Ką atneš „azoto žygis“ Nyderlanduose?

Nuo birželio 26 d., kai Nyderlandų vyriausybė pristatė toli siekiančius planus sumažinti azoto išmetimą iš žemės ūkio, ūkininkų protestų banga neslūgsta.

Kaip praneša portalas „Nieuwe Oogst“, rugpjūčio 19 d. Drentės provincijoje vyko „azoto žygis“, kai traktorių kolonos blokavo 12-os miestų ir miestelių centrus, važiuodamos pro rotušes.

Be to, jau pranešta, kad rugsėjo 2 d. Leuvardene planuojamas masinis protestas. Ten ūkininkai reikalaus, kad provincija atmestų vyriausybės kabineto azoto planus.

Kas slypi už šio besitęsiančio konflikto, kaip reaguoja gyventojai ir kokių veiksmų imasi politikai?

Dėl ko protestuojama?

Už protestų slypi gilus Nyderlandų ūkininkų, ypač gyvulių augintojų, pasipiktinimas, konstatuoja portalas „Agrarheute“. Naujausiuose vyriausybės planuose numatytas drastiškas išlaidų mažinimas, kuris kelia grėsmę daugeliui ūkių. Protestus pirmiausia išprovokavo žemės ūkio ministro Jaimi van Esseno vadinamasis „azoto laiškas“.

Ūkinininkai protestuoja prieš drastiškus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus: daugeliui ūkių sunku techniškai ir ekonomiškai įgyvendinti reikiamą azoto išmetimo mažinimą.

Be to, protestuotojų nepasitenkinimą kelia ir plačios buferinės zonos: aplink „Natura 2000“ saugomas teritorijas bus įkurtos didelio masto apsaugos zonos, kurios smarkiai apribotų žemės ūkio veiklą.

Taip pat ūkininkų netenkina ir griežtėjantys valdžios reikalavimai gyvulininkystės sektoriui, kurie mažina ūkių lankstumą bei pajamas.

Ne visi pritaria

Ūkininkai ir jų rūpesčiai Nyderlanduose paprastai sulaukia didelio palaikymo. Tačiau šis palaikymas pasiekia ribą, kai tik iškyla pavojus visuomenės saugumui.

Įvairiose apklausose ir debatuose olandai aiškiai pasisako prieš traktorių kolonas greitkeliuose. Ypatingai tai išryškėjo po tragiškos avarijos A59 greitkelyje: traktoriaus sukeltos spūsties pabaigoje įvyko mirtinas susidūrimas, per kurį žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti.

Tuo iškart pasinaudojo vyriausybės pareigūnai, kurie kelių blokadas pavadino „pavojingomis gyvybei“, tačiau protestuojantys ūkininkai tiesioginę kaltę atmetė, pareikšdami, jog nelaimė įvyko ne dėl jų kaltės – keliuose nuolat įvyksta tragiškos avarijos ir be jokių protestų.

Ar ūkininkai pasieks savo?

Ar Nyderlandų žemės ūkio politikoje įvyks kokių nors esminių pokyčių, šiuo metu neaišku. Signalai prieštaringi ir priešprieša aštrėja.

Viena vertus, valdžios institucijos skelbia gerokai griežtesnę poziciją. Prokuratūra planuoja ateityje griežčiau traukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu ūkininkai protestuos su savo traktoriais greitkeliuose. Kai kurių regionų valdžia taip pat paskelbė, kad nebetoleruos traktorių greitkeliuose, įskaitant ir būsimą rugsėjo 2-osios protestą Leuvardene.

Protestuodama ūkininkų asociacija (ZLTO) jau pasitraukė iš derybų dėl azoto planų įgyvendinimo Šiaurės Brabante regioniniu lygmeniu. Be to, Drentės regiono merai atsisakė pasirašyti rezoliucijas, kurias ūkininkai pateikė per neseniai vykusį „azoto žygį“, motyvuodami, jog tai – centrinės valdžios reikalas ir jie jokios įtakos tam daryti negali.

Kita vertus, yra preliminarių ženklų, rodančių norą vesti dialogą vyriausybės viršuje. Po darbinio vizito nukentėjusiose vietovėse šalies premjeras Robas Jettenas pareiškė, kad mato daug galimybių taikyti tikslines priemones tiesiogiai paveiktoms įmonėms. Ar šios miglotos perspektyvos pakaks, kad būtų išspręsta gili praraja tarp žemės ūkio sektoriaus ir politinės vadovybės, labai abejotina. Manoma, jog kol griežti azoto mažinimo tikslai išliks, tikėtina, kad Nyderlandų ūkininkų protestai tęsis.

Parengė Ričardas Čekutis