Jums tiesiog nepasisekė...

Tačiau ši iliuzija subliūkšta, kai susiduriama su realybe ir paaiškėja, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Šįkart akmenį norisi mesti į draudėjų daržą, kurie moka įtikinti žmones, kad jei neapsidraus, tai juos žaibas nutrenks, liūtys nuskandins, namai sudegs, vagys turtus išneš, vaikai pražus, ligos apniks, traumos nutiks. Kam taip rizikuoti? Juk yra draudimas, kuris nelaimės atveju išties pagalbos ranką! Žinoma, visko nutinka, o ir draudimo išmokas yra gavusių. Tačiau draudimo kompanijos taip gerai negyvuotų ir neuždirbtų milijonų, jei nemokėtų manipuliuoti žmonių patiklumu. Pirmiausia, jie žino, kad žmonės dažniausiai neskaitys ir nesigilins, kas parašyta šūsnyje sutarties lapų, kurie jiems pakišami pasirašyti. Draudimo agentai puikiai moka akcentuoti tai, kas žmogui yra patrauklu, ir tik puse lūpų užsimena apie kai kuriuos niuansus. Tačiau pačiu smulkiausiu šriftu parašytos eilutės ir lyg tarp kitko paminėti niuansai dažnai būna esminiai, kai nutinka nelaimė ir kreipiamasi į draudimą dėl išmokų. Tuomet paaiškėja, kiek daug yra tų niuansų, išlygų, sąlygų, kad įvykis būtų pripažintas draudiminiu, kiek daug reikia pateikti įvairiausių įrodymų, patvirtinančių dokumentų, specialistų išvadų, kad į sąskaitą galiausiai įkristų procentai nuo pažadėtos ar įmokėtos sumos. Žmonės dažnai apsigauna, kai jiems dideliais skaičiais pateikiamos maksimalios sumos, kurias gautų, jeigu... O tas „jeigu“ dažniausiai yra tik tuomet, jei apsidraudęs, pavyzdžiui, gyvybės draudimu – miršti. Tačiau jei mirsi – pats išmoka tikrai nepasinaudosi, nebent gali tikėtis būti gražiai palaidotas, bet draudimo agentai tikriausiai sugebės įrodyti, kad dėl savo mirties pats buvai kaltas ir draudimo išmoka palikuonims nepriklauso. Jei drausiesi nuo nelaimingų atsitikimų ar ligų, draudėjai išvardys begales galimų traumų, susižalojimų, sveikatos sutrikimų, už kuriuos galima gauti išmokas. Tačiau pakanka pasidomėti žmonių komentarais internete, kaip ir kiek jiems buvo atlyginta. Begalė nusivylusių ir supratusių, kad buvo apgauti, begalė absurdiškų istorijų. Pasirodo, jei susižalojai, bus laukiama, kol žaizda užgis ir išmoka priklausys tik tuomet, jei liks atitinkamo dydžio randas. Kuo mažesnis randas – tuo ir išmoka mažesnė arba jos išvis nebus. Draudimo agentai įtikina, kad kas mėnesį sumokamų įmokų žmogus net nepajus, o už tai nusipirks saugumo jausmą, o nelaimės atveju, bent iš dalies bus kompensuoti nuostoliai. Tačiau gudručiai puikiai žino, kad draudimo polise išvardytų atvejų tikimybė yra labai nedidelė, be to, yra daugybė išlygų, kurios kone kiekvienu atveju gali padėti draudėjams išsisukti nuo išmokų. Antai vienam ūkininkui kilęs didžiulis viesulas nugriovė tvartą. Nemažas sumas eilę metų mokėjęs už pastatų draudimą, jis tikėjosi gauti išmoką. Deja. Draudikai ėmė įrodinėti, kad artimiausia meteorologinė stotelė tuo metu nefiksavo jokio panašaus gamtos reiškinio. Tačiau už 50 km esanti stotelė ir negalėjo šio lokaliai susiformavusio viesulo užfiksuoti, nors jis praūžė griaudamas pastatus ir raudamas medžius. Draudimo atsiųsti neva nepriklausomi ekspertai, rėpliodami po tvarto griuvėsius, ėmė abejoti, ar tvarto konstrukcija buvo pakankamai tvirta, ar nebuvo nusižengta statybų reglamentams. Reziumė – kadangi mokėtina draudimo suma buvo nemaža, buvo padaryta viskas, kad ūkininkas jos negautų. Tačiau pats didžiausias mulkinimo ir pasipelnymo šaltinis yra kaupiamieji draudimai. Žmones nėra sunku įtikinti, kad draudimo kompanijose kauptų pinigus savo vaikų ateičiai. Ko gi nepadarome dėl vaikų? Juk tuo pačiu jie bus apdrausti, o įnešti pinigai bus investuoti į fondus ir kaups palūkanas. Atitokstama tik tuomet, kai po daugiau nei 10 metų kaupimo supranti, kad tavo pinigai per tą laiką gerokai nuvertėjo, kad litus pakeitė eurai, o išmokų iš planuotų 15 tūkst. litų buvo gauta tik 3,5 tūkst. eurų, kurių vaiko studijoms tikrai nepakaks. Atidžiau pasidomėjęs supranti, kad mokėjai krūvą administracinių mokesčių, iš investicinių fondų tik kartais įkrisdavo vos keli eurai, o atėjus laikui atsiimti sukauptą sumą sužinai, kad užuot sukaupęs, praradai kelis tūkstančius. Kodėl? Draudimo išmokų skyriaus specialistas atsakys: „Jums tiesiog nepasisekė.“ Mat pasauliniuose fonduose krito akcijų kainos, vyksta karas Ukrainoje... Tačiau frazė „jums nepasisekė“ kartojama nuolat, kasmet ir kone kiekvienam dėl įvairiausių priežasčių, nors draudikų sąskaitose jokios krizės – tik didėjantys pelnai. Žmonėms begėdiškai meluojama apie kaupiamojo gyvybės draudimo naudą, apie garantuotą grąža, bazines metines palūkanas, apsaugą nuo pinigų nuvertėjimo, kad investavimo riziką prisiima kompanija, kad tai galimybė mokant net ir nedideles periodines įmokas sukaupti solidų kapitalą. Gal patikėjote? O gal norite draustis ir kaupti? Tuomet skaitykite iš pradžių.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.