Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

Kai uogomis dega šermukšnis

2022/12/18


Šermukšnis yra toks medelis, kurio neturėti savo sodyboje būtų tikra nuodėmė. Tautosakoje taip dažnai minimas, jis savo linksmomis uogomis suteikia džiaugsmo kiekvienam, kuris į jį žiūri. O kad pamatytumėte ypatingiausią Lietuvos sodinių šermukšnių kolekciją, nuvykome į šalies šiaurę, Joniškio rajoną, kur šermukšnius puoselėja RS medelyno sodininkas Rimantas Stankūnas.

Rūta ANTANAITIENĖ

Nuo visų negandų

Šermukšnius tinka sodinti sodybose, soduose, aplink sodybą arba prie vartų. Labai graži aukšta, o rudenį ir spalvinga gyvatvorė – tiesiog sodybos puošmena.

Šermukšnis sodyboje yra ne tik grožis akims – jis turi kur kas didesnę reikšmę. Nuo pačių seniausių laikų lietuviai šiems medeliams priskirdavo didelę apsauginę jėgą. Jie sodindavo šermukšnį sodyboje, nes buvo giliai įsitikinę, kad jis, dar vadintas šermukšne, šermukšle ar šermukšliu, šeimą gina nuo piktųjų dvasių, užkerėjimų, ligų ir netgi neša laimę. Žmonės netgi darydavosi lazdas, su kuriomis vaikščiojo, laikydavo namuose ir tvartuose, kad velnias bijotų.

Meilės ir vaisingumo simbolika apipintos ne tik rožės, obuoliai, bet ir tai pačiai šeimai priklausantys šermukšniai (Sorbus L.), kuriuos botanikai priskiria erškėtinių (Rosaceae) šeimai, obelinių (Maloideae) pošeimiui, šermukšnių (Sorbus) genčiai. Gentyje žinoma apie 90 rūšių ir formų. Genties pavadinimas iš lotynų kalbos sorbere reiškia siurbti, valgyti.

Saldieji

Beje, nors mes įpratę šermukšnius vadinti uogomis, botaniškai tai yra vaisiai ir vadinami obuoliukais. Sodiniai šermukšniai kartais vadinami saldžiavaisiais, nes neturi būdingo kartumo, todėl galima papildomai neapdorojus mėgautis skaniais, saldžiarūgščiais, nekarčiais, didesniais nei paprastojo šermukšnio vaisiais. Jie vitaminingi, ne mažiau vertingi nei paprastojo šermukšnio. Būna įvairių spalvų. Raudonos, oranžinės, geltonos, baltos, rausvos ar purpurinės uogos papuošia medžius rugsėjo–spalio mėn. Ko jau ko, bet spalvų šermukšniui tikrai netrūksta – džiugina ne tik jo uogos, bet ir ryškiai rudenį nusidažantys lapai.

Šermukšniai tikri bitininkų bičiuliai, nes yra medingi – iš hektaro šių žydinčių medžių bitės prineša 40 kg medaus.

Kolekcija

Sodininkas R. Stankūnas šermukšniais susidomėjo maždaug prieš 20 metų. Jo kolekcijoje ne mažiau 60 skirtingų rūšių ir veislių, apie pusę iš jų – sodiniai. Iš tiesų, norint pasirinkti tikrai yra iš ko – yra aukštesnių ir žemesnių sodinių šermukšnių, kompaktiška laja išsiskiriančiais medžiais ar net krūmo formos. Dalis sodinių šermukšnių turi puošnius margus, gelsvai žalius lapus.

Kolekcijoje daugiausia Rusijos selekcijos veislių, taip pat iš kitų Europos šalių – Vokietijos, Škotijos, Čekijos, tinkamų auginti Lietuvoje.

Senosios I. Mičiurino veislės

1855–1935 m. gyvenęs rusų biologas, selekcininkas Ivanas Mičiurinas sukūrė daug augalų veislių, kurios vertinamos ir šiandien.

‘Likiornaja’ – labai senas paprastojo šermukšnio ir juodavaisės aronijos hibridas, sukurtas 1905 m. Mažo augumo (iki 2 m), tamsiai violetiniais, beveik juodais, 1,2–1,5 cm skersmens, saldžiais, su aronijos prieskoniu vaisiais. Minkštimas tamsiai raudonas. Prinoksta rugsėjo vidury. Dera kasmet gausiai.

‘Titan’ – dar įdomesnis hibridas, 1916 m. sukurtas iš sodinio šermukšnio ‘Burka’, kriaušės ir obels. Medis 3,5–4 m aukščio ir iki 4 m pločio laja. Vaisiai 1,3–1,8 g, rubino spalvos iki 1,2 cm skersmens, oranžiniu minkštimu, sultingi, saldžiarūgščio ir silpnai kartaus skonio. Juose daug vitamino C (iki 40 mg %). Atspari šalčiui, ligoms ir kenkėjams.

‘Burka’ sukurta 1919 m. Vaisiai 0,8–1 g, raudonai rudos spalvos, labai transportabilūs. Minkštimas tamsiai raudonas, tvirtas, saldžiarūgštis, su vos juntamu karčiu prieskoniu (30 mg % vitamino C). Sunoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Medeliai apie 2,5 m aukščio ir tiek pat pločio, kompaktiška laja. Žiedinius pumpurus krauna ant vienmečių ūglių. Derėti pradeda labai anksti (2–3 metais), dera gausiai – po 40–60 kg nuo medžio, kartais net iki 90 kg. Labai ištvermingi žiemą, mažai pramečiuoja. Vėsioje patalpoje paskleisti plonu sluoksniu (nuskinti kekėmis) obuoliukai išsilaiko 3–4 mėnesius. Tinkamiausi perdirbti, nes aitroki.

‘Mičiurinskaja desertnaja’ – 1926 m. sukurta veislė. Nykštukinis medis (2–3 m aukščio, iki 3,5 m pločio), išsidraikiusia laja. Veislė atspari šalčiui, derlinga, anksti pradeda derėti. Vaisiai vidutinio dydžio, tamsiai raudoni, sultingi, saldžiarūgščiai, silpnai karstelėję, Šiaurės Lietuvos sąlygomis tik šiltomis vasaromis būna puikaus skonio. Prinoksta savaite anksčiau už kitas veisles. Rusijoje nuo medžio priskinama iki 40–50 kg, tačiau pas mus mažiau derlinga. Kalkinguose dirvožemiuose augalai kenčia nuo chlorozės.

‘Granatnaja’ – taip pat sena, 1925 m. sukurta veislė. Medelis retomis šakomis, užaugantis iki 2–4 m aukščio ir 3–4 m pločio (galima auginti ir krūmo formos). Vaisiai 1,3–1,8 g, tamsiai raudonai violetinės spalvos, blizgantys, saldžiai rūgštūs, sultingi, su vos juntamu karstelėjimu. Labai derlingi (40–50 kg nuo medelio), ištvermingi žiemą, beveik nepramečiuoja. Mažai pažeidžiama rūdžių ir šermukšninės kandies. Apdulkina bet kuri kita veislė. Vaisiai gali augti ir be apvaisinimo – jie bus be sėklų. Jų gaminiai gero skonio ir patrauklios spalvos.

Kitos rusiškos veislės

‘Nevežinskaja’ (‘Rossica’) – veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai 1,2–1,5 cm skersmens (0,8 g), geltonai oranžinės spalvos, ypač skanūs, saldžiarūgščiai, be kartumo. Medis užauga iki 10 m aukščio, glausta, kompaktiška, taisyklingos formos laja. Nuo medžio priskinama 80–100 kg. Labai ištvermingi žiemą.

‘Krasnaja krupnoplodnaja’ – veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai 1,2–1,3 cm skersmens, geltonai raudoni. Minkštimas sultingas, saldžiarūgštis. Prinoksta rugsėjo vidury. Medžiai plačiu piramidiniu vainiku. Skeletinės šakos išaugusios 50–60o kampu, šoninės šakos svyrančios. Žiemai labai ištverminga, dera gausiai, bet nereguliariai.

Vokiški šermukšniai

‘Konzentra’ – paprastojo šermukšnio klonas, rastas Vokietijoje 1946 m., pasižymi ypač dideliu vitamino C kiekiu – net iki 80 mg %. Medis vešlus: 5–6 m aukščio ir 2–2,5 m lajos skersmens, piramidiniu vainiku. Vaisiai smulkūs (0,6 g), šviesiai oranžiniai, stora odele. Labiau saldūs nei rūgštūs ir visiškai nekartūs. Vieni tinkamiausių gaminti užpiltines ir kitaip perdirbti. Prinoksta rugpjūčio vidury, greitai nubyra. Gerai auga ir gausiai dera. Labai atspari šalčiui veislė.

‘Rosina Variegata’ – vokiška Moravijos grupės veislė, rasta 1946 m. Iki 6 m aukščio medis, ypač glausta (iki 2,5 m skersmens), tankia piramidine laja. Lapai puošnūs: margi, geltonai žali.

Vaisiai stambūs (0,9 g), raudoni, blizgantys. Minkštimas sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Sunoksta dviem savaitėmis vėliau už ‘Konzentra’ (rugpjūčio pabaigoje). Gerai auga ir gausiai dera, bet nereguliariai. Kalkinguose dirvožemiuose augalai serga chloroze, todėl patartina papildomai tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, kurių sudėtyje yra geležies.

Škotijos perlas

R. Stankūno kolekcijoje puikuojasi ir veislė ‘Arranensis’ – Škotijos endeminis augalas, natūraliai augantis tik vienoje saloje. 1980 m. ten rasta tik apie 300 brandžių medžių. Medis siaura glausta laja iki 4 m aukščio. Lapai gražios formos ir spalvos, pavasarį sidabriški. Vaisiai ryškiai raudoni, pailgi, saldūs. Džiovinti puikiai tinka arbatoms.

Neskinkite per vėlai

Sodinių šermukšnių vaisiai sunoksta rugsėjo–spalio mėn. Nereikėtų laukti labai stiprių šalčių, nes lietingais metais obuoliukai sukaupia daug sulčių ir po stiprių šalčių atšilę pajuosta. Greitam vartojimui ir perdirbimui obuoliukai skinami be kotelių, o laikymui ar džiovinimui – kekės su vaiskočiais.

Likę ant medžių šermukšnių obuolėliai – puikus maistas paukšteliams.

Derėjimas

Šermukšniai pradeda derėti po 3–5 metų auginimo ir gausiai dera kasmet, kartais kas antri metai.

Nors jie yra savidulkiai, sodinimui geriau parinkti įvairesnių veislių bei rūšių, tuomet jie daug geriau dera.

Auginimas ir priežiūra

Vieta. Geriausiai jaučiasi priesmėlyje ar lengvo priemolio dirvose, kurios yra humusingos. Nepakenčia užmirkusių dirvų. Dauguma žiedinių pumpurų formuojasi vainiko išorėje – tai rodo, kokie jie šviesamėgiai.

Sodinimas. Sodinti geriausia rudenį, nuo spalio vidurio iki lapkričio pradžios, nes pavasarį augalai labai anksti pradeda vegetaciją. Kadangi šermukšnių šaknų sistema yra paviršinė, duobės kasamos apie 50 cm gylio ir 70 cm pločio. Sodinti reikia negiliai, iki šaknies kaklelio, nes pasodinus giliau augalai prastai auga, leidžia daug šakninių atžalų.

Tręšimas. Jei dirva derlinga, galima ir visai netręšti medelių, tačiau norint sulaukti gausesnio derliaus, galima tręšti lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis.

Genėjimas. Sodiniai šermukšniai nepakantūs intensyviems genėjimams ir priskiriami mažiausiai genimų medžių grupei, todėl šiai procedūrai prireiks mažai laiko.

Oranžinė tabletė

Sodinių šermukšnių vaisiuose priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų gali būti 20–160 mg % vitamino C, 3–18 mg % karotino, iki 400 mg % vitamino P, 1 mg % vitamino K1, 2,1 mg % vitamino E, 10–80 mg % retinolio (vitamino A), mikroelementų (1–1,7 mg % geležies, taip pat jodo, cinko, magnio, vario), eterinių aliejų, amino rūgščių.

Šermukšnių vaisiai, žiedai, lapai ir žievė naudojami farmacijoje ir liaudies medicinoje.

Vaisiai. Vaisių gaminiai medicinoje naudojami kaip polivitamininė priemonė, nes pasižymi vitaminų gausa, ypač dideliu pektinų bei kitų bioaktyvių medžiagų kiekiu, yra naudojami padidintos radiacijos sukeliamų ligų profilaktikai ir gydymui, bendrai stiprina organizmą.

Sąrašas, kokiomis ligomis sergant tinka šie augalai, ilgas. Jie vartojami aterosklerozės, hipertoninės ligos profilaktikai ir gydymui, persišaldžius, stabdant kraujavimą, sutrikus žarnyno veiklai, nuo kepenų ligų, inkstų akmenligės, tulžies pūslės uždegimo. Šermukšniai turi šlapimą, tulžį varančių bei vidurius švelniai laisvinančių savybių. Kadangi juose iki 3 proc. sorito, tinka vartoti sergantiesiems diabetu.

Sultys. Šermukšnių sultis patartina gerti užkietėjus viduriams, esant hemorojui. Sultys didina kraujo krešėjimą. Sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, reikia išgerti šviežiai išspaustų sulčių po 1 arbatinį šaukštelį prieš valgį. Sultis patartina gerti sergant ateroskleroze.

Žiedų arbata. Šermukšnių žiedai turi daug nektaro ir žiedadulkių, skatina prakaitavimą, sudžiovinti tinka aromatinėms arbatoms gaminti.

Receptas. 300 g džiovintų šermukšnių vaisių, 50 g džiovintų aviečių vaisių, 25 g džiovintų juodųjų serbentų lapų. Naudoti kaip arbatžolių pakaitalą, pagardinti medumi. Šermukšnių medus yra gražaus, rausvo atspalvio ir labai aromatingas.

Dėmesio!

Nepatartina vartoti šermukšnių sergant opalige, viduriuojant, jei yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...
2024/02/27

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.
2024/02/27

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...
2024/02/27

Koks ryšys tarp saulės elektrinės ir gardžios mėsos?

Trečius metus iš eilės saulės elektrinę Lietuvoje galima tiesiog laimėti. Tereikia įsigyti mėsos gaminių ir dalyvauti akcijoje „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“.