Kai be vienmečių apsieiti sunku...

Daugiamečiai augalai gėlynuose – patys populiariausi. Tai ekologiška ir ekonomiška, nes tos pačios gėlės džiugina metų metus. Jos subtilios: įdomūs lapai, ne per ryškūs žiedai. Nežydi visą vasarą, bet keičia gėlyno vaizdą ir padeda pajusti sezonus. Tačiau yra situacijų, kai šiuo metu ne itin madingos ryškiosios vienmetės gėlės tiesiog būtinos! Kur jas sodinti ir kaip nesugadinti išpuoselėto sodo, pasakoja kraštovaizdžio dizainerė Joana Bakūnė.

Giedrė RYMEIKĖ

Vienmečių pranašumai

„Vienmečius augalus tenka sėti ir sodinti kasmet. Jų trūkumas – kiekvienais metais reikia rūpintis sėklomis ir daigais, o pranašumas – sodo išvaizdą galime keisti kada panorėję: vienais metais sodinti raudonai žydinčias, o kitais – baltažiedes gėles. Tai kaip namuose pakeisti sofos pagalvėles ar kilimą: erdvė ta pati, išplanavimas tas pats, o vaizdas kitoks“, – trumpai ir vaizdžiai apibūdina dizainerė.

Vienmečiai augalai būna skirtingi. Vieni tikrosiose augavietėse gyvena kaip daugiamečiai, o vienmečiais tampa tik mūsų klimate, nes neišgyvena žiemos: pelargonijos, kanos, jurginai, bakopos. Kartais tokius augalus pasiseka išsaugoti ir per žiemą, tačiau tam reikia papildomų pastangų: nešti į vidų, iškasus saugoti gumbus ar dauginti auginiais.

Kitų augalų gyvenimo ciklas trumpas: kosmėjų, medetkų, gvaizdūnių, aguonų ir pan. Šie skuba subrandinti kuo daugiau sėklų, todėl nesustodami žydi visą sezoną. Tiesa, kai kurie (kosmėjos, verbenos, lobuliarijos ir kt.) sėklų subrandina tiek, kad patys prisisėja ir kitais metais vėl džiugina.

„Pagrindinė priežastis, viliojanti rinktis vienmetes gėles, – nenutrūkstantis žydėjimas, to negali pasiūlyti daugiamečiai! Tiesa, daugelio vienmečių nužydėjusius žiedus tenka nukirpti, kad augalai būtų vešlesni“, – teigia specialistė.

Užpildo tarpus

Vienmečiai augalai sparčiai auga ir gausiai žydi, todėl tinka greitai paslėpti tuščias vietas. „Pavyzdžiui, pasodinote daugiametį gėlyną, bet jis dar nesuvešėjo. Augaliukai maži, tarpai tarp jų dideli. Saulė išgarina drėgmę, noriai dygsta piktžolės – tarpuose puikiai tiks vienmetės. Jos uždengs tuščios dirvos plotus ir stipriai nekonkuruos su daugiametėmis, nes vienmečių šaknų sistema nestipri, – pataria J. Bakūnė. – Jos pagelbės ir tada, kai suformuotame gėlyne neišgyveno didesnis daugiametis augalas, o jo vietoje liko negraži skylė.“

Kas baiminasi, kad dėl vienmečių želdynai taps senamadiški, ji ramina: vienmečiai augalai yra ne tik petunijos ir serenčiai (nors ir šiuos galima įkomponuoti taip, kad želdynas atrodys puikiai). „Yra labai daug įdomesnių augalų, tik juos dažniausiai teks daigintis patiems – turgaus ir prekybos centrų prekiautojai paprastai siūlo įprastinių vienmečių daigus: petunijų, surfinijų, verbenų, pelargonijų, bakopų, lobelijų. Bet sėklų pardavėjų lentynose galima atrasti įvairių veislių medetkų, gvaizdūnių, kiškio uodegėlių, karpažolių, airiškų varpų. Lietuvių jau pamėgta gaura, nors auginama kaip daugiametė, dažnai neperžiemoja. Savo kieme laikau ją kaip vienmetę“, – šypsosi apželdintoja.

Kai nereikia stiprios kaimynystės

„Vienmetes gėles patogu auginti ten, kur greta stipriai įsišaknijęs augalas kenkia. Taip galima išspręsti dar nesužydusio rožyno problemą, tiesa, vienmečių žiedai turės tikti prie rožių žiedų – jiems išsiskleidus, vienmetės žydėti nenustos!“ – pataria kraštovaizdžio dizainerė. Toks sprendimas tinka ir sodinant augalus dideliame vazone, kur taip trūksta maisto medžiagų ir drėgmės, ar auginant jautresnį, ne visada dekoratyvų augalą (vaismedį ar vaiskrūmį).“

Vienmečiai puikiai prigyja ir veši negiliame žemės sluoksnyje: vazonuose, loveliuose, pakabinamuose krepšiuose. Tai itin aktualu tiems, kurie turi mažai žemės ar nori vazonais papuošti balkoną, terasą, išgauti Viduržemio jūros stilių arba tiesiog pagyvinti baro, kavinės, ant asfalto įsikūrusios įstaigos fasadą. Gėles reikia prižiūrėti: skinti nužydėjusius žiedus, purkšti, kasdien (kaitros metu – dukart) palaistyti, dažnai su trąšomis – kitaip net ir vienmetės nežydės gausiai.

Keičiasi spalva – keičiasi aplinka

Vienmetes gėles labai mėgsta tie, kas nori, kad aplinka kasmet atrodytų puošniai, bet vis kitaip. Terasa gali keistis, jei vazonuose ir loveliuose kaskart pasodinsite kitokių vienmečių arba rinksitės kitas spalvas! Tai leis į aplinką pažvelgti naujai.

„Tik nepersistenkite, – perspėja kraštovaizdžio dizainerė. – Vienmetės dažniausiai ryškios, matomos iš toli, todėl formuojant didelę ryškiaspalvę dėmę, reikia įvertinti, kaip ji derės prie aplinkos, kitų augalų, namo ir mažosios architektūros. Jei manote, kad gali būti per ryšku, bet daugiametis augalas toje vietoje negyvens, galima formuoti vienmečių kompozicijas su lapiniais augalais arba rinktis nuosaikesnes spalvas.“

Spalvas keisti labai linkę įvairių kavinių dekoruotojai, pastebi specialistė. Džiugu, kai mėgstama kavinė pavasarį nustebina dar nematytu spalvų deriniu. „Taip daro ir senuose turistus masinančiuose dvaruose tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Pavyzdžiui, Palangos gintaro muziejaus reprezentacinė zona parką prižiūrinčių specialistų kasmet apsodinama skirtingais vienmečiais augalais ir poilsiautojai kasmet eina pasmalsauti, kaip parkas atrodo šiemet“, – pastebėjimais dalijasi J. Bakūnė.

Ji pataria sodinant daug vienmečių gėlių stengtis, kad jos atsikartotų skirtingose erdvėse: „Klaidinga vieną sezoną susipirkti visų spalvų gėlių. Ši taisyklė galioja visur – sodinant harmoningai atrodantį daugiamečių gėlyną, geriau pasirinkti daugiau vienodų augalų, nei susisodinti visą asortimentą, kurį komponuojant teks padirbėti.“

Šiuolaikiškai tradicinis gėlynas

Seniau darželio vertė buvo ne vien dekoratyvinė, grožis derintas su aromatu ar gydomosiomis savybėmis. Mūsų prosenelės gėlynuose augino daug daugiamečių augalų: viendienių, bijūnų, lelijų, flioksų, tradicinių rūtų ir daugybę kitų. Bet dalis tradicinių darželio augalų yra ir vienmečiai: kosmėjos, serenčiai, nasturtės, medetkos, gvaizdūnės, jurginai, begonijos ir kt.

„Nesiūlau jų atsisakyti, jei norisi, jei patinka kaimo stilius ar puošiate kaimo sodybą. Net ir prie šiuolaikinės architektūros jas įkomponuoti įmanoma. Jei močiutė ir mama prie namų sėjo medetkas, dukra ir anūkė taip pat gali tęsti tradiciją, atgaivinti senuosius želdynus ir pagyvinti gėlyną prisiminimais, kuriuos irgi galima įvairiai interpretuoti. Visų išvardytų gėlių veislių yra daugybė ir atsiranda vis naujų, aplinką puošti galima ir senoviškai, ir neregėtai. Norėtųsi medetkų, nasturtų ir serenčių, tačiau vengiate oranžinės spalvos, nesate tikri, kaip ji atrodys šiuolaikiniame gėlyne? Sodinkite geltonas ar persiko spalvos – jos atrodys kiek kitaip, tačiau turės tą patį kvapą ir savybes“, – sako J. Bakūnė.

Ji primena, kad pasirinkus veislinius senuosius augalus, gali tekti atsisakyti močiučių tradicijos susirinkti jų sėklas ir pavasarį vėl pasėti, nes tokių augalų sėklos dažnai nebeperduoda veislei būdingų savybių. Nenustebkite, jei iš surinktų veislinių gėlių sėklų išdygs tokie pat augalai kaip pas močiutę!

Namams ir vaikams

Dar viena priežastis, kodėl vienmetės gėlės reikalingos kieme, – bet kada jomis galima papuošti namus. Jos gausiai žydi, tad negaila ir skinti. „Jei vienmečių gėlynas auga už lango, visada turėsite ką pasimerkti. Gvaizdūnės ar neužmirštuolės ilgai laikosi nuskintos. Jos ne tik papuoš namus, terasą, bet ir su vaikais nupinsite vainikų, sudžiovintas įkomponuosite į sausas puokštes ar ant popieriaus suklijuosite paveikslėlį“, – siūlo idėjų dizainerė.

Ji sako, kad vienmečiai augalai itin tinka edukacijai, supažindinant vaikus su augalų gyvenimu. Daugiamečiais tai iliustruoti sunkiau, nes žydi, pavyzdžiui, liepą, o sėklas subrandina rugpjūtį. Vienmečiai žydi ir brandina sėklas nuolatos, todėl beveik bet kuriuo metu galima parodyti, kaip atrodo pumpuras, koks yra žiedas, kur pradeda bręsti sėklos ir kaip atrodo jau subrendusios. Tai padeda vaikams suprasti augalo augimo, dauginimosi ir pabaigos ciklą, o sėklų sėjimas ir stebėjimas, kaip auga, paskatins labiau domėtis gamta.

Dizainerės nuomone, vienmečiais augalais pastaruoju metu gėlynuose nepiktnaudžiaujama – jie gražūs, tačiau reikalauja daugiau dėmesio, laiko, priežiūros, o šiandien žmonės paprastai nebenori vargi prie gėlių, nebent būtų užkietėję gėlininkai. „Vis dėlto yra situacijų, kai vienmečiai augalai pagerina bendrą vaizdą, – teigia specialistė. – Todėl jų bijoti nesiūlau net tada, kai esate nepatyręs sodininkas. Šios gėlės nebrangios, taigi net ir rizikingas eksperimentas daug nekainuos. Jei vaizdas nepatiks, kitais metais jų atsisakykite arba pakeiskite kitomis.“

Joanos Bakūnės nuotraukos