Juda politinis sprendimas pjauti vieną žemės ūkio šaką

Ėmėsi savo iniciatyva

Nuo gyvūnų gerovės klausimų Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) Seimo sprendimu nušalintas. Priminsime, kad drama įvyko po to, kai KRK balandžio 5 d. pasiūlė daryti kailinės žvėrininkystės draudimo svarstymo pertrauką, dėl kompensavimo verslui metodikos išaiškinimo kreiptis į Vyriausybę, taip pat kreiptis į Europos Komisiją (EK). Pasak posėdžio protokolo: „Kreiptis į Europos Komisiją, klausiant, kada Komisija numato inicijuoti kailinių žvėrelių verslų uždarymo klausimo svarstymą ES lygiu ir kaip Komisija siūlytų finansuoti tokį veiksmą bei koks Komisijos požiūris į verslų uždarymą, galimai naudingą nedraugiškoms šalims, Rusijos karo Ukrainoje kontekste“.

Tačiau teisė savo iniciatyva imtis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų projektų Seimo komitetui išlieka. Taigi KRK šiandien ir ėmėsi šios iniciatyvos.

Kaip pastebėjo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, oficialaus atsakymo iš EK dėl kailinių žvėrelių verslų uždarymo ES lygiu nėra, tačiau gautas neoficialus raštas. Pasak jo, EK šiuo metu nėra numačiusi svarstyti šio klausimo. Taigi verslų uždarymui negalima tikėtis ir lėšų iš EK.

Tai reiškia, kad politinio sprendimo įgyvendinimo finansinė našta guls ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių.

Kuo čia dėti „Tušti narvai“?

KRK pirmininkas V. Pranckietis suabejojo, ar rengiant verslo draudimą nebuvo nusižengta įstatymams.

Pasak aiškinamojo rašto, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa buvo parengta Seimo narės A. Gedvilienės su patarėjais ir konsultuojantis su VšĮ „Tušti narvai“.

„Ar jie yra lobistai? Prašau biuro (KRK biuro – aut.) patikrinti, ar turi teisę ruošti“, – nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ teise konsultuoti įstatymų leidėjus suabejojo politikas.

Tai patikrinti galima labai greitai, tereikia atsiversti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą SKAIDRIS.

ŪP portalas įsitikino, kad tarp registruotų lobistų VšĮ „Tušti narvai“ nėra.

KRK projektui nepritarė

Seimo komitetas balsų dauguma (5 prieš 2) ir nepritarė projektui.

Daugelio nuomone, priimant politinį sprendimą uždaryti verslą turi būti numatomas ilgesnis pereinamasis laikotarpis ir mokamos adekvačios kompensacijos. Dabar gi siekiama, kad įstatymas pradėtų galioti jau nuo ateinančių metų ir numatomas trejų metų pereinamasis terminas, o kompensacijos tik simbolinės. Niekas net nekalba apie tai, kad verslai su visais pastatais būtų išperkami valstybės.

Be to, kompensacijas už žvėrelius ketinama mokėti su sąlyga (pasiūlyta Žemės ūkio ministerijos) – jeigu subjektas yra gavęs lengvatinę paskolą, ją privalės grąžinti, tik tada galės tikėtis kompensacijos.

Tam, kaip ketinama nustatyti kompensacijas, pastabų turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Iš projekto nėra aišku, kuo remiantis nustatomas kompensacijų dydis, taigi sukuriamos diskretinės teisės jas nustatyti savo nuožiūra ir galimai nepagrįstai.

Siūlė mokėti už veislines pateles

Seimo narys Andrius Palionis KRK ir Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) pristatė savo su kolegomis registruotą siūlymą, į kurį atsižvelgus įtampa verslui būtų sumažinta, politinis sprendimas jo atžvilgiu ekonomiškai mažiau žalingas.

Europoje yra 19 valstybių, kurios jau yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo. Antai Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Antai Didžioji Britanija ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 Eur kompensaciją, Airija – iki 320 Eur, Belgija – 500 Eur. Tokias pat išmokas skyrė Norvegija, priedo ir lėšas fermoms nugriauti bei utilizuoti.

Pasak A. Palionio, atsižvelgiant į ES praktiką, kompensacijas reikėtų mokėti ne už kailinį žvėrelį, o už motininę patelę – po 500 Eur. Seimo nario, buvusio žemės ūkio ministro žodžiais, svarbu atsižvelgti į teisėtus verslo lūkesčius ateityje generuoti pajamas bei sudaryti galimybę persiorientuoti.

AAK turi naują kompensacijos formuluotę

Šiandienos KRK sprendimo AAK negalėjo svarstyti – tai padarys artimiausiu metu, kai išvada bus oficialiai įregistruota.

Seimo narių Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Remigijaus Žemaitaičio registruotas pasiūlymas buvo atmestas kaip „labai dosnus“ .

Tačiau AAK pirmininkė Aistės Gedvilienė pranešė, kad kompensacijų formuluotė projekte yra keičiama. Jau nebesilaikoma griežtos nuostatos, kad pakaks 1 Eur už kailinį žvėrelį. Siūlomas „laiptuotas“ kompensacijų verslui mokėjimas.

Tiems subjektams, kurie iš verslo pasitrauks 2024 m. – mokėti po 3 Eur už gyvūną, kurie 2025 m. – po 2 Eur, o kurie 2026 m. – po 1 Eur. Be to, į projektą įtraukiama dar viena nuostata: uždaromų verslų samdomiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, išeitines  išmokas mokėtų valstybė.

Projekte atsiranda dar viena naujovė – nuolaida uždaromam verslui: ūkio subjektams, kurie veiks įstatymo priėmimo metu ir nutrauks veiklą, valstybė taip pat kompensuotų įrenginių (kurie negali būti niekur kitur panaudoti) demontavimą ir utilizavimą.

Seimo komitetas pritarė naujajai projekto formuluotei.

Priėmimas numatomas rudenį

Įstatymo projektas po svarstymo turės būti notifikuojamas EK. Tai procesas, užtrunkantis apie tris mėnesius.

Todėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos priėmimas, kaip paaiškino A. Gedvilienė, keliasi į Seimo rudens sesiją.

123rf nuotr.