Parengtas projektas
Valstijos atstovas Jimas DeSana pristatė įstatymo projektą, kuriuo būtų iš dalies pakeistas Mičigano maisto įstatymas, uždraudžiant kultivuotos arba laboratorijoje užaugintos mėsos gamybą bei pardavimą. Šiame siūlomo įstatymo projekte yra poskirsnis, pagal kurį tai yra nusižengimas, už kurį baudžiama iki 30 dienų arešto arba 1000 JAV dolerių bauda tam, kuris gamina, parduoda, siūlo arba reklamuoja norėdamas parduoti dirbtinai auginamą mėsą.
Įstatymo projektą parėmė respublikonų atstovai: Josephas Foxas, Neilas Friske'as, Jaime'as Greene'as, Mike'as Hoadley'is, Mattas Maddockas, Jerry'is Neyeris, Dave'as Prestinas ir Rachelle Smith. Šiuo metu jį svarsto Atstovų Rūmų Žemės ūkio ir gamtos išteklių komitetas.
„Tai yra mūsų ūkininkų ir mūsų maisto tiekimo grandinės apsauga“, - teigė J. DeSana. - „Tai taip pat yra jūsų teisės apsirūpinti maistu sau ir savo šeimai apsauga”.
J. DeSana pats augina galvijus, avis ir vištas.
Panaši praktika JAV
Šiuo metu vienintelė valstija, kurioje visiškai draudžiama gaminti ir parduoti dirbtinai auginamą mėsą, yra Florida, kurioje toks įstatymas įsigaliojo liepos mėnesį. Tuomet vietos gubernatorius Ronas DeSantis teigė : „Šiandien Florida kovoja prieš pasaulinio elito planą priversti pasaulį valgyti dirbtinai užaugintą mėsą. Mūsų administracija ir toliau palaikys investicijas į vietinius ūkininkus, o mes išsaugosime savo jautieną“.
Be to, Alabamoje yra panašus įstatymas, kuris įsigalios nuo spalio 1 d. Šių metų gegužės 7 d. gubernatorė Kay Ivey pasirašė teisė aktą, kuriame užfiksuota, jog yra „neteisėta gaminti parduoti, laikyti, siūlyti parduoti arba platinti bet kokį dirbtinai auginamą maisto produktą“ Alabamoje.
Nebraskos valstijoje gubernatorius Jimas Pillenas neseniai pasirašė vykdomąjį įsakymą, pagal kurį valstybinėms agentūroms ir rangovams draudžiama gauti dirbtinai auginamos mėsos.
„Nebraskos ūkininkai yra įsipareigoję gaminti geriausius maisto produktus“, – sakė Pillenas. – „Mes maitiname pasaulį ir gelbėjame planetą veiksmingiau bei efektyviau, nei bet kas kitas, todėl aš ginsiu šią veiklą iki paskutinio atodūsio“. J. Pillenas taip pat paskelbė, kad bendradarbiaus su valstybės įstatymų leidėjais, kad parengtų visišką tokių produktų uždraudimą federaliniu lygmeniu.
Ajovoje gubernatorius Kimas Reynoldsas gegužę pasirašė įstatymą, draudžiantį laboratorijoje užaugintą maistą ženklinti kaip normalią mėsą.
Padėtis Europoje
Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvertinti pirmąją paraišką parduoti dirbtinai auginamą mėsą visame 27 narių bloke, alternatyvių baltymų sektoriaus įmonės susiduria su iššūkiu užsitikrinti investicijas, reikalingas gamybai padidinti.
Alternatyvūs baltymai naudojami įvairiais naujoviškais metodais gaminant produktus, kurie galėtų pakeisti gyvūninės kilmės produktus – mėsą ir pieno produktus. Šie metodai apima tiksliąją fermentaciją, kurios metu kiaušiniuose ir pieno produktuose esantiems baltymams gaminti naudojamos mielės arba dirbtinė mėsa, užauginta iš gyvūnų ląstelių daug maistinių medžiagų turinčioje aplinkoje, kad susidarytų raumenys, riebalai ir jungiamasis audinys.
Augaliniai produktai, pavyzdžiui, pieno pakaitalai iš avižų, migdolų ir sojos, arba daržovių kepsniai taip pat yra šio sektoriaus dalis ir jau dabar yra plačiai prieinami ES prekybos centruose.
Dirbtinai auginamos mėsos sektoriuje Europoje investicijų srityje dominuoja Nyderlandų bendrovė „Mosa Meat“, 2024 m. pritraukusi 40 mln. eurų investicijų, kad paspartintų gamybos procesus, sumažintų išlaidas ir pasirengtų patekti į ES rinką.
Trūksta infrastruktūros
Pagrindinis alternatyvių baltymų sektoriaus, ypač laboratorijose užaugintos mėsos, iššūkis yra gamybos apimties didinimas. Šios technologijos išlieka brangios, o maisto inovacijų įmonėms reikia didelių investicijų gamykloms statyti ir infrastruktūrai plėtoti.
Dirbtinę mėsą leidžiama parduoti Singapūre ir daugelyje JAV valstijų (išskyrus aukščiau minėtas), tačiau ji nėra gaminama komerciniu mastu nė vienoje šalyje.
Antai kompanijos „Good Meat“ auginamoje vištienoje, kuri nuo šių metų gegužės mėnesio parduodama vienoje Singapūro parduotuvėje, yra tik 3 proc. gyvūninių ląstelių, o likusi dalis yra augalinės kilmės ingredientai. Kompanijos teigimu, šis nebrangus mišinys padeda vartotojams padaryti „lengviau prieinamą“ ląstelių mėsą, o įmonė padidina savo gamybos pajėgumus. Dabartinė mažmeninė tokio produkto kaina yra apie 5 eurus už 120 g pakuotę.
Tačiau šiuo metu Europoje tiesiog nėra infrastruktūros, kad būtų galima gaminti didelius kiekius dirbtinės mėsos.
Kaip teigia Kira Smiley, tvarių maisto sistemų ir maisto technologijų ekspertė, papildomos reguliavimo kliūtys ES gali atgrasyti potencialius investuotojus. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenės suvokimas ir naujausi pasakojimai apie alternatyvius baltymus, kurie yra smarkiai apdorojami, gali slopinti investuotojų entuziazmą.
„Panašias tendencijas matote ir Europoje, kur žmonės nori paprasto ir švaraus maisto, o ne perdirbto“, – paaiškino K. Smiley.
Parengė Ričardas Čekutis