Lenkijos rapsų ir baltyminių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Juliuszas Mlodeckis su žmona Ewa.

Virginija JUŠKIENĖ
ŪP korespondentė

Kaimyniškai sprendžiamos problemos palengvėja

2026/05/27

Augalininkystė, Mano ūkis, NAUJIENŲ MALŪNAS, Organizacijos, Visuomenė,

Padidink tekstą

Kai politikos ir ekonomikos chaosas taip priartėja, kad, rodos, ranka pasiekiamas, žmogui reikia kalbėtis su kitu žmogumi, geriausia bendraminčiu, bendrakeleiviu, tokiu, kuris yra supratingas ir patyręs.

Bendri interesai

Kupiškio ūkininkams praėjusią savaitę pasitaikė proga pabendrauti su Lenkijos rapsų ir baltyminių kultūrų augintojų asociacijos vadovu Juliuszu Mlodeckiu. Svečias į Lietuvą kelioms dienoms atvyko su žmona Ewa, aplankė didesnius miestus ir išskirtinai Kupiškio kraštą. Dešimtmetį trunkanti pažintis su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininku Zigmantu Aleksandravičiumi Briuselyje COPA ir COGECA organizacijose, atstovaujant šalių rapsų augintojų interesams, atvedė svečius iš Lenkijos iki mažo bažnytkaimio – Antašavos. O čia – staigmenos, netikėti praeities ženklai, liudijantys dviejų tautų istorinę bendrystę.

XVIII a. pab., po Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) III padalijimo, Antašavoje jau būta lenkų gyvenvietės. Hiacintas Antaševskis čia pastatė dvarą, bažnyčią, nutiesė kelią, išplėtė miestelį. Ir dabar senosiose kapinėse dar yra išlikusių senų paminklų su lenkiškais įrašais. Ir gali būti, kad grynasis kupiškėniškas kulinarinis paveldas turi lenkišką poskonį. Uoginių amatų centro edukatorė Sandra Juknienė, patiekusi svečiams senovinį kupiškėnų pakišuolį, būtent tai ir akcentavo.

Nuo užstalės ir pradėtas ūkininkų pasikalbėjimas apie žemės ūkio aktualijas. Renginyje dalyvavo ir LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, vicepirmininkas Gedas Špakauskas bei Kupiškio rajono meras prof. Algirdas Raslanas.

Pasikalbėjimo įžangai pritiko pakišuolio, neįprasto karšto mėsos pyrago, valgymas – reikėjo atsilaužti ranka gabalėlį nuo viso pyrago, kaip kadaise naminę duoną prie šeimos stalo. Kiekvienas gabalėlis su lašinukų įdaru, suvilgytas taukuose, kaip anuomet daryta kaime. Toks laikmečių ir tautų bendrystės paliudijimas. Dar buvo sultinio, etnografinio kaimiško deserto iš naminės duonos, spanguolių, grietinėlės ir šilauogių.

Panašiai, bet ne visiškai

Apie Lenkijos ūkininkų kasdienybę ir problemas „Ūkininko patarėjo“ korespondentė turėjo galimybę su svečiais pasikalbėti dar iki bendros diskusijos. Panašūs akcentai buvo sudėlioti ir diskusijoje su ūkininkų atstovais.

Kaip teigė J. Mlodeckis, lenkai yra linkę išskaidyti veiklas, plėtoti mišriuosius ūkius, nes rizikinga tikėtis kasmet gerų pajamų iš vieno sektoriaus. Štai prieš porą metų buvo geros pieno supirkimo kainos, už 1 l mokėjo 3 zlotus (0,705 Eur), dabar kainos krito apie 40 proc. Per kelerius pastaruosius metus vyksta nuolatiniai kainų svyravimai visose srityse, gyvulininkystėje, augalininkystėje. Didžiausias galvos skausmas – stabilumo praradimas visose žemės ūkio veiklose.

„Absurdiški dabarties karai, pašokusios trąšų, degalų kainos – tai turės įtakos kiekvienam gamintojui. Tai kelia didelį nerimą, bet nieko pakeisti neįmanoma. Tik galima žiūrėti, sekti situaciją ir veikti, kai tas įmanoma. Kažkiek optimizmo vis tiek reikia turėti, kaip gamta daro savo darbą kas sezoną, taip ir žmogus turi daryti“, – teigė ŪP pašnekovas.

Lenkijos žemės ūkis pasižymi tam tikrais ypatumais – čia gilias tradicijas turi šeimos ūkiai, o itin didelių ūkių ir jų savininkų nėra daug – daugiau nei po 1 tūkst. ha valdo vos kelios dešimtys ūkininkų. Vidutinis šalies ūkio žemės plotas tesiekia apie 16 ha. Iš viso deklaruojančių veiklas ūkininkų yra 1,2 mln., bet apie pusė jų tevaldo iki 5 ha žemės. Daug užsiima specializuota veikla – turi sodus, daržus, uogynus. Keičiasi žemdirbių kartos, jaunimas nenori įsikinkyti į sunkų triūsą, todėl dažnai ūkininkavimą vertina kaip laisvalaikio užsiėmimą, pagrindines pajamas užsidirba miesto versluose, valdiškuose darbuose.

Beje, ši aplinkybė leidžia manipuliuoti produkcijos kainomis, ypač vaisių, uogų, daržovių. Dėl to piktinasi ir Lietuvos augintojai, įžvelgdami nesąžiningą konkurenciją.

„Savo malonumui ūkininkaujantys asmenys neskaičiuoja savo darbo, produktus parduoda pigiau kooperatyvams, tie pigiau gali pasiūlyti ir vartotojams“, – aiškino svečiai.

Rapsai turi ateitį

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 26 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

Virginija Juškienė Kupiškio rajonas Ūkininkai Lenkijos rapsų ir baltyminių kultūrų augintojų asociacija Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) COPA COGECA

2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...

2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...

2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...

2026/10/13

Pats metas raugti kopūstus: keli triukai, kad pavyktų traškūs ir gardūs

Kopūstai – viena populiariausių lietuvių daržovių, ypač šaltuoju metų laiku. Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, rudenį jie dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose – iš kop...

2026/10/13

Kai maisto kilmė svarbi: vaikų darželis, kuris nori kurti ateitį be tarpininkų

Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės supratimas apie sveiką gyvenseną, mitybą ir atsakingą vartojimą nuolat auga. Žmonės vis labiau domisi maisto produktų kilme, sudėtimi ir gamybos būdais. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra akcentuoja...

2026/10/13

Avims, ožkoms, elniniams ir kupranugariniams – naujos ženklinimo priemonės

Avių ir ožkų laikytojai jau gali užsisakyti juostinius ausų įsagus ir apyčiurnes, o elninių bei kupranugarinių šeimos gyvūnų laikytojai – šioms gyvūnų grupėms skirtus įprastinius ausų įsagus. Naujos priemonės užsakomos per prog...

2026/10/13

INVL fondas ir „Tesonet“ baigė Šiaurės licėjaus mokyklų ir darželių tinklo įsigijimą

Technologijų grupė „Tesonet“ bei turto valdymo grupės „Invalda INVL“ alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ valdomas privataus kapitalo fondas, šių metų pradžioje nutarę kartu investuoti į...

2026/10/12

Žemdirbiai atsidūrė kainų žirklėse

„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo 14,2 proc. mažesnės nei prieš metus – tai vienas didžiausių kritimų Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES kainos kri... Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė – jeigu žemdirbių produkcija atpigo 14,2 proc., o jo perkamos prekės ir paslaugos pabrango 16,4 proc., kas šiandien gali ūkininkauti pelningai ir kiek laiko ūkiai gali i&sca...