Europoje laukiamas rekordinis sojos derlius, bet kas slepiasi po skaičiais?

Lenkijos farmer.pl skelbia, jog ES sojų pasėliai palyginti su pernai išsiplėtė dešimtadaliu. Tačiau derlius sumažėjo 3,4 proc. iki kiek mažiau nei 2,8 mln. tonų. Tai rodo lapkričio mėn. „Donau Soja“ ataskaita. Priežastis – menkesnis derlius iš hektaro Vidurio Europoje ir kai kuriose Balkanų šalyse dėl vasaros karščių ir sausros. Serbija ir Rumunija šiuo požiūriu ypač nukentėjo, nes derlius iš 1 hektaro bene perpus mažesnis nei buvo pernai.

Kompensuos Ukraina

Vis dėlto prognozės gana optimistinės. Manoma, jog padidėjęs sojų pupelių plotas Europoje ir gausus derlius Ukrainoje galėtų kompensuoti nuostolius, patirtus dėl ekstremalių oro sąlygų ES ir kai kuriose pietryčių Europos dalyse. Bendras derlius Europoje gali būti rekordinis – daugiau nei 13 mln. tonų.

Ukrainos Žemės ūkio ir maisto ministerija skelbia derliaus nuėmimo pažangą ir nuimtą rekordinį derlių. Pasirodo, nuimta jau daugiau kaip 99 proc. visų sojos pasėlių ir vien Ukrainoje užaugintas daugiau nei 6 mln. tonų derlius – po maždaug 23 centnerius iš ha.

Taigi Ukraina išlieka didžiausia ir svarbiausia sojų, skirtų gyvūnų pašarams, tiekėja ES. „Donau Soja“ duomenimis, sojų pupelių auginimo plotas 2024 m. siekė 2,6 mln. hektarų, o tai reiškia, kad jis padidėjo beveik 44 proc. palyginti su 2023 metais.

Didžiausia augintoja nesidžiaugia – sojos rinkoje perprodukcija

Bet štai agroportal.ua ekspertai dideliu sojos derliumi ne itin džiaugiasi. Mat trejus metus iš eilės pasaulis patiria sojų pupelių perprodukciją, kuri viršija paklausą. 2022/23 metais pasaulyje perprodukcija siekė 12 mln. t, 2023/24 – 11 mln. t. Ateinantį sezoną tikimasi dar reikšmingesnio sojų perprodukcijos augimo, siekiančio net iki 30 mln. t.

Apie tai Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Agro&Food Security Forum 2024“ kalbėjo žemės ūkio valdos „LNZ Group“ prekybos vadovas Vladimiras Korčunas.

Pasak jo, atsižvelgiant į paklausos augimą, iš viso per 3 metus pereinamojo laikotarpio rezervai sudarys 33 proc. pasaulinės paklausos.

„Kiti metai sojų pupelėms bus dar sunkesni, nes vien Brazilijoje jų gamyba padidės 10-15 mln. Taip pat auga sojų plotai Argentinoje, kur sėjos tendencijos jau lenkia šią kreivę, atitinkamai prognozuojamas ir produkcijos augimas“, – aiškina V. Korčunas.

Tendencijos Europoje

Tačiau Vidurio Europai sojos perprodukcija, panašu, negresia. Austrijos atveju derliaus lūkesčiai sumažėjo daugiau nei 11 proc. iki 240 000 tonų. Tai lėmė gausūs krituliai rugsėjį, kurie išplovė ištisus laukus. Pasak „Donau Soja“, derlingumas iš hektaro atitinka daugiametį vidurkį, o pupelių kokybė čia nuolat gera.

Panašiai (10 proc.) sojų plotas sumažėjo ir Vokietijoje, tačiau bendras derlius sumenko tik 3,1 proc. iki 125 tūkst t, dėl labai gerų derliaus rodiklių iš hektaro. Manoma, jog Vokietijoje yra didelis potencialas padidinti sojų plotus, ypač dėl naujų veislių, kurios adaptuotos augti šiauriau.

Šiuo metu ES apsirūpinimo soja lygis siekia vos 8 proc. Sertifikuotos be GMO sojos pupelės iš Ukrainos padeda užpildyti didelę baltyminių augalų paklausos spragą Europoje.

Remiantis „Donau Soja“, 2024 m. iš daugiau nei 13 milijonų tonų Europoje pagamintų sojų maždaug vienas milijonas tonų bus sertifikuota pagal griežtus standartus, o tai reiškia, kad šioje sojoje nėra GMO.

„Donau Soja“ duomenimis, pasaulinė sojos pupelių produkcija 2024–2025 m. sezoną iš viso siekia 425 mln. tonų. ES kasmet importuoja apie 35 mln. tonų sojų pupelių. Didžioji dalis šio importo yra genetiškai modifikuotos sojos pupelės iš užsienio, naudojamos gyvulių pašarams.

Parengė Ričardas Čekutis