K. Navicko ministeriavimas – gėris ar tragedija Lietuvos žemės ūkiui?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS: „Jam buvo surengtos trys interpeliacijos, vyko didžiuliai žemdirbių mitingai, degė laužai, traktorių maršas į Vilnių... Nesuprantamas buvo premjerės Ingridos Šimonytės toks jo palaikymas. Vien jau dėl sprendimo skirti 19 mln. Eur iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) bei nacionalinio biudžeto pelkininkystės vystymo priemonei sulaukta daugybės žemdirbių pasipiktinimo ir – nė vienos paraiškos. Ko vertas melioracijos techninio reglamento pakeitimas, nustatant, kad ištisus metus vanduo teka sulig griovio viršutiniu šlaitu? Kas kitas galėtų sugalvoti tokią nesąmonę?

Dabar ministras Kazys Starkevičius bando atitaisyti reikalavimus sėjomainai prie fermų, kad būtų galima taupyti pinigus, mažiau patirti išlaidų degalams, prarasti mažiau laiko. Tai padaryti jam liko nedaug laiko, o blogiausia, kad visi tokie dalykai įrašyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP), kuris buvo pateiktas Briuseliui, ir jį reikės iš naujo derinti. Tai nebus taip paprasta. Ne viską galima pakeisti įsakymu, dėl kai kurių teisės aktų reikės važiuoti į Briuselį ir ten su jais derinti. Nežinome, kas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) važiavo į Briuselį, neaiški ir tų klerkų kompetencija, kelianti nemažai abejonių.

Arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimai – tai sritis, kurią turėjo kuruoti ŽŪM, o ne kažkas kitas. Buvo užsakę parengti kažkokią skaičiuoklę, jos metodiką mokslo įstaigoms, Žemės ūkio akademijai. Bet mes nieko apie tai nežinojome, o galų gale ten buvo priskaičiuota kažkokių „vėjų“. Juk maisto perdirbimo pramonė turi savo ŠESD skaičiuokles, bankai turi ŠESD skaičiuokles, bet kuri kita firma irgi naudoja savo skaičiuokles ir, pasirodo, ŽŪM irgi dalyvauja tų ŠESD skaičiuoklių kūrime per europinį fondą, o ten niekas už dyką neskaičiuoja. Ir taip, kaip sakoma, kurioje vietoje bemestumei pagalį, visada jis nukrenta ant galvos.

Nežinau nė vieno K. Navicko gero darbo. Koks gali būti geras, kai sumažinamos išmokos už bulius – vietoj 115 tūkst. Eur, dabar yra tik 50 tūkst. Eur. Be to, buvo susikūrę verslai, vadinami buliukų penėjimo punktais, kurie supirkdavo pieninius buliukus, ypač nenašiose Žemaitijos žemėse, juos atpenėdavo ir parduodavo. Kai neliko išmokų, šis verslas užsidarė. Liko mėsiniai buliai, kuriems išmokos per mažai padidintos. Visa jų mėsytė išvažiuoja į užsienį, nes Lietuvoje neįperkama. Miestiečiui lieka įperkama tik numelžta karviena. Beliko sumažintos susietosios išmokos už pienines karves.

Svarbiausia, kad buvo pasitelkta visa K. Navicko aplinkosauginė kompanija, su kuria jis turėjo ryšių ir su kuria dirbo anksčiau. Nebeliko artojų varžybų, melžėjų varžytuvių ir spalio pirmąjį šeštadienį minimos žemdirbių dienos. ŽŪM kvietimai dalyvauti socialiniams partneriams buvo butaforiniai, vaidinimai. Viskas būdavo iš anksto ŽŪM nuspręsta, tik jie vaidindavo, kad su mumis yra derinama. O juk dialogą su žemdirbiškąja bendruomene Europos Komisija (EK) ypač deklaruoja. Turiu pastebėti, kad subinlaižių buvo ir bus, bet paprastai tai yra daroma ne už dyką.“ 

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Aušrys MACIJAUSKAS: „Nepatogus klausimas, nenorėčiau kalbėti apie K. Navicką. Juk gulinčio niekas nemuša. Jeigu ką nors gero pasakysiu, tai ūkininkai nervinsis, o jeigu blogo – nusižengsiu savo principams. Nėra K. Navicko – nebėra problemos. Jį reikėjo kritikuoti ir mes tai darėme, kai jis ėjo ministro pareigas. Dabar kritikuoti jį nematau jokios prasmės.

Ką jis gero padarė? Sudėtingas klausimas, paklauskite kitų ūkininkų. Tai tik laiko gaišinimas, tai neduos jokių rezultatų. Mes visą laiką K. Navicką kritikavome konstruktyviai, konkrečiai – ką reikia daryti, kas yra daroma ne taip. Aišku, kulminacija buvo mūsų protesto akcija Vilniuje – nepasitenkinimas vykdoma žemės ūkio politika tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Blogai, kad K. Navickas aklai sekė ES direktyvomis ir niekaip nebandė arba nedėjo pakankamai pastangų apsaugoti Lietuvos žemės ūkį nuo pražūtingų sprendimų, kurių daugelis dabar, reikia pripažinti, Briuselyje jau yra atšaukti. Politika keičiasi radikaliai, mes dedame dideles viltis į naująjį Europos Parlamentą (EP), į naująją EK. Ir ta politika keisis, taip pat ir žemės ūkio. Galiu paminėti ir buvusio Italijos ministro pirmininko, buvusio Europos Centrinio Banko vadovo, bene žymiausio Europoje ekonomisto Mario Draghi ataskaitą, kuri buvo pristatyta EP ir kuri nuteikė mus optimistiškai, nes pagaliau patys didžiausi ES protai, patys iškiliausi ekonomistai pasakė tai, ką mes jau seniai šnekame – kad Europoje yra būtina išsaugoti ir didinti gamybinius pajėgumus, taip pat ir žemės ūkio, norint išvis išlikti pasaulyje. O pastarųjų metų ES politika buvo per daug nudreifavusi į ultrakairiąją pusę, į žaliąją pusę, kur komunistuojantis, patirties neturintis jaunimas buvo pasiruošęs visiškai sugriauti Europos, taip pat ir Lietuvos ekonomiką.“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS: „Jam vadovaujant sumažėjo karvių ir pieno kiekis, po 14 tūkst. gyvulių kasmet vis mažėjo. K. Navickas vis šnekėjo apie kooperaciją, tegul dabar parodo nors vieną naujai susikūrusį kooperatyvą. Kur jo logistikos centrai? Nieko absoliučiai nepadaryta. Kiaulių irgi mažėja. Jam vadovaujant diskusijose mes nedalyvavome, jis mūsų nesikvietė. Kam mes visus tuos mitingus rengėme? Kviečiau ministrą eiti pasišnekėti į televiziją, bet jis bijojo su manimi diskutuoti. Aštuonis kartus buvau pas šalies prezidentą Gitaną Nausėdą. Ir prie K. Navicko akių prezidentui sakiau, kad tai „pelkių žmogus“, kuris nieko nežino ir neišmano. Jam reikia tik nendrinukės. Gali būti, kad K. Navickas, jei nebus išrinktas į Seimą, vėl sugrįš į Baltijos aplinkos forumą. Jie ten jau pasistatė pašarų cechus, kažkur projektuoja mėsos cechą, vienam žmogui Varėnos rajone nenori leisti nuomotis tvenkinio, nors ten visi pastatai, sankasos yra to piliečio nuosavybė. Nori atiduoti tvenkinį regioniniam parkui ir tiems visokiems morkvėnams.

Kitas dalykas – dėl išmokų. Aš nuvažiuodavau su delegacija ryte į Briuselį ir jau aštuntą ar devintą valandą eidavau kalbėtis, o K. Navickas eidavo tik po mūsų ir nežinia, ką jis ten šnekėdavo. O kai prie Seimo buvo žemdirbių mitingas, aš jam buvau ant plakato užrašęs: „K. Navickai, tau šios grandinės bus paskutinės“. Tos grandinės reiškė trumpąsias maisto tiekimo grandines, kurių jis taip ir nesukūrė. Tik kūrė visokias struktūras, kaip nubausti ūkininką, kaip viską uždrausti. Ir išmokos jam valdant sumažėjo, o kiek dar sumokėjo už SP, nes samdė Nyderlandų institutą, kai tai galėjo padaryti viena ar kita mūsų šalies akademija. Argi reikėjo tiek – keturiolikos ar penkiolikos – tų ekoschemų, GAAB standartų, kuriuos dabar reikia keisti? Kiek Žemės ūkio rūmams atidavė pinigų, kurie jam tik pritarė? Jo vadovavimą žemės ūkis ilgai prisimins kaip tragediją. Nebuvo jokių gerų jo darbų, nėra ką apie tai nė kalbėti. Jis tik aiškino, kad reikia pinigų kooperacijos plėtrai, o ką dėl tos kooperacijos padarė? Ogi nieko. O kur dar SP, į neviltį žemdirbius įvariusios daugiametės pievos ir ganyklos. Juk Molėtų, Ignalinos, Zarasų rajonuose yra didžiuliai plotai pelkių ir ganyklų, tereikia jas deklaruoti. Lietuvai jų tikrai užtektų. Aš jį vadinu pelkių žmogumi, nes jis nei savo ratuose sėdėjo, nei ką nors išmanė. Aš ir prezidentui sakiau: „Jūs pastatėte šitą žmogų į tokias pareigas.“ Prezidentas atsakė, kad ne jis. Jis norėjęs šiose pareigose matyti Alytaus rajono merą. Sakė, kad norėjęs ir Dalios Miniataitės, bet ši turėjo trūkumų. Teigė, kad K. Navickas atsirado „bendromis jėgomis“. Bet atsitiko taip, kad jį vis tiek teko patraukti. Nežinau, kaip jis pats nesuprato, ką darė ir kur ėjo. Tiek jis prikiaulino su savo komanda, o dabar jų nebėra ir mums viską reikia ištaisyti. Kaip padaryti, kad ŽŪM netrukdytų ūkininkui dirbti ir užsidirbti? Juk dabar pieno kainos Lietuvoje mažiausios visoje ES, išmokos – taip pat mažiausios. Patys kiek į tą Briuselį važiuodavome, tai važiuodavome, o jam tai buvo nesvarbu. Tikra tragedija Lietuvos žemės ūkiui, kurią dar ilgai atsiminsime. Bet kurio ūkininko galite paklausti, ką Lietuvos kaimui reiškė K. Navicko vadovavimas. Aš ir prezidentui esu sakęs, kad K. Navickas ne tik mūsų, ūkininkų, neklauso, bet ir jo neklauso. „Nebus jo, pamatysite“, – sakydavo prezidentas ir pagaliau ištesėjo savo pažadą.

Beje, buvome ir sutarę, kad iš RRF europinių pinigų gausime apie 200 mln. Eur išmaniosioms sėjamosioms, trąšų barstytuvams, mėšlo įterpimo įrangai ir pan. įsigyti, o K. Navickas pasakė: „Nereikia.“ Ir tik pelkėms pasiėmė 16 mln. Eur. Tai koks jo požiūris buvo į žemės ūkį? Niekur jis negynė žemdirbio, tik viską prieš darydavo. Tik Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prikūrė baudėjų brigadas, suardė Kaimo verslo centrą. Dėl to melioracijos griovio trijų metrų krašto atėmė iš ūkininkų apie 600 tūkst. ha žemės, nors tai ir yra jų nuosavybė.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS: „Reikia labai gerai pagalvoti, gal kokį gerą darbą ir prisiminčiau. Lengviausias atsakymas būtų toks, kad žemdirbiams jis atnešė daugiausia sumaišties, o prisiminti nors vieną gerą darbą – beveik neįmanoma. Turint galvoje, kad tą patį žaliąjį kursą įgyvendina ta pati konservatorių partija, ir matant tai, kad ta partija žaliąjį kursą gali įgyvendinti radikaliai kitaip, o tai pastebime iš dabartinio žemės ūkio ministro, tai būtų galima teigti, kad visame kame K. Navicko valdymo laikotarpiu viskas buvo perlenkta, o tokie reikalavimai tik labai stipriai padidino biurokratinę naštą.

Iš gerų dalykų galiu prisiminti nebent tik tiek, kad plėtojusieji ekologinius ūkius turėjo iliuzijų, vilčių, jog jiems ta politika bus naudinga, jų ūkiams atsivers naujos perspektyvos. Bet vėliau paaiškėjo, kad turėti ekologinį ūkį nenaudinga ir nemaža dalis ūkių, kurie jau nuo seno buvo ekologiniai, ėmė trauktis, nes ekologinių ūkių plėtra neįvyko. Galbūt atrodė, kad ta politika turėjo būti palankesnė, kaip buvo deklaruojama, smulkesniems ūkiams. Labai daug kalbėta apie tai, kad visa politika bus nukreipta tam, kad būtų sustiprintas smulkiųjų ūkių konkurencingumas, labai daug šnekų būta apie galimybes dalyvauti smulkiesiems trumposiose maisto tiekimo grandinėse, buvo kalbų apie kooperacijos stiprinimą tarp smulkiųjų ir vidutinių ūkių ir, deja, šioje vietoje buvo tik pažadai, o ūkininkų lūkesčiai nebuvo patenkinti. Todėl sunku dabar rasti tokią ūkio pertvarką, kuri būtų buvusi pelninga, naudinga ir kurią bandė įgyvendinti žemės ūkio-aplinkos ministras K. Navickas.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.