ŽŪMIS stringa – nes valstybėje nėra šeimininkų?..

Paprastam žmogui, įpratusiam tvarkytis savo ūkyje savarankiškai, viskas atrodo paprasta: jeigu kas nors neveikia – imi ir pataisai, jeigu neturi tam galimybių – randi meistrus, kurie tą gali padaryti.

Tačiau valdiškai viskas vyksta kur kas sudėtingiau – prikurta tiek įvairiausių institucijų, kontorų ir kontorėlių, kad niekas dorai negali paaiškinti, kas už kokią sritį atsakingas ir kas ką turi taisyti.

Štai kaip ŽŪMIS strigimo problemą aprašo Žemės ūkio duomenų centras:

Tačiau sistema neveikė ir vidury savaitės. NMA savo tinklapyje publikuoja tokią žinutę: „Informuojame, kad šiuo metu neveikia Žemės ūkio ministerijos informacinė sistema (ŽŪMIS), todėl pareiškėjai ir paramos gavėjai neturi galimybės Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti dokumentų elektroniniu būdu. ŽŪMIS sutrikimai yra žinomi ir sprendžiami. Apie sistemos veikimą informuosime atskira žinute. Apgailestaujame dėl nepatogumų“.

Vadinasi, ne modernizacijoje problema? Siunčiame paklausimą Žemės ūkio ministerijai: „Ne pirmą kartą stringa Žemės ūkio ministerijos informacinė sistema (ŽŪMIS) – štai ir šiandien vėl tas pats. Žmonės skundžiasi, kad negali pateikti dokumentų Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Kokios yra tokių strigimų priežastys? Visa tai pakankamai dažnai kartojasi, nors į informacines sistemas buvo sukišta daugybė pinigų (būtų įdomu sužinoti tikslias sumas)“.

Tuomet pradeda aiškėti dar įdomesni dalykai. Štai ką atsako ŽŪM specialistai:

Pasirodo, ŽŪM sistemas valdo VSSA, nors tvarkytoja yra NMA... Kodėl viskas taip sudėtinga? Kas turėtų būti galutinai atsakingas už sistemų priežiūrą ir jų veikimą? Kodėl, pagaliau, nėra aiškaus VIENO šeimininko? Ar reikia suprasti, kad sutrikdžius ar nulaužus VSSA, „sustos“ ir visa valstybė?

Visi kratosi atsakomybės

Visais šiais klausimais kreipėmės į Seimo narį Kęstutį Mažeiką, kuris ką tik patvirtintas KRK pirmininku. Politikas yra buvęs Aplinkos ministru ir išmano valdiškų priklausomybių raizgalynes.

„Devynios auklės, o vaikas – be galvos, - pradėjo pašnekovas. – Pirmiausia, reikėtų peržiūrėti atsakomybių klausimą, nes kaip yra dabar, kai ta atsakomybė išskaidyta, reiškia, kad niekas už nieką neatsako... Panašu, kad valstybinėse institucijose vyrauja nuomonė, jog už juos kažkas viską turi sutvarkyti. Matyt, tą patį galima pasakyti apie daugelį sistemų, kurios yra bendros, t. y. neturi vieno aiškaus šeimininko – visi stumia nuo savęs, todėl toks ir rezultatas. O ką nors suveda arba padaro kažkokį pakeitimą tik tokiu atveju, jeigu atsakinga institucija priima sprendimus. O kas labiausiai suinteresuotas ŽŪMIS? Arba Nacionalinė mokėjimo agentūra, arba Žemės ūkio ministerija, arba abu kartu – todėl jie ir turėtų būti iniciatoriai, kad tokių trikdžių daugiau nebūtų. Nes vartotojai yra tie patys žemdirbiai, ūkininkai, kurie vėliau skundžiasi, kad negali pateikti duomenų arba negali surasti informacijos, dėl ko vėliau gali tekti mokėti net baudas“.

Kęstutis Mažeika: Panašu, kad valstybinėse institucijose vyrauja nuomonė, jog už juos kažkas viską turi sutvarkyti. Matyt, tą patį galima pasakyti apie daugelį sistemų, kurios yra bendros, t. y. neturi vieno aiškaus šeimininko – visi stumia nuo savęs, todėl toks ir rezultatas.

K. Mažeika stebisi visose srityse klestinčia biurokratija: „Iš principo idėja gal ir nėra bloga – sustiprinti, padaryti efektyviau veikiančią sistemą, tačiau matome, kad tas pats Valstybinis duomenų centras yra stringantis, ten net statybos yra įstrigusios, visų duomenų sukoncentravimas į tą vieną vietą vyksta vėžlio žingsniu ir per praėjusios vyriausybės kadenciją sunku pastebėti pokyčiu į gerąją pusę, kuriuos mums valdžia žadėjo. Atsakomybės nematome jokios nei iš nueinančių politikų, nei iš armijos biurokratų – išeina, kad po kadencijos visi tiesiog tyliai nusiplovė rankas... Manau, kad naujai vyriausybei bus nemažai iššūkių, kad tas procesas išjudėtų ir atsirastų kažkoks teigiamas rezultatas. Nes dabar apmaudu matyti, kaip „Teltonikos“ pavyzdžiu biurokratija tiesiog yra paralyžavusi visą valstybę visose srityse“.

Tačiau jeigu Valstybiniame duomenų centre sudedami visi visų institucijų duomenys, ar tai nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui? Juk „nulaužus“ sistemą ar, kaip šiuo atveju, „persikrovus įrangai“, tie duomenys gali paprasčiausiai dingti – gal ir pati valstybė gali „sustoti“?

„Praktiškai, gali taip nutikti ir tai tikrai aktualus klausimas, - sutinka K. Mažeika. – Nors kiek man yra tekęs susipažinti, ten yra išsaugomos ir atsarginės kopijos, ir aukščiausio lygio pačios moderniausios saugumo sistemos esą diegiamos, tik gaila, kad mes jų vis dar neturime... Ir tai, kaip viskas veikia, rodo tam tikrą valstybės neįgalumą, nes įsijungus konkretų NMA tinklapį žmonės mato, kad jis elementariai neveikia... Vadinasi, kažkaip reikės atsakyti į šiuos klausimus jau naujai valdžiai“.

Parengė Ričardas Čekutis