Kaimynės šiemet šildysis pigiau: krito malkų kainos

Latvijoje malkų kainos krito perpus

Vidutinės malkų ir medienos skiedrų kainos šiemet sumažėjo beveik perpus, teigė „Latvijas radijo“ laidos autorė Daina Zalamane. Tačiau pernai šios šalies verslininkai nemažai uždirbo ne tik eksportuodami, bet ir parduodami medienos skiedras, granules ir briketus, kai dėl padidėjusios paklausos kainos išaugo net dvigubai. Pakalbintas miško ruošos ir medienos apdirbimo įmonės „Krauzers“, kuri įsikūrusi Kuržemėje, valdybos pirmininkas Andis Araksas tvirtino, kad kainos pradėjo kristi jau pavasarį.

„Kainos kristi pradėjo jau pavasarį ir tai tęsėsi visą vasarą bei rugpjūtį, rugsėjį šiek tiek stabilizavosi. Kainos sumažėjo praktiškai 35–45 proc. Malkos, galima sakyti, net perpus pigesnės nei buvo praėjusią žiemą. Skiedrų kaina šiuo metu svyruoja nuo 17 iki 24,25 euro už kubinį metrą, o malkų – nuo ​​40 iki 50 eurų, vėlgi tai priklauso nuo to, kokie kokybės reikalavimai ir kur yra pristatymo vieta“, – radijo laidoje pasakojo A. Araksas.

Vidžemėje, Kuržemėje ir Pierygoje veikiančios įmonės „Pata“ medienos pardavimo vadovas Jānis Mierkalnis atkreipė dėmesį į tai, kad malkų ir skiedrų kainoms sumažėjus, malkų paklausa dėl šilto rudens išlieka menka, tačiau išaugo medienos skiedrų paklausa. „Atsirado naujų vartotojų, naujų katilinių, šiluminių įrenginių. Privačiame sektoriuje taip pat jaučiamas granulių ir briketų paklausos padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais“, – teigė J. Mierkalnis.

Latvijos nepriklausomų miško kirtėjų asociacijos valdybos pirmininkas Andis Araksas pritarė „Pata“ atstovui, kad malkų paklausa mažėjo spalį ir lapkritį, tačiau tvirtino, kad tai yra sezoninis bruožas, ir pastebėjo, kad medienos skiedrų kainos šiuo metu toliau mažėja.

„Šiuo metu kainos ir toliau krenta, nes tikriausiai kilo tam tikra panika, daugelyje miško ruošos ar skiedrų gamybos įmonių dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Pristatant produkciją lapkritį ar gruodį yra galimybė gauti pinigų už pristatytą prekę, o tai reiškia, kad įmonė, kuriai šiuo metu reikia pinigų, turi galimybę gauti apyvartinių lėšų, iškeisti sandėlio medžiagą į pinigus“, – aiškino A. Araksas.

Ir lenkai šiemet šildysis pigiau nei pernai

Rugsėjo viduryje džiaugėsi ir  Lenkijos gyventojai, biokuru šildantys savo namus. Mat šių metų rudenį jie malkų galėjo įsigyti pigiau nei pernai. Malkų kainos 2023 m. rugsėjo mėnesį, priklausomai nuo medienos rūšies, svyravo nuo 300 iki 900 PLN, rašoma portale Muratorplius.pl, reguliariai skelbiančiame naujienas statybos technikos ir technologijų, rinkos naujienas.

Šaltinis pateikia valstybinių miškų produkcijos  rugsėjo kainas, kurios skiriasi, priklausomai nuo girininkijos ir medienos rūšies.

Žemiausia yra S4 malkų bruto kaina iš Locko girininkijos netoli Plocko. Spygliuočių mediena kainuoja 179,58 PLN/m³, kietmedis: skroblas, bukas – 317,34 PLN/m³, ąžuolas, uosis – 276,75 PLN/m³, guoba, klevas, platanas, beržas – 264,45 PLN/m³, liepa, tuopa, drebulė, gluosnis – 166,05 PLN/m³.

S2a vidutinio dydžio malkps brangesnės. Spygliuočių mediena kainuoja 369 PLN/m³, kietmedis: skroblas, bukas, ąžuolas, uosis – 578,10 PLN/m³, guoba, klevas, akacija, beržas – 369 PLN/m³, liepa, tuopa, drebulė, gluosnis – 246 PLN/m³.

Kainos Lietuvoje drastiškai krito jau metų pradžioje

Stiprus biokuro kainų krytis Lietuvoje fiksuotas jau metų pradžioje. „Įprastai gegužę kainos būna mažiausios metų cikle. Dar yra tikslas parduoti pernai metų rezervus ir pradėti dirbti su naujais“, – gegužės viduryje ELTA citavo biokuro rinkos pristatymo renginyje kalbėjusį Vaidotą Jonutį.

Pasak V. Jonučio, pagal ilgametes aukcionų tendencijas pastebima, kad malkinės medienos kainos yra gana panašios į ilgalaikių biokuro sandorių kainas.

Naujausioje biržos Baltpool rinkos analizėje teigiama, kad spalį Lietuvoje II ir II klasės malkų bei plokščių medienos sortimento kainos krito 7 proc. (nuo 42,12 Eur/ktm iki 39,25Eur/ktm). Jos duomenimis, pjautinųjų rąstų (D) sortimente, jų kaina kilo 9 proc. (nuo 55,71 Eur/ktm iki 60,78 Eur/ktm).

Liepą biržos pateiktoje analizėje atkreipiamas dėmesys į šalies miškininkystės sektorių ištikusias problemas dėl pavasario sausros ir nepakankamo kritulių kiekio, o su tuo susiję tai, kad rekordiškai išaugo žievėgraužių populiacija ir eglynuose prasidėjo kenkėjų antplūdis. Žaladariai daugiausia kelia grėsmę 40 metų ir vyresniems eglynams.

Be kita ko, analizuodama pasaulinę medienos rinką Baltpool naujausioje ataskaitoje taip pat pabrėžia, kad Vakarų šalių statybos sektorius susiduria su dideliais iššūkiais. „Tokie centriniai bankai, kaip Europos Centrinis Bankas ir Švedijos Riksbank padidino palūkanų normas, o kiti, pavyzdžiui, JAV centrinis bankas, Saudo Arabijos nacionalinis bankas ir Anglijos bankas (angl. Bank of England) yra atsargūs dėl didėjančios neigiamos rizikos. Ši ekonominė kova akivaizdi įvairiuose rodikliuose – nuo statybos iki pramonės gamybos. Pavyzdžiui, Vokietijos statybos užsakymų rodikliai pastaruoju metu gerėjo, tačiau statybos leidimų skaičius tebėra silpnas – per metus jis sumažėjo 20 %. Švedijoje, kuri yra labai svarbi medienos statybų rinka, statybų aktyvumas per metus sumažėjo 72 %, o perspektyvos niūrios. Leidimai statyti gyvenamuosius namus per metus sumažėjo 28 %. Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip pat mažėja statybos veikla. Bendros perspektyvos išlieka nedidelės, kol nepasikeis pinigų politika, todėl dėl didesnių palūkanų normų ir ekonomikos sulėtėjimo fiskalinės paskatos taps iššūkiu“, – rašoma ataskaitoje.

Tarptautinės biokuro biržos apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į 2023 m. birželio 29 d. įsigaliojusį naująjį Europos Sąjungos miškų kirtimo reglamentą (EUDR), kurio reikalavimai verslui įsigalios ateinančių metų pabaigoje. „Šiuo išsamiu reglamentu siekiama kovoti su miškų naikinimo veiksniais visame pasaulyje. Juo sprendžiamas ryšys tarp Europos produktų vartojimo ir pasaulinio miškų naikinimo, nustatomi aukštesni tvarumo ir etiškos prekybos standartai. Įmonės privalo atlikti išsamų savo tiekimo grandinių patikrinimą, kad užtikrintų atitiktį vietos įstatymams. Jos taip pat privalo įvertinti savo tiekimo grandinių poveikį aplinkai ir socialinį poveikį bei imtis taisomųjų veiksmų. Teisės aktu taip pat draudžiama į ES rinką įvežti produktus, susijusius su neteisėtu miškų kirtimu. Didelėms bendrovėms suteikiamas 18 mėnesių lengvatinis laikotarpis reikalavimams įvykdyti, o po to gali būti taikomos nuobaudos“, – teigiama biržos apžvalgoje.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.