Ką atskleidė Šiaurės Lietuvos karstinio kraštovaizdžio stebėsena

2024 m. pavasario ir rudens monitoringo darbų rezultatai skiriasi: per paskutinį skaičiavimą aptikta 16 naujų karstinių reiškinių (12 smegduobių, 1 įslūga ir 3 urvai), o balandį – 49. Toks skirtumas iš dalies susijęs su meteorologinėmis sąlygomis – rudenį dėl mažo kritulių kiekio gruntinio vandens lygis buvo nusekęs 2–3 m (nuo vasaros vidurio Lietuvos šiaurėje lijo mažai). Ryškiausios rudenį inventorizuotos smegduobės buvo rastos Mantagailiškio apylinkių šiauriniame pakraštyje.

„Atliekant lauko tyrimus, pastebėta, kad žmogaus ūkinė veikla labai susijusi su karstinio kraštovaizdžio pokyčiais. Taigi, itin svarbu ją vykdyti tvariai: jei, plečiant žemės ūkio naudmenas, nauji karstiniai reiškiniai (smegduobės, urvai) bus užariami, o senų smegduobių vietose išnaikinama augmenija, žemės paviršius užlyginamas ir suariamas, ne tik iš esmės keisis karstinio kraštovaizdžio struktūra, bet ir atsiras palankios sąlygos taršioms medžiagoms lengviau patekti į gilesnius vandeninguosius sluoksnius“, – sako LGT Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė.

Pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą, LGT su Gamtos tyrimų centru vykdo ir Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso denudacijos tyrimus. Jie svarbūs todėl, kad karstinių procesų intensyvumas glaudžiai susijęs su chemine denudacija – geologiniu procesu, kai gėlas vanduo aptirpina sulfatines-karbonatines uolienas ir su upių nuotėkiu išnešami mineralų, tokių kaip gipsas, jonai, todėl formuojasi požeminės (urvai, plyšiai)  bei paviršinės karstinės formos (smegduobės).

„Pats terminas kárstas kilęs nuo Slovėnijoje esančios Karsto plynaukštės, susiformavusios iš tirpių klinčių. Laikui bėgant šios uolienos tirpsta ir požemyje susidaro įvairios karstinės formos – urvai, olos, plyšiai ir tuštumos. Karstas – tai procesas, kai požeminis vanduo tirpdo uolienas, pavyzdžiui, klintį, dolomitą, akmens druską ar gipsą. Šiaurės Lietuvoje gipso uolienos slūgso arti žemės paviršiaus, todėl ištirpusios suformuoja tuštumas, virš kurių įgriuvus dirvožemiui atsiranda smegduobės“, – sako LGT vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.

Geologų duomenimis, dabar Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Karstinis procesas šioje dalyje vis dar aktyvus ir kiekvienais metais atsiranda naujų smegduobių.

LGT fotoinformacija