Ką išsirinko Grenlandija?

Verslui palanki opozicinė partija „Demokraatit“, pasisakanti už lėtą nepriklausomybės nuo Danijos siekį, laimėjo antradienį vykusius parlamento rinkimus, kuriuose dominavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas perimti salos kontrolę, praneša „Reuters“.

„Demokraatit“ surinko 29,9 proc. balsų, nors 2021 m. gavo vos 9,1 proc., aplenkdami opozicinę tautinių pažiūrų „Naleraq“ partiją (24,5 proc.), kuri pasisako už greitą nepriklausomybę.

Kaip skelbia BBC, „Naleraq“ palaikymą prieš balsavimą padidino vienos populiariausių Grenlandijos jaunųjų politikių Aki-Matildos Hoegh-Dam sprendimas pasitraukti iš vienos valdančiųjų partijų. Populiariame balsavime ji nusileido tik demokratų lyderiui Jensui Frederikui Nielsenui.

Geopolitinės lenktynės

Pradėjęs eiti pareigas sausio mėnesį, D. Trumpas pažadėjo Grenlandiją – pusiau autonominę Danijos teritoriją – paversti Jungtinių Valstijų dalimi, sakydamas, kad ji yra gyvybiškai svarbi JAV saugumo interesams.

„Didžiulė sala, kurioje gyvena vos 57 000 gyventojų, įsivėlė į geopolitines lenktynes ​​dėl dominavimo Arktyje, kur dėl tirpstančio ledo sluoksnių jos ištekliai tampa lengviau pasiekiami ir atsiveria nauji laivybos maršrutai. Tiek Rusija, tiek Kinija suaktyvino karinę veiklą regione“, - skelbia „Reuters“.

Strateginė Grenlandijos padėtis ir nepanaudoti naudingųjų iškasenų ištekliai ypač patraukė prezidento D. Trumpo akį. Pirmą kartą jis iškėlė idėją nusipirkti salą per savo pirmąją kadenciją 2019 m. Po to, kai sausio mėnesį vėl pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas pakartojo ketinąs įsigyti teritoriją.

"Mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo. Vienaip ar kitaip mes tai pasieksime", - teigė jis praėjusią savaitę sakydamas kalbą JAV Kongrese.

Grenlandijos ir Danijos lyderiai ne kartą atmetė jo reikalavimus.

Tuo metu „Politico“ cituoja nugalėjusios „Demokraatit“ lyderį ir buvusį pramonės bei mineralų ministrą Jensą-Frederiką Nielseną, kuris pareiškė, kad Grenlandija nėra parduodama, atmesdamas JAV prezidento D. Trumpo ketinimus įsigyti salą ir pavadindamas tokias kalbas „grėsme mūsų politinei nepriklausomybei“.

Politikų vertinimai

„Žmonės nori pokyčių... Norime, kad daugiau verslo finansuotų mūsų gerovę“, – sakė J.-F. Nielsenas. – „Mes nenorime nepriklausomybės jau rytoj, tam reikia sukurti gerą pagrindą“.

Dabar jis ves derybas su kitomis partijomis, siekdamas sudaryti valdančiąją koaliciją.

Valdančioji inuitų partija „Ataqatigiit“ ir jos partneris „Siumut“, kurie taip pat skelbia apie lėtą kelią į nepriklausomybę, surinko 36 proc. balsų, palyginti su 66,1 proc. 2021 m.

„Mes gerbiame rinkimų rezultatus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministras pirmininkas Mute'as Egede iš „Ataqatigiit“ ir pridūrė, kad išklausys bet kokius pasiūlymus būsimose koalicijos derybose.

„Tikrai tikiu, kad labai greitai pradėsime gyventi labiau remdamiesi tuo, kas esame, remdamiesi savo kultūra, savo kalba, ir pradėsime kurti įstatymus, remdamiesi savo poreikiais, o ne Danija“, – sakė pagrindinės nepriklausomybės šalininkų partijos „Naleraq“ kandidatas Qupanukas Olsenas.

Inge Olsvig Brandt, valdančiosios „Ataqatigiit“ partijos kandidatė, sakė: „Šiuo metu mums nereikia nepriklausomybės. Turime dar daug ką nuveikti. Manau, kad turime dirbti su savimi, savo istorija ir turėsime nuveikti daug darbų, kad galėtume žengti kitą žingsnį“.

Ilgas kelias į laisvę

Grenlandija yra buvusi Danijos kolonija, nuo 1953 m. – lygiavertė karalystės dalis. Ji įgijo tam tikrą autonomiją 1979 m., kai buvo suformuotas pirmasis parlamentas, tačiau Kopenhaga vis dar kontroliuoja užsienio politikos reikalus, gynybą ir pinigų politiką ir kasmet ekonomikai suteikia šiek tiek mažiau nei 1 mlrd. eurų, kurie sudaro apie 20 proc. Grenlandijos BVP.

2009 m. ji iškovojo teisę paskelbti visišką nepriklausomybę per referendumą, nors to nepadarė dėl susirūpinimo, kad gyvenimo lygis nukris be Danijos ekonominės paramos.

Dar sausio mėnesį Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede pareikalavo nepriklausomybės nuo Danijos: „Atėjo laikas mūsų šaliai žengti kitą žingsnį. Kaip ir kitos pasaulio šalys, turime stengtis pašalinti bendradarbiavimo kliūtis, kurias galime vadinti kolonijinės eros pančiais.“

M. Egede sakė, kad per pastaruosius kelerius metus Grenlandijos parlamentas ir vyriausybė „dirbo kartu, kad imtųsi žingsnių plėtojant mūsų Konstituciją, kuri yra mūsų atsiskyrimo nuo Danijos pagrindas“.

„Mūsų bendradarbiavimas ir prekybiniai ryšiai su kitomis šalimis negali tęstis tik per Daniją“, – pridūrė politikas.

Parengė Ričardas Čekutis