Kai svarbiausia – tik įvaizdis

Tai, kad sporto salė, apie kurią dabar kiekviena proga (o ir be jos) kaip apie didžiausią savo pasiekimą pakylėtai kalba rajono vadovas, turi nemažai trūkumų, buvo patvirtinta ir praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Tiesa, valdžios atstovai bėdos dėl to nemato, mat tebegalioja garantinis laikotarpis, rangovai trūkumus privalės ištaisyti. Tačiau, kaip posėdyje pajuokavo opozicijos atstovė Rima Norvilienė, vis tik merui „tenka gerti iš tos pačios stik­linės, į kurią dar visai neseniai spjaudė“. Politikė omenyje turėjo T. Bartkaus nuolat kartotą priekaištą konservatoriams dėl kone prieš dešimtmetį atidaryto baseino, kuris, anot mero, „iškilmingai atidarytas ir vėl uždarytas“ dėl aptiktų trūkumų...

Tačiau akivaizdu, kad savos klaidos akis bado daug mažiau, nei svetimos. Regis, taip bus nutikę ir šįkart, nes naujojoje sporto salėje užfiksuota išties ne­mažai darbo broko. Pasirodo, mero „ge­rų darbų įvaizdžio“ dalimi tapęs sporto bei laisvalaikio kompleksas taip pat buvo atidarytas nepašalinus trūkumų, nors statybos rangovas – UAB „Telšių statyba“ – apie juos ir žinojo. Kaip ir savivaldybės administracijos darbuotojai. Bent jau taip savo rašte savivaldybei teigia Šilalės sporto mokyklos, administ­ruojančios sporto salę, direktorė Gitana Jurgutienė. Pasak jos, įstaiga negali normaliai funkcionuoti ne tik dėl blogai sumontuotų, t. y. kreivų keturių šoninių krepšinio lentų, bet ir dėl to, jog net pagrindinis krepšinio stovas nesilaiko reikiamame aukštyje. Be to, dėl nekokybiškai įrengtos laipiojimo sienos negalima naudotis vienu jos taku, per salės ventiliacines kameras, kai lyja, vanduo bėga ant salės parketo, o šis jau trūkinėja ir pleišėja bei kt.

Iš viso į Šilalės sporto ir laisvalaikio centro statybas buvo investuota beveik 9 mln. eurų: 2015 m. atidarytas baseinas kainavo daugiau nei 3,47 mln. Eur, o ką tik duris atvėrusios sporto salės statybos atsiėjo virš 5 mln. Eur. Investicijos gana solidžios, todėl vos pradėjus salę eksploatuoti pasirodęs brokas stebina ir verčia manyti, jog vis tik pritrūko ir kontrolės, ir galbūt kompetencijos, vertinant statybininkų darbą.

Tačiau meras T. Bartkus vis tiek įsitikinęs, kad su šiuo projektu Šilalė jau gali taikytis į „supermiesto“ titulą, todėl savivaldybė gegužės pradžioje už 8470 Eur nusipirko reklamos viename specia­lizuotame apie statybą, būsto įrengimą ir interjero naujienas rašančiame žurnale, o pirmajame interviu rajono vadovas papasakojo apie sporto salės atidarymą, išskirtinį įvykį Šilalėje...

Praėjusią vasarą savivaldybės atstovai iš kailio nėrėsi, mėgindami pelnyti „Pokyčių miesto“ titulą. Dėl neįtikėtino balsuotojų uolumo konkurso rengėjams net kilo įtarimų dėl nesąžiningo balsavimo, o perskaičiavus rezultatus, netikri automatinio balsavimo balsai buvo atimti iš Šilalės ir Jonavos. Kai paaiškėjo, kad jonaviškiai Šilalę aplenkė net 4,5 tūkst. balsų, iš savivaldybės kabinetų liejosi aimanos, jog neva „titulas buvo pavogtas“...

Galima būtų pajuokauti, jog savivaldybė pamoką bus išmokusi – kad ir vėl nepatirtų nesėkmės kovodama dėl „supermiesto“, sudarė beveik 15 tūkst. Eur vertės sutartį su rinkodaros, komunikacijos ir internetinių puslapių kūrėjais, kurie, pasirodo, už 3025 Eur „parengs visuomenės informavimo priemonių planą“, už kone 650 Eur „paruoš pranešimus spaudai, prižiūrės socialinius tinklus“ ir kt. Bet tada kyla retorinis klausimas, o ką veikia mero komanda, kuriai iš rajono biudžeto yra mokami atlyginimai, kuo užsiima savivaldybės atstovė spaudai, jei reikia už kelis tūkstančius samdyti „pranešimų rengėjus“?

Pagal šią sutartį, dar 5445 Eur skirta gyventojų dalyvaujamojo biudžeto el. platformai sukurti. Tiesa, jos kūrėjai, atrodo, per daug nepersistengė – šilališkiams, jurbarkiškiams ir tauragiškiams ši platforma pristatoma beveik analogiška, skiriasi tik detalės. Beje, ją kūrė praėjusią kadenciją Tauragės mero patarėju dirbęs reklamos kūrėjas, kuris (neabejotinai grynas atsitiktinumas) yra mūsų mero patarėjos Sandros sesers klasiokas..

Būtų galima visas tokias jaunos, modernios naujos kartos rajono valdžios „akcijas ir atrakcijas“ paversti juokais ir nekreipti dėmesio. Bet tik su sąlyga, kad visos jos vyktų už nuosavus pinigus. Tačiau kai savireklamai ir žūtbūtiniam siekiui „išgarsėti ant Lietuvos“ naudojamos biudžeto lėšos, o problemoms spręsti siūloma pataupyti, nori nenori kyla klausimas dėl prioritetų ir įtarimų dėl manipuliacijos bei populizmo.

Be jokios abejonės, aiškios ir skaid­rios informacijos apie rajono vadovų bei savivaldybės veiklą reikia, gyventojai privalo ir turi teisę žinoti, kokie sprendimai priimami. Tačiau bent jau kol kas labiau orientuojamasi ne į turinį, bet į įvaizdį. Bet kai visuomenė pamatys, jog už gražaus fasado yra labai mažai turinio, gali sušlubuoti ir pasitikėjimas, kuris yra svarbiausias veiksnys sėkmingai politikų veiklai.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ / ŠILALĖS ARTOJAS

Algimanto AMBROZOS nuotr.