Kai įdomu, auginti nesunku

Karolina ir Kęstutis Grabauskai šiandien nesigaili iš užsienio grįžę į Lietuvą, radę sau darbus, o laisvalaikiu įsisukę į daržovių ūkio veiklą: ne pirmus metus sėkmingai ir išradingai augina paprikas ir smidrus. Karolina sutiko pasidalyti daržovių auginimo patirtimi.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Kodėl iš Danijos grįžote į gimtą kraštą Pasvalio rajone?

Esame jauna šeima, visas mūsų laisvalaikis – gėlių ūkis ir smidrai. Žemės ūkio darbai pažįstami jau seniai: dar moksleiviai per vasaros atostogas dirbome Danijoje.

Studijų laikais dirbti į šią šalį važiuodavau vasaromis, o vyras Kęstutis ten praleisdavo daugiau nei pusę metų. Dirbome ekologiniame žemės ūkyje, jo pagrindinė produkcija buvo braškės, papildoma: cukinijos, moliūgai, jurginai. Įgiję uogų ir daržovių auginimo patirties, pramokę įvairių žemdirbiškų darbų, nusprendėme grįžti į Lietuvą ir įkurti savo ūkį. Pavargome blaškytis. 2016-aisiais iš Danijos sugrįžome į namus Pasvalyje.

Nuo ko pradėjote kurti ūkį?

Prie žemės ūkio darbų jau buvome įpratę ir turėjome šiek tiek patirties, močiutė davė žemės plotelį ir sugalvojome Lietuvoje auginti gėles. Pradėjome nuo jurginų, vėliau mus sudomino bijūnai, tad įkūrėme gėlių ūkį.

Norėjome turėti savo daržovių – pasistatėme šiltnamį. Įdomu buvo išbandyti kuo įvairesnes pomidorų veisles, ieškojau sėklų internete ir pirmąsias įsigijau „Facebook“ iš didelę jų kolekciją turinčios moters.

Nusipirkau ir saldžiųjų paprikų ‘Giant Aconcagua’ sėklų dėl įdomios ir išskirtinės formos. Paprikos tais metais užderėjo labai gerai ir kasmet jų sodinau vis daugiau ir įvairesnių.

Kaip auginate paprikas?

Prieš prasidedant paprikų sėjos sezonui, vis ieškau naujų, įdomesnių veislių: išskirtinių tiek forma, tiek spalvomis ir skoniu. Jau kelerius metus internetu užsisakau sėklų iš Belgijos, ten didelis veislių pasirinkimas, kiekvieną sezoną pasiūloma naujovių.

Sėju lauke ir šiltnamyje, bet jeigu turiu pakankamai vietos, stengiuosi kuo daugiau pasodinti lauke, kur dera geriau.

Paprikas sėju vasario antroje pusėje, kai nelieka šalnų tikimybės, daigus perkeliu į lauką ir šiltnamį. Paprikų dažniausiai netręšiu, tik kelis esu palaisčiusi mielėmis kartu su pomidorais, bet specialių trąšų neperku.

Nežinau, kokia gražaus derliaus paslaptis, bet pasiteisino jų auginimas lauke. Visiems, kas klausia, kur geriau paprikas auginti, patariu pabandyti sodinti lauke.

Ne visiems pavyksta užauginti stiprius paprikų daigus.

Norint užauginti stiprius daigus, reikia žinoti tinkamą sėjos laiką ir augimo aplinką. Sėklas visada sėjame į atskiras daigyklas-šiltnamiukus, taip lengviau juos vėliau atskirai persodinti ir šaknys nebūna susipynusios.

Mūsų namuose dideli langai, tad augalai gauna daug šviesos, grindys – šildomos. Pasitaikė atvejų, kai į lauką išnešdavau jau žydinčias paprikas, todėl pastaruosius porą metų sėjos laiką savaite ar dviem pavėlinu.

Esame išbandę ir LED lempas. Pastebėjome, kad po jomis augančios paprikos ir pomidorai mažiau ištįso ir labiau šakojosi, buvo tvirtesni. Kadangi turime mažą sūnų, šiemet lempas teko paslėpti ir augalus užkelti ant palangių.

Vyras prieš porą metų sugalvojo šiltnamyje ir lauke pasodintas paprikas apmulčiuoti nupjauta žole – ne tik mažiau reikia ravėti, bet ir ne taip greitai išgaruoja drėgmė.

Kokie pavojai tyko šių daržovių?

Kasmet vis išmokstu naujų dalykų. Prieš keletą metų daigus pasodinau lauke, saulės atokaitoje, bet augalai nudegė, nubalę lapai krito, dalį daigų išmečiau. Dabar žinau, kad prieš sodinant daigus lauke, pirmiausia reikia juos pripratinti prie saulės.

Pernai pirmą kartą šiltnamyje pasodintas paprikas užpuolė amarai, tad augalus teko purkšti. Vieną vasarą stiprus vėjas išlaužė lauke augusias paprikas, nes gyvename gana vėjuotoje vietovėje, todėl dabar rišame.

Nuolat bandote įvairias paprikų veisles. Kurios šeimai skaniausios?

Mėgstamiausia veislė – ‘Elephant Ear’. Šios paprikos ilgos, storasienės ir mėsingos, puikiai tinka konservuoti.

‘Dulce Italiano’ – dar viena mano senbuvė, išsiskirianti didelėmis, ilgomis, traškiomis ir sultingomis paprikomis.

‘Zulu’ ir ‘Midnight Dream’ – juodai violetinės, prinokusios parausta, tikra daržo puošmena, visada atkreipia kitų dėmesį, jos labai derlingos ir įdomesnio skonio.

Pernai pirmą kartą išbandyta veislė ‘Caramel’ išsiskyrė krūmų dydžiu ir derlingumu, o rudos spalvos paprikos taip pat traukia dėmesį. Šios veislės krūmus teko rišti net šiltnamyje, nes šakos neatlaikė vaisių svorio.

Nors aitriųjų paprikų suvartojame nedaug, man jos taip pat graži daržo puošmena. Pradėjau auginti nuo paprastos švelnios Chalapos ir aštresnių ‘Cayenne’ paprikų: Chalapos marinuodavau, o ‘Cayenne’ šaldydavau, džiovindavau. Prieš porą metų pradėjusi ieškoti įdomesnių veislių, dabar savo kolekcijoje turiu ‘Bolivian Bumpy’, ‘Explosive Ember’ ar ‘Devil‘s Rib’, šio aštrumas siekia 350–400 pagal Skovilio aštrumo skalę.

Dalį paprikų užšaldau, žiemą turiu kuo gardinti troškinius, daug konservuoju. Mėgstamiausias ir labai paprastas receptas – orkaitėje keptas paprikų ir pomidorų padažas.

Kaip ūkio veiklą ir šeimos stalą praturtina smidrai?

Mūsų gėlių ūkyje pirmieji birželį pradeda žydėti bijūnai, rugpjūčio pradžioje – jurginai, tad norėjosi pailginti ūkio sezoną. Prieš keletą metų vyras sugalvojo, kad reikia dar ir smidrų. Pasodinome apie 1 000 daigų, tačiau galvojame kitais metais plėstis, nes tai viena pirmųjų ir sveikiausių daržovių, kurią galime užsiauginti pavasarį – ir susidomėjimas jais tik auga.

Pasvalys – nedidelis miestas, tad iš pradžių bijojome, kad smidrai sunkiai prigis, tačiau žmonės nori jų paraugti, turime nuolatinių pirkėjų, kurie kiekvieną sezoną laukia smidrų ir džiaugiasi šviežia, be trąšų užauginta lietuviška produkcija. Kol kas auginame tik ‘Gijnlim’ veislę, ji tinka smėlio ir molio dirvožemiui, yra ankstyva ir labai derlinga.

Smidrus svarbu tinkamai pasodinti, nes vienoje vietoje gali augti 15–20 metų: kasamas apie 30 cm gylio griovelis, jame į metro plotą sodinami 3–4 daigai. Prieš sodinant šaknis reikia patrumpinti, paskleisti griovelyje ir sodinti viena augimo kryptimi.

Sodinant balandžio antroje pusėje–gegužės pradžioje, tais pačiais metais derlius nepjaunamas, nes reikia leisti augalui sustiprėti. Antrais augimo metais jau galima derlių imti porą savaičių ir kasmet vis ilgiau. Kadangi pirmuosius smidrus pasodinome 2017-aisiais, derlių ėmėme nuo gegužės pradžios iki Joninių. Šiemet pavasaris vėlavo, tad ir pirmieji smidrai pasirodė vėliau negu įprastai.

Dažniausiai smidrus valgome kaip garnyrą prie mėsos ar vienus, pakeptus alyvuogių aliejuje su druska ir citrinos sultimis. Labai skanu juos apvynioti šonine ir kepti ant grotelių, dėti į troškinius ar į kiaušinienę.

Turbūt nelengva visur suspėti?

Mūsų ūkis – papildoma veikla, atimanti beveik visą laisvalaikį. Abu su vyru esame dirbantys, į daržus lekiame po darbo. Turime mažametį sūnų, tad laiko, kurį galime skirti ūkiui, lieka dar mažiau. Tačiau sukamės kaip galime, labai padeda tėvai ir kol kas savo laisvalaikio be augalų neįsivaizduojame. Ūkis yra mūsų savotiškas eksperimentas – vis ieškome ko nors naujo ir įdomaus.

Padažas su paprikomis ir pomidorais

Reikės:

• 5–6 paprikų
• 3 kg pomidorų
• galvutės česnako
• 3 didelių svogūnų
• stiklinės cukraus
• prieskoninių žolelių (baziliko, petražolių ar kitų)
• 1–2 aitriųjų paprikų
• 2 v. š. druskos
• 6 šaukštų aliejaus (nebūtinai)

Gamindami daržovių nesveriame ir neskaičiuojame, visada dedame tiek, kiek telpa į kepimo skardą, tad padažo skonis kaskart būna šiek tiek kitoks.

Stambiai supjaustykite daržoves, sudėkite į kepimo skardą ir kepkite 160 °C orkaitėje apie 1,5–2 val. Iškepusias daržoves sumalkite, supilkite į puodą, užkaitinkite ir išpilstykite į stiklainius. Padažas labai tinka prie mėsos, taip pat į troškinius, sriubas, makaronus, plovą.

Karolinos Grabauskienės nuotraukos