„Ką pasėsi... 2025“: gana pelnytis – laikas keistis

18 proc. šalies eksporto

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, sveikindamas parodos dalyvius ir svečius, kalbėjo: „Didžiulis susidomėjimas paroda ir didžiulis šurmulys rodo tik vieną dalyką – kiek mes bebėgtume į miestą, sugrįžti atgal prie žemės visada smagu ir visada traukia. Tačiau šiandien agrosektorius išgyvena ir tam tikrą mentalinę transformaciją daugelio sprendimų priėmėjų galvose. Dažnai sakydavome, kad žemės ūkio sektorius yra mažiau produktyvus, dažnai subsidijuojamas, tačiau, matydami geopolitinius pokyčius, matydami visuomenės sveikos mitybos, saugių maisto tiekimo grandinių poreikį, mokslo ir technologijų proveržius, galime drąsiai sakyti, kad žemės ūkio sektorius yra strateginis šalies sektorius ir tai būtina įtvirtinti reikalinguose teisės aktuose.“
G. Paluckas linkėjo visiems gerų verslo ryšių, planų ir projektų, pabrėždamas, kad naudą, sukuriamą iš 1 ha dirbamosios žemės, reikia didinti, nes būtina pasiekti Europos Sąjungos (ES) vidurkį. „Priminsiu, kad agrosektorius kartu su perdirbimu sukuria 18 proc. mūsų šalies eksporto. Todėl esame kartu, palaikome vienas kitą ir visiems mums didžiausios sėkmės“, – kalbėjo premjeras.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Ramūnas Dilba parodos dalyvius sveikino valstybės vadovo vardu. „ Prezidentas dar nuo pirmosios savo kadencijos pabrėžė, kad žemės ūkis yra strateginis ir ypač svarbus valstybei sektorius, ir tikrai pritaria to įtvirtinimui visuose reikalinguose dokumentuose. Ypač šio sektoriaus svarba išryškėja sudėtingomis geopolitinėmis situacijomis. Tačiau taip pat svarbu, kad žemės ūkis, jo modernizavimas prisidėtų prie regionų plėtros ir kaimų gyvybingumo. Mes tikrai nenorime matyti tuščių kaimų, tuščių regionų, ir plėtra turėtų būti vykti darnoje. Norisi padėkoti VDU ŽŪA, kuri rodo lyderystę diegiant inovacijas šiame sektoriuje. Juk susiduriama su nemažai iššūkių – klimato kaita, įvairiais biurokratiniais suvaržymais“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, kreipdamasis į premjerą, Seimo narius, žemės ūkio sektoriaus žmones, verslininkus, ūkininkus ir kitus šios parodos dalyvius, teigė, kad paroda „Ką pasėsi...“ yra žemės ūkio galimybių atspindys. „Iš tikrųjų žemės ūkis šiandien gali labai daug. Kažkada žmonija išgyveno perėjimą nuo arklio prie traktoriaus, dabar mes išgyvename virsmą pereinant nuo paprasto traktoriaus prie išmaniojo, – teigė ministras. – Aš, būdamas ūkininkas, stengdavausi nepraleisti nė vienos parodos, visose jose dalyvaudavau. Šiandien man ypač malonu ir atsakinga, nes turiu galimybę atidaryti šią parodą. Žinau, kad iškart po parodos mūsų žemdirbiai pradės didįjį darbymetį. Aš jiems noriu palinkėti geros pradžios, gero sezono, gerų orų, gero derliaus, gerų pardavimo kainų, o verslininkams – taip pat gerų pardavimų. “

Sveikinimo žodyje Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pristatė specialią ūkininkų ekspoziciją. „Atsirėmusi į praeitį, nes iš praeities mes stiprybę semiame, LŪS norėjo uždėti akcentą, kad parodoje būtų ir tai, kas yra Lietuvos pamatas. Šiemet švenčiame pirmojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio 140-ąsias gimimo metines. Todėl simboliška, kad LŪS ekspozicijoje rodoma iki šiol veikiančios, pamatus šiuolaikiniams Lietuvos ūkininkams kūrusios technikos – traktorių – paroda. Svarbu pasakyti tai, kad galime tikėtis labai šviesios ateities, nes šioje parodoje labai daug pristatoma ir technikos, ir inovacijų, kurie sukurs dar aukštesnį Lietuvos žemės ūkio lygį“, – ateities perspektyvomis dalijosi LŪS pirmininkas.

Parodos pagrindinio rėmėjo „Timac AGRO Lietuva“ vadovė Inga Kalesnikovė pakvietė parodos lankytojus domėtis inovacijomis, apsilankyti jų stende, nes tai vieta, kur susitinka žemės ūkį auginančios inovacijos.

Kitais metais parodoje nedalyvaus

Įmonės „Agrobond“ technikos pardavimų vadovas Gintaras Ramanauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad parodoje demonstruojama visa technika, kuria prekiaujama šios bendrovės ekspozicijoje Raseiniuose. „Stengėmės atsivežti viską – priekabas, skutiklius, traktorius, smulkintuvus. Čia rodomi traktoriai nuo mažiausio iki paties didžiausio. Planuojama, kad rudenį vėl bus galimybė žemdirbiams gauti ES paramą, todėl svarbu parodyti techniką, kuri atitinka galimą paramos sumą. Ūkininkai tikrai nemažai domisi, jau pradeda žvalgytis į įvairią techniką, tad, manau, ekonomika tikrai pradės atsigauti. Tikiuosi, kad šie metai pradės atnešti kažkokią naudą“, – vylėsi G. Ramanauskas.

Bet jis abejojo būtinybe parodą „Ką pasėsi...“ organizuoti kiekvienais metais. „Agrobond“ kolektyvas svarstė ir galvojo šiemet nedalyvauti šiame renginyje. Galiausiai nusprendė tokiose parodose dalyvauti tik kas antrus metus, nes kai kurie kiti parodos dalyviai jau taip elgiasi.

„Lietuva nėra toks didelis žemės ūkio kraštas, kad reikėtų atsinaujinti kiekvienais metais. Prieš savaitę pradėjome vežti parodos eksponatus. Kainuoja ne tik technikos pristatymas, bet ir parodos ekspozicijos ploto nuoma, kuri galėtų būti pigesnė. Tik tokiu atveju būtų galima dalyvauti kasmet. Nenoriu mesti akmens į organizatorių daržą, bet kai kurie niuansai galėtų būti kitokie, pvz., aikštelės parodos lankytojų automobiliams. Jų tiesiog nėra. Pastačius automobilį, tenka 3 km eiti iki parodos, o jeigu užkluptų lietus, būtų labai didelis nepatogumas. Paroda galėtų būti rengiama kažkur kitur, kur patogesnis parkavimas. Geriau būtų imti pinigus už parodos lankymą ir suteikti geresnį aptarnavimą klientams. Ir paroda būtų efektyvesnė nei dabar, kai žmonės nežino, kur pasistatyti automobilį, susidaro didžiausios spūstys. Jau ir pernai dėl to buvo labai daug pasipiktinusių klientų, daug klientų netenkame ir šiemet“, – aiškino „Agrobond“ technikos pardavimų vadovas.

„Dar ir parodos ploto nuomos įkainis kiekvienais metais didėja“, – piktinosi „Agrobond“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Stanaitienė.

Parodai laikas keistis

AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys ŪP teigė, kad problemos parodoje kaip prasidėjo prieš 30 metų, taip ir toliau tęsiasi. „Mūsų pačių dėka buvo išasfaltuotos parodos aikštelės, nes kito pasirinkimo kaip ir neturėjome. „Litexpo“ parodos Vilniuje – dar nepatogesnės, dar sudėtingesnis įvažiavimas. Dėl to, kad reikia gerinti infrastruktūrą, net nekyla abejonių. Kuo tolyn, tuo labiau didėja ir parodos eksponatų, ir dalyvių bei lankytojų skaičius. Nežiūrint to, kad čia iškilo vienas kitas pastatas, to yra per mažai. Kadangi paroda jau tapo tarptautine, manyčiau, kad organizatoriai – VDU ŽŪA – turėtų galvoti ir spręsti tokias problemas. Neturi būti kliūčių patekti į tokio lygio parodą. Reikia pripažinti, kad infrastruktūra šiek tiek pasistūmėjo į gerąją pusę tik tuomet, kai vyko pasaulinės artojų varžybos, o vėliau – vėl viskas sustojo“, – apgailestavo A. Balsys.

Pasak ŪP pašnekovo, dabar kartu su socialiniais partneriais, nes ir dalyviai galėtų padėti tiek organizacine, tiek finansine prasme, reikėtų galvoti, kaip parodą pakeisti, nes turėtų prasidėti naujas jos gyvavimo etapas. Tokios parodos Lenkijoje ir Vokietijoje bei mūsų šalies „Agrovizija“ vyksta kas antrus metus. Į parodą „Ką pasėsi“ kasmet sutempti tokią gausybę technikos kainuoja didžiulius pinigus, tad ar verta juos kasmet taškyti?

„Kiekvienąkart šios parodos metu iškyla tie patys klausimai – ar reikia tokią didelę parodą rengti kasmet, o gal pakaktų ir kas antrus metus? Tai priklauso nuo organizatorių ir partnerių, koks yra jų bendras sprendimas. Man geriau būtų, kad paroda vyktų kas antrus metus. Juk ne tik mes, bet ir kitos įmonės skaičiuoja išlaidas. Ir metai iš metų dalyvavimas nepinga, priešingai – viskas brangsta. Ir parodoje nuomojami plotai kiekvienais metais brangsta. Negalime būti bet kokie, reikia lygiuotis į konkurentus. Gerai, kad šiai parodai ir Dievulis padėjo – gražus oras, padidėjęs dalyvių skaičius, tikimės, kad sudarysime sutarčių“, – vylėsi A. Balsys.

Jis minėjo, kad šiemet aktyvesni yra pienininkystės ir gyvulininkystės sričių ūkininkai. „Lytagra“ neskirsto ūkininkų nei į smulkiuosius, nei į stambiuosius, visi jai yra reikalingi, laukiami, dirbama su visais, nes rajonuose veikia „Lytagros“ parduotuvės. „Paklausą turi „žaliasis konvejeris“ – šienavimo ir kita technika, todėl manyčiau, kad šie metai neturėtų būti prasti. Tikiu, kad ir stambesni, ir smulkesni ūkininkai stengsis pasinaudoti paramos lėšomis, nes gyvulininkystės ūkiai atsiperka ir yra kuriama pridėtinė vertė. Kalbama, kad karvė duoda kelis kartus daugiau naudos nei 1 ha kviečių. Mokslo žmonės yra paskaičiavę, kad vidutinis gyvulininkystės ūkis gauna 3–4 kartus daugiau pajamų, nei verčiantis vien tik augalininkyste. Bet reikia neužmiršti prieraišumo, kadangi prie gyvulių reikia dirbti 24 val. per parą ir septynias dienas per savaitę. Todėl kiekvienas gaspadorius renkasi pagal savo galimybes“, – mintimis dalijosi „Lytagros“ valdybos pirmininkas.

Ateitis technologijoms

UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo vadovė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė ŪP džiaugėsi, kad šios parodos metu labai puikus oras, o dalyvių daug. „Prasidėjus spūstims įvažiuojant į Akademijos miestelį, suprantame, kad čia atvyksta labai didelis būrys žmonių. Technikos daug, mes irgi turime daug naujienų, lankytojai domisi žemės ūkio technikos kainomis, didžiausią dėmesį skirdami technologijoms. Ir Ministras Pirmininkas G. Paluckas, ir žemės ūkio ministras I. Hofmanas buvo užsukę į mūsų stendą – abu kalbėjo tik apie technologijas, ateitis – tik jose. Jeigu nenaudoji naujausių technologijų, esi paraštėse. Sakiau ir sakysiu – nebeužtenka turėti tik keturis ratus ir vairą, tai nebe turtas ir nebe investicija. Turi būti taikomos tokios technologijos, kurios spręstų klientų problemas bei ūkininkų pelną padarytų didesnį, nei netaikant naujausių technologijų“, – teigė D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Ji pristatė javų kombainą „John Deere S7 850“, kuris laimėjo parodos medalį, bei paaiškino šio kombaino technologinius principus. Tai – prie kabinos viršutinėje dalyje esantys du stogeliai, po kuriais yra sumontuotos vaizdo kameros. Jos žvelgia 15 m į priekį ir vertina įvairiausius derliaus parametrus. Antrajai dedamajai duomenys imami iš debesijos, irgi skenuojamas laukas. Tos dvi technologijos atlieka analizę ir operatoriui, sėdinčiam kombaino kabinoje, nebereikia nieko reguliuoti. Galima sodinti prie vairo ką tik įgijusį kombainininko teises, parodyti, kur yra mygtukas, ir jis sėkmingai gali važiuoti. Nebūna jokių derliaus praradimų ir yra gerokai didesnė tikimybė išvengti klaidų.

Už kombainus atsakingas produktų grupės vadovas Laurynas Jelinskas ŪP pasakojo apie dar vieną kombaino parodos laureato funkciją – kombaino monitoriuje galima valdyti traktorių su priekaba, į kurią išpilami grūdai. Monitoriuje traktoriaus važiavimą galima palėtinti, pagreitinti, pasukti į dešinę ar į kairę. Įdomu tai, kad traktoriui privažiavus prie kombaino 20–30 m atstumu, kombainininkas jau gali perimti visišką jo valdymą.

Parodos per brangios, niekaip neatsiperka

UAB „Rovaltra“ vykdantysis direktorius Jonas Trainaitis tikino, kad parodoje demonstruojama visa „Rovaltros“ parduodamos technikos gama. Tai įvairūs traktoriai, teleskopiniai krautuvai, nuo 3 t iki 5 t keliamosios galios, nuo 7 m iki 9 m strėlių „Merlo“ teleskopiniai krautuvai. Rodomi ir akmenų rinktuvai, ir visa šienavimo, žemės įdirbimo technika, prancūziški prikabinami purkštuvai „Berthoud“, maži krautuvai „Norcar“, apleistos augmenijos smulkintuvai „Suokone“ ir t. t.

„Pats naujausias eksponatas – „Valtra S6“ serijos traktorius, pradėtas gaminti prieš pusantrų metų. Jis turi 405 AG, šiandien vis dar laikomas naujiena. Tai pats galingiausias ir brangiausias traktorius, tris jų vienetus jau pardavėme šiais metais. O šiaip metai, rodos, bus neblogi, nes žemdirbiai gaus ES paramos lėšų. Todėl tuo džiaugiamės ne tik mes, bet ir visi konkurentai. Prekybos atsigavimas po praėjusių metų kritimo yra, tai matome ir pagal žmonių lankomumą parodoje – jų daugiau nei pernai. Ūkininkai pamato eksponatus vienoje vietoje, o mes pamatome juos“, – kalbėjo J. Trainaitis.

Jis taip pat siūlė ūkininkams vieną gerą galimybę – išsinuomoti visą apynauję techniką, nuo traktorių iki padargų. Tai puiki paslauga ūkininkams, kurie negali nusipirkti naujos technikos. Be to, J. Trainaitis teigė, kad jau ne kartą yra sakęs parodos „Ką pasėsi...“ organizatoriams, jog būtų šaunu, jei ši paroda vyktų kas antrus metus. Vienais metais gali būti Hanoveryje, Vokietijoje, o kitais metais pas mus – „Ką pasėsi...“.

„Ir taip kas antrus metus būtų keičiamasi, nes žmonės yra pavargę, tos trys dienos yra per trumpas laiko tarpas. Paroda turėtų vykti keturias arba penkias dienas, kad būtų įmanoma viską pamatyti. Jeigu snigtų ar lytų, tik vienas kitas klientas atvažiuotų, o mums pasiruošti vis tiek reikia. Nežinau, kodėl organizatoriai nesutinka, gal nori daugiau uždirbti? Man tai netinka ir nepatinka, nes kasmet nėra tiek naujienų. Pernai tas traktorius stovėjo kaip naujiena ir šiemet stovi kaip naujiena. Kas antrus metus tikrai būtų gerai, nes tokios parodos yra nepigios, reikia krūvos pinigų. Parodos – per brangios, jos niekaip neatsiperka“, – aiškino J. Trainaitis.

Dalyvauja kas antrus metus

UAB „Dotnuva Baltic“ Rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Kizerskienė pasakojo apie šios bendrovės parduodamą traktorių „Case IH Farmall 120 C“, pelniusį parodos medalį.

Pasak D. Kizerskienės, naujausias „Farmall C“ modelis gali būti komplektuojamas su kabinos amortizacija, LED darbinių lempų apšvietimu, stabdžio ir sankabos funkcija, kai nereikalingas sankabos išmynimas, norint sustoti su įjungta pavara, taip pat traktorius gali būti komplektuojamas su telematikos sistema, pasirenkant standartinį ar pažangų paketus, kurie leidžia nustatyti mašinos geografinę vietą realiuoju laiku, stebėti traktoriaus darbą ir perduoti duomenis tiek iš kabinos, tiek iš mobiliojo įrenginio bei padėti operatoriui išspręsti technines problemas.

Traktorius atitinka naujausius STAGE V standartus. Operatoriaus vieta tyli ir ergonomiška. Dėl kabinos amortizacijos operatoriui darbas daug komfortiškesnis. Traktorius turi naujausią dizainą. Visa variklio gaubto stilistika paimta nuo paskutinio naujausio pristatyto traktoriaus „CASE IH Quadtrac 715“. Oficialus „Case IH Farmall C“ pristatymas Europoje įvyko 2024 m. lapkritį Italijoje vykusioje EIMA parodoje.

Lietuvoje kasmet parduodama vidutiniškai apie 100 vnt. tokio galingumo (90–120 AG) naujų traktorių. Stebint kelerių metų statistiką, rinkos dydis išlieka stabilus. Traktorius populiarus tiek mažuose ūkiuose kaip pagrindinis traktorius, tiek dideliuose ūkiuose kaip pagalbinis. Tai lengvų darbų atlikimui skirtas traktorius.

D. Kizerskienė sakė, kad „Dotnuva Baltic“ yra nusprendusi parodose „Ką pasėsi...“  dalyvauti pramečiui. „Paroda šiemet buvo sėkminga, – pripažino D. Kizerskienė. – Apsilankė daug klientų. Rinkoje jaučiasi atsigavimas, pozityvas. Turėjome labai gerą stendą su gera idėja ir šūkį „Užkuriam žemės ūkį!“ Kvietėme klientus trankiai ir smarkiai pradėti naują sezoną, sujungti žemės ūkio bendruomenę, didžiuotis sektoriumi, kuriame jie dirba. Mes esame valstybei labai svarbūs ir mūsų visa idėja buvo apie tai. Šiemet parodoje turėjome mažesnį plotą, nes labai brangu. Parodoje „Ką pasėsi...“ dalyvaujame kas antrus metus, pernai nedalyvavome. Parodoje buvo du mūsų stendai – vienas lauke, technikos aikštelėje, o kitas – 2-ame paviljone, kur veikė fermų įrangos ekspozicija. Taip nusprendėme todėl, kad fermų įrangos veikla mūsų įmonėje auga. Prie fermų įrangos organizavome interaktyvų žaidimą – matavome karvių laimės indeksą. Lankytojas, priėjęs prie kompiuterio, galėjo pasirinkti, kokia yra jo ferma, atsakyti į klausimyno klausimus ir gauti atsakymą, kiek yra laimingos jo karvės. Tai žaidybinis elementas, bet jis pritraukė labai daug klientų, kurie domėjosi mūsų produktais.“

LŪS ekspozicijoje – senoviniai traktoriai

Po kelerių metų pertraukos į parodą ,,Ką pasėsi...“, kaip dalyvis, sugrįžo LŪS ir pristatė vis dar dirbančių 18 senovinių, pagamintų iki 1990 m. arba pačių ūkininkų rankomis sukonstruotų, ūkių kūrimosi istoriją menančių traktorių, kuriuos puoselėja LŪS nariai iš 14 rajonų. Parodos lankytojai galėjo išrinkti labiausiai patikusį istorinį traktorių.

LŪS stende buvo galima prisiliesti prie šios organizacijos kūrimosi ištakų. LŪS steigėjas bei pirmasis jos pirmininkas Aleksandras Stulginskis, vėliau tapęs ir Lietuvos prezidentu, sakė: ,,Mūsų, lietuvių, maža, mes galime iškilti tik savo mokslu, gabumais ir darbštumu.“ Dabartinio LŪS prezidiumo nario Albino Navicko teigimu, po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo per 35 metus buvo nuveikta išties daug, tad tikrai galima pasidžiaugti, nors problemos ir iššūkiai yra kiekvieno ūkininko kasdienybės sudedamoji dalis.

Trečiąją – paskutinę – parodos dieną surengtas padėkojimas senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicijos dalyviams bei nugalėtojų apdovanojimas. Žemės ūkio ministras I. Hofmanas dėkojo ir simbolines traktoriaus statulėles įteikė visiems ūkininkams, sumaniusiems šią ekspoziciją – atgabenusiems savo pasididžiavimus į parodą ir sukūrusiems neužmirštamą reginį.

Tris dienas parodos lankytojai galėjo atiduoti savo balsą už dėmesio verčiausią eksponatą. Juo tapo ūkininkui Gediminui Makauskui iš Telšių r. priklausantis traktorius „Rheinstahl Hanomag“, pagamintas 1959 m. „Džiaugiamės laimėtojo sėkme ir tikime, kad ateityje vyks daugiau tokių iniciatyvų. Ačiū LŪS ir ūkininkams, kurie dalyvavo šioje parodoje su savo ekskliuzyviniais traktoriais“, – dėkojo žemės ūkio ministras.

Vietoje „Ką pasėsi...“ – „AgroBalt“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ŪP teigė, kad galėtų vykti ne tik žemės ūkio pirminės gamybos technologijų paroda „Ką pasėsi...“, bet ir atnaujinta didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo paroda Baltijos šalyse „AgroBalt“, kurioje būtų demonstruojamos technologijos, kaip perdirbti, pvz., grūdus, kurių produktai galėtų būti eksportuojami ir taip gaunama didesnė pridėtinė vertė. „Galėtų būti rodomos ir kitos technologijos – biodujų gamyba, gyvulių priežiūros, laikymo ir t. t. Tai paskatintų dalyvauti ir kitas tarptautines įmones, pvz., mėsos perdirbimo. Vienais metais galėtų vykti tradicinė „Ką pasėsi...“, o kitais – „AgroBalt“. Per tuos laisvus metus Žemės ūkio akademija galėtų rimčiau pasirenti savo parodai. Antra vertus, į „AgroBalt“ pritrauktų visą Baltijos jūros regioną, kuriame ir rinka, ir konkurencija yra panaši. Ūkininkams, ypač tiems, kurie turi žaliavų, būtų galimybė vienoje vietoje pamatyti ne tik kaip reikia efektyvinti pirminę gamybą, bet ir siekti perdirbimo bei galutinių produktų gamybos. Vartotojai taptų laimėtojais, nes pamatytų ir maisto tiekimo grandines, ir produktų kokybę, galėtų įvertinti, kiek ir kokios kokybės produktų galima pagaminti. Maisto produktų vartotojams būtų patogiau, kad tokia paroda vyktų mieste – Vilniuje ar Kauno Žalgirio arenoje, jau nekalbant apie užsienio svečius ir eksponentus“, – neabejojo K. Mažeika.

„Ką pasėsi...“ gali keistis su „Agrovizija“

Veltui šių metų parodoje lankytojai ieškojo UAB „Agrokoncernas“ ekspozicijos – jos paprasčiausiai nebuvo. Šios bendrovės komercijos direktorius Arnas Radzevičius ŪP paaiškino, kad jie šiemet nusprendė nedalyvauti. „Pernai darėme daug įvairių renginių, turėjome kitokių grandiozinių veiklų, todėl šiais metais pasirinkome visai kitokią strategiją ir nusprendėme tiesiog nedalyvauti parodoje. Dar vienas galbūt svarbus dalykas, kad per pastarąjį penkmetį buvo pirmieji metai, kai neturime labai didelių naujienų, inovacijų, kurias galėtume parodyti žemdirbiams. Prieš tai dirbome ir su robotika, ir su dronų automatizacija, ir su jutikliais, pradėjome daug veiklų, o dabar nieko naujo nėra. Paroda turėtų būti ne tik pabendravimas, bet ir kažkokios žinios nešimas. Todėl ir nusprendėme nedalyvauti“, – teigė A. Radzevičius.

Jis taip pat svarstė, kad gal reikėtų vienais metais rengti „Agroviziją“, o kitais – „Ką pasėsi...“ parodą. Nes tai yra imlūs pinigams renginiai. „Kita problema – pasigendu parodose tikrų naujienų, daug kas teigia, kad tai naujiena, o iš tikrųjų tai būna jau nebe naujiena. O su žemdirbiais mes susitinkame kitais būdais, regionuose. Tik kovo mėnesį užbaigėme trisdešimties konferencijų ciklą, pamatėme didžiąją dalį tų žmonių, kurie mus aplanko. Babtuose ūkininkai gali išvysti mūsų nuolatinę ekspoziciją, yra ir demonstracinis „Ateities ūkis“. Jame galima pamatyti, kaip veikia vienokia ar kitokia technika. Puiki yra paslauga, kai žmonės gali pasiimti techniką, ją išbandyti prieš įsigydami. Visi pardavėjai pradeda gyvas technikos demonstracijas laukuose ir tai jau nauja jos pristatymo rūšis. Pastaraisiais metais „Ką pasėsi...“ virto socialine pabendravimo švente“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Pristatyta monografija „Kukurūzai“

Parodos „Ką pasėsi...“ metu, penktadienį, gausiai susirinkusiems agronomams ir augalininkystės versle dirbančių bendrovių atstovams buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytauto Liako monografija „Kukurūzai“.

Šalyje ir pietinėse Europos valstybėse gerai žinomas specialistas yra daugybės mokslinių straipsnių autorius, mokslo knygų bendraautoris, bene produktyviausias Lietuvos agronomas, per tris dešimtmečius parašęs šimtus populiarių straipsnių „Ūkininko patarėjui“. Jau ne viena ūkininkų karta mokosi agronomijos išminties iš doc. V. Liako publicistikos.

Knygą recenzavo dr. Pavelas Duchovskis, dr. Gediminas Staugaitis ir dr. Audrius Gegeckas. Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto tarybos posėdyje. Veikale aptarta kukurūzų kilmė ir auginimo raida, jų botaninės ir biologinės savybės, reikalavimai dirvožemiui, kukurūzų veislės, sėja, tręšimas, kova su piktžolėmis, ligomis ir kenkėjais, kukurūzų derliaus nuėmimas, klimato įtaka šios kultūros auginimui, kukurūzų panaudojimas ir jų realizavimo galimybės. Knyga – daugiau nei 300 puslapių, su šaltinių sąrašu ir santrauka anglų kalba.

Autorių sveikino ūkininkai, kolegos, bičiuliai. Doc. V. Liakas visus nuoširdžiai apkabino, dėkojo už jam suteiktą dėmesį ir gražius žodžius.

ŪP fotoinformacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.