Kai pramoga virsta gyvūno kančia

Atliekant tyrimą nustatyta, kad gyvūnams diagnozuoti įvairūs sunkūs sveikatos sutrikimai, dėl kurių arkliai kentė didelį skausmą, ypač judėdami. Gyvūnams buvo nustatyti kanopų kaulų tirpimai, daugybinės pūlių sankaupos ir kraujosruvos kanopų kapsulės pade, peraugusios kanopos bei įsisenėjęs laminitas – liga, kuri sukelia itin stiprų skausmą žengiant bent vieną žingsnį. Visiems keturiems poniams taip pat nustatytas kepenų suriebėjimas, kurį lėmė netinkamas šėrimas ir mitybos disbalansas. Be fizinių negalavimų, dalis arklių buvo ir baugštūs, nesocializuoti, o kai kurių elgesys rodė požymius, jog jie galėjo būti patyrę smurtą. Remiantis arklių priežiūros specialistų išvadomis, toks elgesys atitinka vadinamąją „įšalimo“ reakciją (angl. freeze response) – būseną, kai gyvūnas dėl ilgalaikio streso ir trauminės patirties tarsi sustingsta, nustoja reaguoti į aplinką ir išmoksta tyliai kentėti.

„Šie atvejai – ne vienkartinės klaidos, o ilgalaikės nepriežiūros pasekmės. Gyvūnai nebuvo gydomi, jiems nebuvo suteikta veterinarinė pagalba. Tai rodo ne žiaurumą iš impulsyvumo, bet abejingumą ir visišką atsakomybės stoką. Ir vis dėlto labiausiai pribloškia ne tai, kokios būklės buvo gyvūnai, o laikytojų požiūris. Jie nuoširdžiai stebėjosi, kad poniai serga – sakė: ,,Juk visada taip vaikščiojo“. Tada supranti, kad didžiausia problema nėra pati liga, o tai, kad žmogus nebemato gyvūno skausmo,“ – pasakoja VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Kazlauskienė.

Anot jos, tokie atvejai vis dažnesni. Poniai dažnai perkami dėl pramogos vaikams, tačiau žmonės nesusimąsto, kad šie gyvūnai reikalauja tokios pat priežiūros, kaip ir bet kuris kitas arklys – tinkamos mitybos, kanopų priežiūros, veterinarinių apžiūrų.

„Poniai – ne žaislai. Jie ne tam, kad juos paglostytum per gimtadienį ar pavažinėtum savaitgalį. Tai gyvi padarai, jaučiantys skausmą, stresą, baimę. Jei žmogus negali ar nenori skirti laiko, geriau tokio gyvūno net nesirinkti,“ – pabrėžia Daiva Kazlauskienė.

Dėl šių atvejų pradėta administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 arba 18 dalį – dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo. Tyrimas šiuo metu vyksta, o sprendimai dėl atsakomybės bus priimti po tyrimo. Laikytojams gresia draudimas laikyti tokios rūšies gyvūnus nuo 2 iki 4 metų. Gyvūnai šiuo metu saugūs – jie perduoti į laikinos globos vietą, kur gauna reikiamą priežiūrą ir gydymą.

VMVT primena: prieš įsigyjant bet kokį gyvūną būtina pasidomėti, kaip juo rūpintis, pasikalbėti su veterinarijos specialistais, o pamačius nepriežiūrą – nelikti abejingiems.

Jei matote sergantį ar apleistą gyvūną, nedelskite pranešti – galite išgelbėti jam gyvybę.
Pranešti galite užpildę anketą: https://pranesimai.vmvt.lt/  arba paskambinę: 1879 arba +370 5 242 0108.

Dėkojame Pakruojo, Radviliškio, Kelmės rajonų savivaldybėms ir Žirgų globos asociacijai už operatyvią pagalbą ir bendradarbiavimą gelbėjant gyvūnus.

VMVT informacija