Ką atnešė balandžio šalnos?

Katastrofa Turkijoje

2025 m. balandžio 10–12 d. Turkiją užklupo žemės ūkio istorijoje vienos didžiausių šalnų. Pasak žemės ūkio ir miškų ūkio ministro Ibrahimo Yumakli, išskirtinai atšiaurios oro sąlygos lėmė didžiausius nuostolius žemės ūkyje nuo garsiųjų 2014 m. šalnų. Kai kuriuose regionuose temperatūra nukrito iki -15 °C, o tai yra žemiausias rodiklis per daugiau nei 30 metų.

Šios šalnos sutapo su vegetacijos sezono pradžia, o tai padidino žalos pasėliams mastą. Ypač skaudžiai nukentėjo regionai, garsėjantys vaisių ir vyno gamyba, praneša freshplaza.com.

Manisos provincijoje, pagrindiniame vynuogių auginimo centre, nuostoliai siekė net 80 proc. vynuogynų.

„Šią vasarą vynuogių bus nedaug, o jų kainos – jei jų apskritai bus – gali būti labai didelės“, – perspėjo vietos žemės ūkio rūmų pirmininkas Abdullah‘as Senol‘is.

„Šie metai jau prarasti“, – portalui „Hurriet Daily News“ sakė vietinis vynuogyno savininkas Güngör‘as Levent‘as. – „Mes kalbame apie milijardus lirų žalą. Jei susidursime su dar vienu tokiu šalčiu, gamyba sustos. Kitais metais? Dievas težino“...

Dar rimtesnių pasekmių šaltis turėjo Malatijos regione, kuriame pagaminama 85 proc. šalies abrikosų produkcijos. Vietos prekių biržos vadovas Ramazan‘as Özcan‘as sakė, kad nuo šalčio nukentėjo beveik visi pasėliai, išskyrus kviečius ir miežius. Jis taip pat perspėjo, kad pajamų iš abrikosų eksporto, kurios paprastai viršija 500 mln. JAV dolerių per metus, gali visiškai nelikti.

Elazığ mieste, taip pat tokiuose miestuose kaip Bursa ir Nevšehiras, ūkininkai kovojo su šalčiu kūrendami laužus soduose, kad apsaugotų vaismedžius. Nepaisant šių veiksmų jau prarasta 30 proc. rožių produkcijos ir maždaug 40–50 proc. vyšnių, persikų bei abrikosų derliaus.

Kentėjo ir Bulgarija

Šaltis Bulgarijoje buvo toks stiprus, kad Sliveno regione vaisių augintojai jau nesitiki kaulavaisių derliaus, praneša portalas sadyogrody.pl.

Balandžio pradžioje kilusi šalčio banga užklupo šalį ir padarė itin didelės žalos vaismedžiams. Remiantis skaičiavimais, žala kaulavaisių plantacijoms Sliveno regione sieks beveik 100 proc.

Didžiausi šalčiai buvo balandžio 7–8 dienomis. Vidurio Bulgarijos Sliveno regione iššalo šimtai hektarų vyšnių, persikų ir abrikosų sodų. Dėl susiklosčiusios situacijos vaisių augintojai kreipiasi pagalbos į valstybę, o ūkininkai grasina protestu, jei nesulauks valdžios paramos.

Belgai gelbėjosi šildytuvais

Haspengouw mieste, Flandrijos Limburgo provincijoje, vaisių augintojams vėl teko įrengti šildytuvus tarp vaismedžių, kad apsaugotų žiedus nuo šalčio, skelbia belgų portalas vrt.be

Jau antrą naktį iš eilės vaismedžių augintojai turėjo anksti keltis, kad apsaugotų savo vaismedžius nuo šalčio. Kad nesušaltų jau žydinčių vaismedžių žiedai, kai kuriose plantacijose buvo įkurti ir laužai.

Vyšnių ir slyvų augintojas Kristof‘as Hannosset‘as sakė: „Iš pradžių bandėme laužais pakelti temperatūrą virš nulio laipsnių Celsijaus, bet to nepakako. Taigi nusprendėme užkurti ir savo sodo šildytuvus. Jei nebūtume įsikišę dabar, nesu tikras, kad būtume išsaugoję derlių. Po dviejų naktų kol kas nematau jokios žalos“.

Kai kurie vaisių augintojai ne tik naudoja šildytuvus kovojant su šalčiu, bet ir laisto arba apipurškia vaismedžius, kad juos apsaugotų. Bartas Nicolai iš Zepperen taip apsaugojo 42 hektarus plantacijų. Iš viso jis turi 170 hektarų vaisių plantacijų. Ne kiekvienoje plantacijoje yra laistymo sistema, todėl jis kūreno ir specialius ugnies šildytuvus. Iš viso pakūrė 10 500, tačiau ir jam žalos išvengti nepavyko. Ji dabar tikslinama.

D. Ryliškis: veikiausiai tai dar ne paskutinės šalnos

Anksčiau nei įprastai sulapojusius augalus šalna išmegino ir Lietuvoje. Tai patvirtino ŪP portalo pakalbinti mokslininkai.

„Pavasarinės šalnos kasmet pažeidžia augalus, tik nevienodu stiprumu, o šiemet jau pažeidė ir dalies mūsų augalų žiedus, – specialiai „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis. – Iš svogūninių augalų nukentėjo krokai, ankstyvieji vėlyviai, tinkliniai vilkdalgiai, o iš sumedėjusių – rododendrai, žvaigždėtosios ir japoninės magnolijos... Tačiau tai nebuvo ypatingai gausus žydėjimas, ypač medžių. O štai pražydę forzitijos, sedulos, putinai nenukentėjo. Kitas dalykas – lapai. Dalis augalų tik pradėjo sprogti ir didesnių lapelių dar nebuvo, tad ir pažeidimų nesimatė. Tačiau pastebėjau pažeidimus ne mūsų sode, o Vilniaus mieste. Nukentėjo šermukšnialapė lanksvūnė, jos lapeliai jau paaugę ir nuvytę, tai pastebėjau bent dviejose vietose. O mūsų sode dauguma augalų išgyveno, matyt, jie pakankamai atsparūs -5 laipsnių temperatūrai...“.

Pašnekovas įsitikinęs, jog praėjusi šalna dar tikrai ne paskutinė:

„Kad taip anksti baigtųsi šalnų periodas – aš tikrai nepamenu, tad ir dabar tikriausiai sulauksime vėlyvesnių šalnų, o tada tų pažeidimų, svarbių ūkiui, tikrai atsiranda daugiau. Tų pirmųjų šalnų metu sodo augalai išvengė pažeidimų, nes dar nebuvo prasidėjusi vegetacija ir beveik niekas nežydėjo. Kas bus toliau – sunku pasakyti, bet dažniausiai pradėjus žydėti įvairiems vaismedžiams šalnos ateina, o pažeidimų bei nuostolių neišvengiama, tačiau viskas priklauso nuo to, kokia tuo metu yra augalų vegetacijos fazė. Nes kiekvienai fazei būdingos skirtingos temperatūros, kurią pasiekus tie pažeidimai ir atsiranda, nes yra numatytos specialios kritinių temperatūrų skalės kiekvienai kultūrai ir net kiekvienos kultūros veislei“.

J. Lanauskas: kaulavaisiai bus brangesni

Kaip „Ūkininko patarėjui“ komentavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas, jeigu Europoje tokia padėtis, vadinasi, šiemet valgysime brangius vaisius ir uogas.

„Apie pastarųjų šalnų pasekmes Lietuvoje kol kas ankstoka kalbėti, bet jau dabar galima prognozuoti, jog abrikosai garantuotai bus nušalę, trešnės – stipriai pašalusios, ypač tos, kurios anksti pradeda žydėti... Tuo tarpu toms trešnėms, kurios žydi vėliau, manau, stipriai šios šalnos nepakenkė. Su šiomis uogomis bėda yra ta, kad norint gauti gerą derlių, reikia, jog išliktų daug sveikų žiedų. Obelų atveju, pavyzdžiui, net jeigu išlieka 5-10 proc. gerų žiedų, tai dar pilnai pakanka to derliaus, o štai su trešnėmis yra kitaip... Taigi, dėl obelų stipriai pergyventi nereikėtų, bet dėl kaulavaisių nerimo ženklų tikrai yra...“, – sakė jis.

Pasak mokslininko, pernelyg ankstyvas pavasaris sodininkams visada atneša nuostolių: „Štai kyla temperatūra ir viskas pradeda žydėti. Žiediniai pumpurai ir prieš šalnas jau buvo stambūs, išsipūtę, besprogstą – tad jiems šios šalnos buvo pavojingos ir, tikėtina, jog juos pažeidė, jau ne pirmi metai tęsiasi ta pati istorija... Tokį pavasarį pernelyg anksti prasideda augalų vegetacija, o nakties metu ateina šalčiai, tarsi žiemos tęsinys ir kaulavaisiams tai ypatingai atsiliepia. Kai kuriose vietose galėjo nukentėti ir kriaušės, kurios saulės atokaitoje spėjo pradėti krauti žiedus... Na, belieka tikėtis, jog dar didesnės šalnos neateis“.

J. Lanauskas pernelyg nesureikšmina galimų sodų apsaugojimo priemonių:

„Teoriškai dūminės uždangos tarsi yra gerai, bet pas mus dažniausiai būna ramūs orai ir tie dūmai tiesiog keliauja į viršų be didesnės naudos ir tos uždangos nesudaro. Mėgėjiškai, žinoma, galima vieną-kitą žvakę užkurti, norint kokį medelį apsaugoti, bet jeigu jau gamta nusiteikusi surengti mums nemalonų siurprizą ir tos šalnos bus stiprios apie minus 6-7 laipsniai, tai tokios priemonės, aišku, nepadės. O šalnos dar gali ateiti – prisiminkime pernai metus, kai gegužės mėnesį užėjo šalnos ir pakenkė obelims. Kaip ten bebūtų, bet klimatas tikrai susijaukė: per anksti atšyla, o po to grįžta šaltesni orai su šaltomis naktimis. Blogiausia, kad tuo metu augalų vegetacija būna per daug pažengusi ir tada atsiranda didesni nuostoliai. Sakyčiau, anksčiau augalų vegetacija būdavo vėlyvesni ir tie šalčiai nelabai pakenkdavo, o dabar pavojingas augalams laikotarpis tikrai pailgėjo – žala jau pastebima nuo praėjusios savaitės. Daržininkai, dabar sėjantys įvairias kultūras, taip pat rizikuoja – žinoma, jie nori gauti ankstyvesnį derlių, bet ta rizika gali ir nepasiteisinti...“.

Parengė Ričardas Čekutis