Jeigu turi savo mišką – turi rūpestį, įsipareigojimą ir džiaugsmą

Pamokos, patirtys, o svarbiausia – dvasios atgaiva

Konkurso nugalėtojai skirstomi į kategorijas pagal nuosavybės tipą (fiziniai asmenys ir įmonės), miško plotą (iki 5 ha ir daugiau negu 5 ha), pagal regionus ir šalies mastu. 2023 m. miškų savininkų, turinčių iki 5 ha miško, kategorijoje pirmąją vietą (surinkę po 25 balus) laimėjo varėniškis Juozas Politika ir biržietis Viktoras Rinkevičius. Pastarasis tokį konkursą laimėjo ir prieš gerą dešimtį metų. Ką tai įrodo – žmogaus pasišventimą miškui ar miško įtraukiančias galias?

V. Rinkevičius, paklaustas apie savo mišką, atsakė paprastai: tai yra mielas užsiėmimas, sielos poilsis, o tik paskui – darbas, pastangos, idėjų paieška. Visada yra įdomu, kai ką nors naujo padarai, apima džiaugsmas.

„Jau 32 metus tame miške tvarkausi. Ten buvo krūmynai, karklai, baltalksniai, drebulės, beržai. Pasodinau eglių, pušų, daugiausia ąžuolų. Ir retesnių medžių: kanadinių cūgų, bukų, skroblų. Kiekvieną medelį, kol užaugo, sutvirtėjo, reikėjo aptverti, saugoti nuo žvėrių: stirnų ir raguotų stirninų“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Rinkevičius.

Tokio rūpestingumo, atskleidė pašnekovas, pamokė bebrai. Netoliese prie upelio anuomet pasodino eglaičių, užaugo jos apie metrą, o kartą atvažiavęs rado tuščią lauką – bebrai nukando medelius ir nusinešė savo užtvankoms statyti. Su jais kariauti nemėgino, susitelkė naujo miško veisimui atokesnėje vietoje.

Dabartinis jo miškas, esantis Pitiškio kaime, Parovėjos seniūnijoje, gerai įvertintas konkurse, yra išpuoselėta, nuolat prižiūrima vieta. Ten yra sutvarkyti keliukai, pastatyta pavėsinė, Girinio akmeninė skulptūra, sukrautos akmenų tvorelės, iškelta inkilų mažiems paukšteliams ir didesnių – pelėdoms, voverėms.

„Atvažiuoja vaikų grupės, mokinukai, kaip jie ten dūksta, kaip viskas įdomu apie paukštelius, žvėris, vabalus, vabzdžius, juk miške knibžda tiek įvairiausios gyvybės! Paprašo papasakoti, parodyti, nuvesti į atokesnes vietas. Taip vaikai pažįsta gamtą, mokosi ją stebėti, saugoti. Smagu, kad patinka ir suaugusiems žmonėms, kad praverčia bendruomenei, pasiprašo į ekskursijas“, – pasakojo V. Rinkevičius apie mišką ir savo mielus rūpesčius.

Pasakojo ir apie paprastus darbus, kai stiprūs vėjai išvarto įrenginius, išlaužo medžius. Tada reikia juos sutvarkyti, iškirsti, nugenėti, avietynus apžiūrėti, kad per daug neišplistų. Miškas duoda ir grybų, ir uogų, todėl jis vertas žmogaus rūpesčio ir darbo. Vien ištarus žodį „miškas“, jau norisi giliau ir lėčiau kvėpuoti – šia mintimi ir užbaigėme pašnekesį.

Rūpestis iš širdies

Konkurso koordinatorė Sandra Uzdrienė ŪP akcentavo, kad konkursas per 20 gyvavimo metų sukaupė ne tik vertingos patirties, bet turi ir sekėjų, rėmėjų, nuoširdžių entuziastų būrį. Turima omenyje ne tik vertintojai profesionalūs miškininkai, bet ir miško savininkai, kadaise pradėję rūpintis mišku kukliai, nedrąsiai, be patirties, o dabar patobulėję, ūgtelėję, visai kito lygmens.

„Džiugina, kad savininkai vis labiau įvertina ne ūkiškąjį aspektą, naudą ir pajamas, miško ruošą, gaunamą medieną, bet rekreacines, aplinkosaugos, edukacines veiklas, mišką matydami kaip žmogaus poilsio ir dvasios atgaivos, gamtos pažinimo galimybę ir vertingą šaltinį. Svarbu, kad miško puoselėjimo sąjūdis dėl entuziastų plinta, kaimynai nusižiūri vieni nuo kitų, tai į naudą visuomenei, žmogui ir gamtai. Įdomu, kad susiformuoja savitos gražaus miško salos. Būta metų, kai daugiau pavyzdingų valdų surasdavome Dzūkijos regione, užpernai ir pernai tokių tvarkomų miškų daugiau buvo Pakruojo krašte. Kiek daug širdies žmonės į savo mišką įdeda! Tai labai vertingos konkurso pamokos ir patirtys, jas fiksuojame, parodome, išplatiname, konkursas tam veiksmingai padeda“, – pasakojo S. Uzdrienė.

Pernykščiame pavyzdingos privačios miško valdos konkurse buvo vertinama per 30 valdų, vertintojai du mėnesius keliavo po Lietuvą, fiksuodami miško puoselėjimo patirtis, naujas idėjas, iniciatyvas. Sukurtas vaizdo filmas, rezultatai aptarti minėtoje tradicinėje konferencijoje.

Idėja patiko ir kaimynams

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis prisiminė, kad pavyzdingai tvarkomos miško valdos konkurso idėja gimė minint asociacijos dešimtmetį 2003-iaisiais.Pastaraisiais metais prie šio darbo prisideda ir AM, talkina Valstybinė miškų tarnyba. Malonu, kad idėją iš lietuvių perėmė kaimyninės Baltijos šalys.

Tikslas per šiuos kelis dešimtmečius pasiteisino, ieškoma geros privačių miškų priežiūros patirties, vyksta jos analizė, sklaida, šviečiama visuomenė. Patys savininkai jaučiasi geriau, oriau, gauna profesionalių patarimų, sužino apie inovacijas, Europos Sąjungos paramos galimybes. Suformulavus aktualiausias problemas, atsiranda galimybės jas pristatyti valdžios institucijoms, tikintis racionalių sprendimų.

„Bet kartais rankos svyra, nes kaip iš gausybės rago pilasi visokiausios biurokratinės nesąmonės, reglamentai, ribojimai, nesąmoningos teisinės iniciatyvos. Bėda, kad valdžioje mažėja praktinės patirties turinčių specialistų, kurie turėtų nuovokos. Bet kokią nesąmonę įrašyti teisės aktuose lengva, o iškrapštyti yra didelis vargas. Taigi mūsų asociacija turi daug nelengvo darbo, reikia pagalbininkų ir talkininkų, aktyvios privataus miško savininkų bendruomenės. Konkursas yra vienas iš būdų sutelkti, paraginti žmones, pasidžiaugti geromis iniciatyvomis, padėkoti aktyviausiems mūsų nariams. Ir yra gera proga visuomenės švietimui, štai ir dabar ŪP parašys apie mus...“ – kalbėjo LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

Viktoro RINKEVIČIAUS ir LMSA archyvo nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Pirmosios vietos laimėtojai Juozas Politika ir Viktoras Rinkevičius (centre), greta jų – aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.