Ką reiškia Lietuvai AfD pergalė Saksonijoje-Anhalte?

Kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) liko antra, surinkusi vos 17,2 proc. balsų. Socialdemokratai gavo 9,3 proc., Žalieji – 8,9 proc., Ultra-kairiųjų partija „Die Linke“ – 8,6 proc., o leftistinis Sahros Wagenknecht aljansas (BSW) – 5,3 proc. Laisvieji demokratai su 2,6 proc. balsų neperžengė 5 proc. rinkimų slenksčio ir žemės parlamente apskritai nebus atstovaujami.

AfD rezultatas, palyginti su 2021 metų rinkimais, išaugo nuo 20,8 iki 43,8 proc. CDU patyrė priešingą smūgį – prieš penkerius metus ji buvo surinkusi 37,1 proc. balsų. Kitaip sakant, AfD per vieną kadenciją prie savo rezultato pridėjo 23 procentinius punktus, o CDU prarado beveik 20 punktų.

Rinkimuose dalyvavo 77,8 proc. balso teisę turėjusių gyventojų – gerokai daugiau nei 2021 metais, kai aktyvumas siekė 60,3 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimus nuo Vokietijos susivienijimo.

Saksonijos-Anhalto parlamente yra 83 vietos, todėl absoliučiai daugumai reikia mažiausiai 42 mandatų. AfD atiteko 39 vietos – iki galimybės savarankiškai išrinkti ministrą pirmininką ir sudaryti žemės vyriausybę partijai pritrūko trijų mandatų.

CDU turės 15 atstovų. SPD, Žalieji ir „Die Linke“ partija gavo po aštuonias vietas, BSW – penkias. Visos AfD nepriklausančios partijos kartu kontroliuos 44 mandatus, todėl teoriškai jos dar gali užkirsti kelią AfD kandidatui Ulrichui Siegmundui tapti ministru pirmininku.

Komentarai

Politologas Vladimiras Laučius analizuoja, ką reiškia tokia triuškinanti AfD pergalė: „...Tai triuškinamas smūgis krikdemams. Ir, tiesą sakant, ne tik Friedricho Merzo CDU (nors dabartinio kanclerio populiarumas Saksonijoje – tiesiog tragiškas): tai smūgis tai beveidei ir neretai kairuoliškai partijos krypčiai, kurią buvo pasirinkusi ir ilgai stūmė buvusi kanclerė Angela Merkel. F. Merzas per savo kadenciją arba nespėjo, arba nesugebėjo įtikinti rinkėjų, kad CDU iš A. Merkel klaidų padarė teisingas išvadas.

Į ką verta atkreipti dėmesį stebint pirmąsias reakcijas Lietuvos aktualijų kontekste? Pirmiausia – į mėginimus šiuos rinkimus paaiškinti AfD prorusiškumu. Apklausų duomenys rodo ką kita: Saksonijoje-Anhalte balsuota pirmiausia dėl socialinio nesaugumo, kylančių kainų, smunkančio gyvenimo lygio, ekonomikos ir vangiai bei neefektyviai sprendžiamų migracijos problemų. Socialinis saugumas buvo dažniausiai nurodomas balsavimo motyvas. Net 70 proc. rinkėjų baiminasi, kad ateityje gali nebeišgalėti apmokėti savo sąskaitų.

Tai buvo ir balsavimas prieš federalinę valdžią: 59 proc. rinkėjų manė, kad Berlyną reikia pamokyti, o didžiausią atsakomybę už nesėkmes jie priskyrė būtent CDU. F. Merzo veiklą teigiamai vertino vos 9 procentai apklaustųjų.

AfD ne tik išsaugojo savo ankstesnius rinkėjus, bet ir mobilizavo apie 157 tūkst. žmonių, kurie 2021 m. apskritai nebalsavo, ir – štai kur įdomybė – perėmė maždaug 83 tūkst. CDU rinkėjų. O juk CDU rinkėjai nėra prorusiški.

Tad šie rinkimai rodo pirmiausia ne geopolitinių simpatijų ar antipatijų dinamiką, o visai kitus dalykus. AfD prorusiškumas daliai rinkėjų galėjo būti papildomas „privalumas“, bet teigti, kad jis paaiškina daugiau kaip dvigubai išaugusį AfD rezultatą, reikštų ignoruoti pačių Vokietijos rinkėjų įvardytas problemas“.

Seimo narys ir Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Sinica išdėstė savo viziją po AfD pergalės: „... Į pergalę AfD vedė jaunas politikas ir jaunesnių žmonių balsai. Balsai ne tik dėl migracijos, bet dėl bendro nusivylimo situacija regione, neįmanomu pragyvenimu, nykstančiu kaimu ir infrastruktūra. Beveik pusė vokiečių tiki, kad tik Alternatyva Vokietijai gali iš tiesų išspręsti šalies problemas. Jie nebebijo, kad juos ar jų rinktą valdžią išvadins naciais. Etiketės nebebaisu.

Aš čia matau ne progą švęsti, o milžinišką išbandymą ir atsakomybę. Visoje šalyje AfD palaiko jau aiškiai virš 30 proc. žmonių. Jeigu AfD pavyks valdyti (visos partijos prieš juos), dabar visi žiūrės ir lauks, kaip gi jiems sekasi, ar ne tuščias tas lūkestis. Bet politikai, jeigu jie tikri, tik ir nori tokios galimybės parodyti, ką gali ar negali.

Mūsų didžioji baimė Lietuvoje yra, kad AfD prorusiška partija. Matau jų partijoje skirtingų elementų, vidaus kovų gynybos ir Rusijos klausimais. Neseniai teko bendrauti su AfD parlamente atstovaujančiu karininku Geroltu Ottenu. Savo partijoje jis yra prie vanagų, t. y. supranta ginklavimosi ir stiprios kariuomenės būtinybę. Su juo sutarėme dėl daug daugiau gynybos klausimų, nei atrodo iš viešo AfD įvaizdžio. Akivaizdu, kad AfD mato Rusiją visai kitaip nei mes. Vokietija, kaip tokia, irgi. Vokietijoje faktiškai yra pokiliminis konsensusas grįžti prie pragmatinių santykių su Rusija, kai tik karas pasibaigs. Bet mūsų reikalas yra ne smerkti partnerių partijas, o su jomis dirbti. Su AfD reikės kalbėtis, nes anksčiau ar vėliau ji bus galingiausios ES valstybės valdžioje. Ir kalbėtis apie saugumą su jais efektyviai galim tik mes, nacionalistai, kuriems tas saugumas rūpi“.

Ukrainoje kariavęs dronų operatorius Arūnas Kumpis svarsto, kaip tai atsilieps Lietuvai saugumo architektūros kontekste: „...Po rugsėjo 6 d. AfD pergalės Saksonijoje-Anhalte AfD galimybės 2029 m. laimėti Bundestago rinkimus tapo gerokai realesnės. Ką tai reiškia Lietuvai?

Jeigu iki 2029 m. Lietuva pagrindines gynybai numatytas lėšas išleis Vokietijos brigados priėmimo infrastruktūrai, „Leopard“ tankams ir jų aptarnavimo sistemai, taip pat integruos Vokietijos pajėgas į savo gynybos planus, tačiau nepakankamai investuos į savo nacionalinius pajėgumus, AfD pergalė Lietuvai gali pasirodyti labai skausminga.

Nes tada susidursime su paradoksu: daugiau Vokietijos technikos Lietuvoje, bet mažiau garantijų, kad Vokietija politinės krizės metu ją panaudos.

Kad ir kaip patraukliai atrodo mintis, jog mus gins ir vietoje mūsų už mūsų šalį mirs kiti, privalome daugiau investuoti į save, o ne į kitus. Trumpai tariant, Lietuvai būtina kurti ne Vokietija paremtą, o Vokietijos sustiprintą gynybos sistemą“.

Parengė Ričardas Čekutis