Ką atskleidė naujausias karstinio regiono tyrimas

Naujausias Šiaurės Lietuvos karstinio regiono tyrimas rodo, kad cheminė denudacija (gipso sutirpimas) pastaraisiais metais intensyvėja. 2024 m. Tatulos upės baseine (Biržų r.) išmatuotas gipso išplovimas siekė 210 m³/km² per metus, t. y. 29 proc. daugiau nei ankstesnio dvidešimtmečio vidurkis. Tuo tarpu Smardonės baseine (Biržų r.) situacija stabilesnė – denudacijos rodikliai išliko artimi daugiametei normai ir siekia 199 m³/km².

Denudacija plačiąja prasme – geologinis procesas, kai paviršinės uolienos nuplaunamos, nusidėvi arba išardomos įvairių gamtinių veiksnių, tokių kaip vanduo, vėjas ar cheminiai procesai. Šiaurės Lietuvoje gipso uolienų cheminė denudacija ypač paplitusi ir svarbi. Per šį procesą vandenyje tirpstančių mineralų (pvz., gipso) jonai išplaunami, todėl formuojasi paviršinės bei požeminės karstinės formos – smegduobės, įslūgos, plyšiai, urvai ir jų sistemos, tuštumos ir kitos.

Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais atliko išsamų monitoringą, per kurį tyrė gipso denudacijos intensyvumo kaitą Šiaurės Lietuvoje. Šis monitoringas buvo vykdomas kaip Valstybinio aplinkos monitoringo priemonė. Tyrimai, atlikti Gamtos tyrimų centro mokslininkų, apėmė vandens ėmimą iš penkių karstinių regiono taškų, reguliarius debito matavimus ir kasdieninius vandens lygio stebėjimus Pelanio ežere (Kirkilų k., Biržų r.).

Laboratorinė analizė leido nustatyti karstiniams procesams būdingų cheminių elementų – kalcio ir sulfatų – koncentracijas vandenyje. Pagal surinktus duomenis apskaičiuotas metinis gipso denudacijos intensyvumas, leidžiantis įvertinti, kaip intensyviai vyksta šis natūralus procesas ir kokie veiksniai jį spartina.

Ilgalaikė tendencija – vis spartesnis nykimas

Stebint ilgalaikius duomenis, aiškėja, kad gipso denudacijos intensyvumas nuo 1977 m. auga. Vidutinis gipso nykimo rodiklis Smardonės baseine 1977–2024 m. siekė 252 m³/km², o Tatulos baseine 1963–1979 m. rodiklis buvo 113 m³/km², bet nuo 1994 m. jis išaugo iki 174 m³/km².

Šis procesas gali būti siejamas su klimato kaita. 2024 m. buvo rekordiškai šilti – vidutinė metinė oro temperatūra Biržuose siekė 9,2 °C – tai aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją nuo 1924 m. Taip pat 2023 ir 2024 m. kritulių kiekis buvo 19–21 proc. mažesnis nei 1991–2020 m. normos, bet upės išlaikė didelį nuotėkį, kas gali rodyti spartesnę požeminio vandens cirkuliaciją karstinėje zonoje.

Ne tik geologinė įdomybė

Ši teritorija, besidriekianti Biržų, Pasvalio rajonuose ir užkabinanti Panevėžio rajoną bei keletą atskirų vietovių rajone, garsėja unikaliomis gamtinėmis formomis, susiformavusiomis dėl po žeme tirpstančių gipso uolienų. Nors karstiniai procesai dažnai siejami su infrastruktūros pavojais, jie kuria įspūdingą kraštovaizdį ir padeda pažinti gamtos jėgų poveikį.

Viena ryškiausių karstinio regiono įdomybių – smegduobės. Jos formuojasi, kai gipsas po žeme ištirpsta ir žemės paviršius praranda stabilumą. Geologų duomenimis, dabar Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Karstinis procesas šioje dalyje vis dar aktyvus ir kiekvienais metais atsiranda naujų smegduobių. Žymiausios jų – Karvės ola (apie 20 m gylio ir 10 m pločio) ir Geologų duobė (ilgis 13,5 m, plotis 11,8 m, gylis 4 m, plotas 166,5 m2, tūris apie 185 m3).

Be smegduobių, karstiniame regione gausu ir kitų gamtos formų, pavyzdžiui, nedidelių ežerėlių, susiformavusių smegduobėse, bei plyšių ir įslūgų. Vienas įdomesnių objektų – Pelanio ežeras, susidaręs karstinių procesų metu ir nuolat keičiantis savo dydį priklausomai nuo požeminio vandens lygio.

Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso denudacijos tyrimai svarbūs tiek mokslininkams, tiek vietos savivaldoms. Šis regionas – viena jautriausių geologinių zonų mūsų šalyje. Taigi tyrimai suteikia galimybę geriau suprasti, kaip besikeičiančios klimato sąlygos ir žmogaus veikla gali paveikti karstinių procesų intensyvumą. Surinkti duomenys padės parengti efektyvesnes prevencijos ir valdymo priemones siekiant išvengti galimų pavojų. Be to, tai svarbu ir aplinkosauginiu požiūriu, nes karstiniai regionai – unikalios ekosistemos, kurias, atlikdami tyrimus, geriau suprasime.

LGT informacija