į vieną pusę, dar atskiri sektoriai gina savo interesus, o iš kitos pusės stovi ir įtaką daro aplinkosauga. Tokiu atveju mes stengiamės apginti ūkininkus. Procesas sudėtingas ir įdomus.

ŽŪM ir redakcijos nuotraukos

Nr. 299/7