Kaimyniškai sprendžiamos problemos palengvėja

Bendri interesai

Kupiškio ūkininkams praėjusią savaitę pasitaikė proga pabendrauti su Lenkijos rapsų ir baltyminių kultūrų augintojų asociacijos vadovu Juliuszu Mlodeckiu. Svečias į Lietuvą kelioms dienoms atvyko su žmona Ewa, aplankė didesnius miestus ir išskirtinai Kupiškio kraštą. Dešimtmetį trunkanti pažintis su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininku Zigmantu Aleksandravičiumi Briuselyje COPA ir COGECA organizacijose, atstovaujant šalių rapsų augintojų interesams, atvedė svečius iš Lenkijos iki mažo bažnytkaimio – Antašavos. O čia – staigmenos, netikėti praeities ženklai, liudijantys dviejų tautų istorinę bendrystę.

XVIII a. pab., po Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) III padalijimo, Antašavoje jau būta lenkų gyvenvietės. Hiacintas Antaševskis čia pastatė dvarą, bažnyčią, nutiesė kelią, išplėtė miestelį. Ir dabar senosiose kapinėse dar yra išlikusių senų paminklų su lenkiškais įrašais. Ir gali būti, kad grynasis kupiškėniškas kulinarinis paveldas turi lenkišką poskonį. Uoginių amatų centro edukatorė Sandra Juknienė, patiekusi svečiams senovinį kupiškėnų pakišuolį, būtent tai ir akcentavo.

Nuo užstalės ir pradėtas ūkininkų pasikalbėjimas apie žemės ūkio aktualijas. Renginyje dalyvavo ir LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, vicepirmininkas Gedas Špakauskas bei Kupiškio rajono meras prof. Algirdas Raslanas.

Pasikalbėjimo įžangai pritiko pakišuolio, neįprasto karšto mėsos pyrago, valgymas – reikėjo atsilaužti ranka gabalėlį nuo viso pyrago, kaip kadaise naminę duoną prie šeimos stalo. Kiekvienas gabalėlis su lašinukų įdaru, suvilgytas taukuose, kaip anuomet daryta kaime. Toks laikmečių ir tautų bendrystės paliudijimas. Dar buvo sultinio, etnografinio kaimiško deserto iš naminės duonos, spanguolių, grietinėlės ir šilauogių.

Panašiai, bet ne visiškai

Apie Lenkijos ūkininkų kasdienybę ir problemas „Ūkininko patarėjo“ korespondentė turėjo galimybę su svečiais pasikalbėti dar iki bendros diskusijos. Panašūs akcentai buvo sudėlioti ir diskusijoje su ūkininkų atstovais.

Kaip teigė J. Mlodeckis, lenkai yra linkę išskaidyti veiklas, plėtoti mišriuosius ūkius, nes rizikinga tikėtis kasmet gerų pajamų iš vieno sektoriaus. Štai prieš porą metų buvo geros pieno supirkimo kainos, už 1 l mokėjo 3 zlotus (0,705 Eur), dabar kainos krito apie 40 proc. Per kelerius pastaruosius metus vyksta nuolatiniai kainų svyravimai visose srityse, gyvulininkystėje, augalininkystėje. Didžiausias galvos skausmas – stabilumo praradimas visose žemės ūkio veiklose.

„Absurdiški dabarties karai, pašokusios trąšų, degalų kainos – tai turės įtakos kiekvienam gamintojui. Tai kelia didelį nerimą, bet nieko pakeisti neįmanoma. Tik galima žiūrėti, sekti situaciją ir veikti, kai tas įmanoma. Kažkiek optimizmo vis tiek reikia turėti, kaip gamta daro savo darbą kas sezoną, taip ir žmogus turi daryti“, – teigė ŪP pašnekovas.

Lenkijos žemės ūkis pasižymi tam tikrais ypatumais – čia gilias tradicijas turi šeimos ūkiai, o itin didelių ūkių ir jų savininkų nėra daug – daugiau nei po 1 tūkst. ha valdo vos kelios dešimtys ūkininkų. Vidutinis šalies ūkio žemės plotas tesiekia apie 16 ha. Iš viso deklaruojančių veiklas ūkininkų yra 1,2 mln., bet apie pusė jų tevaldo iki 5 ha žemės. Daug užsiima specializuota veikla – turi sodus, daržus, uogynus. Keičiasi žemdirbių kartos, jaunimas nenori įsikinkyti į sunkų triūsą, todėl dažnai ūkininkavimą vertina kaip laisvalaikio užsiėmimą, pagrindines pajamas užsidirba miesto versluose, valdiškuose darbuose.

Beje, ši aplinkybė leidžia manipuliuoti produkcijos kainomis, ypač vaisių, uogų, daržovių. Dėl to piktinasi ir Lietuvos augintojai, įžvelgdami nesąžiningą konkurenciją.

„Savo malonumui ūkininkaujantys asmenys neskaičiuoja savo darbo, produktus parduoda pigiau kooperatyvams, tie pigiau gali pasiūlyti ir vartotojams“, – aiškino svečiai.

Rapsai turi ateitį

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 26 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.