Jūrinės valstybės žuvininkystė – ant kranto dugnu aukštyn

Lietuvos valdžia stengiasi apsunkinti verslinę žvejybą Baltijos priekrantėje, o Briuselis gena lietuvių žvejus ir iš kitų Baltijos jūros vietų. Koks bus tokių draudimų poveikis Lietuvos pajūrio ekonomikai, Klaipėdos krašto žmonių gyvenimo būdui, tradicijoms? Juk klaipėdiškių neįmanoma įsivaizduoti be žvejybos laivų, tinklų. Tai – žvejų kraštas, visos vietinės šventės susijusios su žūkle, jūra. Netrukus ES žuvininkystei vadovaus lietuvis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Ar jis išgelbės lietuvių žvejus?

Tas draudžiama, šito negalima

„dėl itin prastos beveik visų Baltijos jūros žuvų rūšių būklės“ smarkiai mažinti žvejybos kvotas, o rytinėje jūros dalyje uždrausti žvejoti net ir mėgėjams.

Lietuvos menkių žvejams Rytų Baltijoje neskiriama nė vienos tonos. Centrinio Baltijos jūros baseino strimelių žvejybos galimybės Lietuvai sumažintos 10 proc., šprotų – 22 proc., lašišų – 5 proc., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių – 60 proc. Iš žvejų, kuriems dugniniai, traukiamieji tinklai yra pagrindinis verslas, atimamas pragyvenimo šaltinis, iš mėgėjų – papildomas uždarbis. Europos Komisija tik  svarsto, kaip kompensuos žvejams socialines ir ekonomines draudimų pasekmes.

Gyvenimo nesugriaus

Žinomas Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies) metraštininkas, jūros, žuvininkystės temomis rašantis publicistas, knygų techninis redaktorius Vidmantas Matutis per daug nesijaudina, kad Lietuva galutinai netenka jūrinės valstybės statuso. „Menkių žvejybos draudimas daugumos Klaipėdos krašto žvejų gyvenimo nesugriaus. Vakarų Lietuvos žvejai daugiausia žūklauja Kuršių mariose, Nemuno  žemupyje. Ten kitokios žuvų rūšys labiau paplitusios. Netrukus, nuo gruodžio 1 d. Briuselyje turėsime jauniausią ES istorijoje energingą lietuvį eurokomisarą V. Sinkevičių. Jis bus atsakingas už aplinkos, vandenynų švarą ir žuvininkystę. V. Sinkevičiaus pareiga bus padėti į nepavydėtiną padėtį patekusiems Baltijos priekrantės žvejams“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys V. Matutis.

Kulinariniam paveldui svarbiausios žuvys

Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ prezidentas V. Matutis sutinka, kad menkė visada buvo svarbi žuvis ant bet kurio lietuvio vaišių stalo. Lietuvos žvejai  daug jų prigaudydavo, šeimininkės iš menkių įvairių gardžių patiekalų pagamindavo. Bet klaipėdiškių, šilutiškių kulinarines tradicijas lėmė Nemuno žemupyje  neršiančios, agurkais kvepiančios stintos, stintelės ir Kuršių mariose gaudomos kitos praplaukiančios žuvys – unguriai, kuriuos, vietinių kulinarų kvapniai išrūkytus, į Lietuvos pajūrį atvykę turistai iš viso pasaulio perka net nesiderėdami.

Bus nuskriausti mėgėjai

„Labiausiai gaila Baltijos jūros žvejų mėgėjų. Žvejybos įmonės dar gali tikėtis kažkokių europinių kompensacijų. Mėgėjai – ne, nors irgi daug pinigų išleido, pirko  naujas meškeres, įnagius menkėms gaudyti. Lietuvos žvejai mėgėjai jau pabandė imtis naujos veiklos, kuri populiari, pelninga Norvegijoje – rekreacinės žvejybos.   Per šventes jie plukdydavo poilsiautojus į Baltijos jūrą gaudyti menkių, net patardavo, kokį masalą ir žvejybos gylį pasirinkti. Ir gana nebrangiai – šešiems keleiviams laivo nuoma kainuoja 330 Eur (be PVM), vienam – 200 Eur, kai žūklė trunka 8 val. Dabar pramoginė žvejyba pajūryje bus sužlugdyta“, – apgailestavo V. Matutis.

Kaimynai gudresni

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas taip pat labiausiai susirūpinęs klaipėdiškių žvejų mėgėjų likimu.

„Mokslininkai metų metus trimituoja apie itin sparčiai nykstančias ištisas Baltijos žuvų rūšis. Žvejybą reikėjo stabdyti, tačiau ne mėgėjišką, o verslinę. Ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims teks nutraukti žvejybą Baltijoje“, – „Ūkininko patarėją“ tikino S. Gentvilas.

Vis dėlto latviai, estai ir suomiai išsiderėjo išimčių. Silkių žvejybos Rygos įlankoje kvotos padidintos 11 proc. (iki 34,445 tūkst. tonų), o lašišų kvotos Suomijos įlankoje liko nepakitusios – 9 703 tonos.

Nesitaria su žvejais

„Blogiausia, kad Lietuvos valdžia nepasivargina pasitarti su žvejų bendruomene, net nesiteikia pranešti, kas jų laukia. Tik likus mažiau nei trims mėnesiams kol įsigalios lemtingasis ES Tarybos sprendimas, žvejai mėgėjai sužinojo, kad kitąmet nebegalės gaudyti vertingiausių Baltijos žuvų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neturi jokios strategijos, kaip padės žvejams. O lėšų kompensacijoms atsirastų. Tereikia sumažinti nepersidirbantį biurokratinį aparatą, kuris kontroliuoja žvejus“, – siūlė Seimo narys.

Valdiškų dykaduonių armija

Pasak parlamentaro, ŽŪM Žuvininkystės skyriuje dirba dvylika žmonių,  Žuvininkystės tarnybą prie ministerijos sudaro 115 valdininkų.

„Iš viso – apie 130–140 biurokratų (priskaičiavus dar keliolika Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, kurie irgi privalo rūpintis Lietuvos žuvininkystės būkle).Tokia gvardija net nesugebėjo atkakliai derėtis su Briuseliu. 1991 m. žuvininkyste vertėsi apie 15 tūkst. lietuvių. 1998 m. –  maždaug 7 tūkst. Dabar Baltijos jūroje žvejoja 17 įmonių, per 30 laivų, 260 žmonių. Dviem žvejams tenka vienas biurokratas! Žuvininkystės prievaizdų armija aiškiai per didelė“, – tvirtino S. Gentvilas.

Sovietinio laivyno nereikia

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko nuomone, tokio laivyno, koks buvo sovietų laikais, Lietuvai, žinoma, nereikia. Tuomet daugiausia žuvų lietuviai sugaudavo Atlanto vandenyne. Juos labai atidžiai prižiūrėdavo sovietų KGB, kad jokiam žvejui neateitų į galvą pakartoti laivo radisto Simo Kudirkos poelgio. 1970 m.  lapkričio 23 d. S. Kudirka iš Klaipėdos žvejybos laivyno plaukiojančios bazės „Sovietų Lietuva“ peršoko į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ ir bandė pasiprašyti politinio prieglobsčio Amerikoje.

Iš medžiotojų į augintojus

„Prie buvusios Klaipėdos miesto rotušės nuo sovietmečio stovi žvejo skulptūra. Pempininkų mikrorajone – Žvejų rūmai. Žvejai aprūpina žaliava Klaipėdai ir Palangai labai svarbius verslus. Tačiau visame pasaulyje žuvų mažėja. Mūsų žvejai turės sekti kolegomis norvegais ir iš žuvų medžiotojų persikvalifikuoti į augintojus. Žmonija dabar užsiaugina 90 proc. mėsos ir tik 10 proc. susimedžioja. Žuvininkystės statistiniai duomenys visai kitokie. Lietuvoje vos 25 proc. žuvų užauginama ir net 75 proc. sužvejojama. Tai turės keistis“, – pabrėžė S. Gentvilas.

Ar užteks politinės valios?

Pernai būrelis Seimo narių su tuomečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, dabartiniu aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika priešakyje stengėsi uždrausti žvejybos įmonėms gaudyti vertingas žuvis 300 metrų nuo Baltijos kranto. 2020 m. visi mūsų žvejai apskritai beveik keturis mėnesius, nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, turės padžiauti tinklus.

„Kas bus po Naujųjų metų, visiškai neaišku. Menkes Baltijos jūroje bus draudžiama gaudyti trejus arba penkerius metus. Bet pastaruoju metu Lietuvos žvejai neišnaudodavo nė pusės jiems skirtos menkių kvotos (pernai – vos 42 proc.). Kitų šalių žvejų tinklai taip pat neplyšdavo nuo šių žuvų. Anksčiau Lietuva galėjo sugauti 12 tūkst. tonų šprotų, dabar – 2 tūkst. 400 tonų mažiau. Ar užteks mūsų valdžiai ir Briuseliui politinės valios skirti žvejams padorias kompensacijas, kad jie galėtų oriai baigti verslą, nors ir skaudama širdimi supjaustyti laivus?“ – „Ūkininko patarėjui“ guodėsi Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis.

Politikai nusimes kaukes

Anot A. Maželio, ŽŪM visiškai neklauso žuvininkystės organizacijų patarimų, nepaiso žvejų nuomonės.

„Seimo stalčiuose ilgai dulkėjo Žuvininkystės įstatymo pataisos. Siūlėme sumažinti žvejybos kvotų koncentraciją saujelės įmonių rankose. Jeigu to nebus padaryta, žūklės draudimus išgyvens tik dvi įmonės, o visos kitos žlugs. Šiandien daugiau nei  60 proc. šprotų kvotos tenka bendrovėms „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“. Galiojantis ydingas Žuvininkystės įstatymas tai leidžia. Vyriausybė nutarė, kad viena įmonė gali turėti ne didesnę nei 20 proc. žvejybos kvotą (dabar nustatyta riba – 40 proc.). ŽŪM priešinosi. Žuvininkystės įstatymo pataisų projektą Seimas svarstys gruodžio 5 dieną. Tada paaiškės tikrasis politikų veidas. Jeigu jie palaikys kelis monopolininkus, vadinasi, išduos daugumą žvejų, liekančių be duonos kąsnio“, – svarstė A. Maželis.

Menka paguoda

ŽŪM kol kas niekuo negali paguosti iš nerimo sau vietos nerandančių žvejų. Ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėja Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė pranešė, jog kadenciją baigiantis Europos Sąjungos aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaras maltietis Karmenu Vella  (jį po devynių dienų pakeis V. Sinkevičius) pažadėjo ilgai nedelsdamas pateikti Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo reglamento pataisų projektą. Pakeistasis reglamentas leistų ES valstybėms išmokėti kompensacijas žvejams, kurie visiems laikams persikraustys į sausumą.

Kokiais moksliniais tyrimais remtasi?

^{Dr. Arvydas ŠVAGŽDYS}

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas

Ne visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys taip uoliai kaip Lietuva paklus Europos Komisijos verdiktui. Kodėl reikėjo uždrausti menkių žvejybą? Kokiais moksliniais tyrimais rėmėsi Briuselis? Reikėjo elgtis švelniau.

Mes ir taip labai nedidelį Baltijos plotelį teturime. Lietuvos Respublikos Baltijos jūros priekrantės ilgis – 99 kilometrai. Lietuva sugaudavo vos kelis procentus Baltijos menkių. Kada nors tikriausiai paaiškės, kodėl jos pradėjo taip greitai nykti.

Gal tikrieji kaltininkai visai kiti, negu įtaria Europos Komisija? O Baltijos gelbėjimo pasekmes skaudžiausiai pajus niekuo dėti Lietuvos žvejai, žuvininkystės įmonės, pakrantės parduotuvės, restoranai.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS