Kainas lemia situacija visoje Europoje

„ŽŪDC duomenimis, šių metų I ketvirtį Lietuvos įmonėse vidutinė galvijų supirkimo kaina siekė 4,71 Eur/kg. Tai rodo reikšmingą kainų augimą – kaina 21,08 proc. aukštesnė nei 2024 m. IV ketvirtį ir net 36,13 proc. nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (2024 m. I ketvirtį). Palyginti su kaimyninių šalių galvijų supirkimo kainomis, vidutinė Lietuvos galvijų skerdenų kaina buvo apie 3,83 proc. aukštesnė nei Latvijos, tačiau beveik 14,44 proc. žemesnė nei Lenkijos ir beveik 16,01 proc. mažesnė nei bendra ES vidutinė kaina.

Šių metų I ketvirtį, palyginti su 2024 m. IV ketvirčiu, vidutinė ES galvijų supirkimo kaina didėjo visose ES šalyse, išskyrus Graikiją, kurioje mažėjo 11,88 proc. Bendra vidutinė ES galvijų supirkimo kaina (vidutinės kainos apskaičiuotos iš savaitinių Europos Komisijos teikiamų duomenų) pagal skerdenų masę I šių metų ketvirtį sudarė 5,47 Eur/kg, t. y. 9,38 proc. didesnė nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį.

Jautienos kaina ES kyla dėl rinkos deficito, o mūsų mėsos perdirbėjai, kad galėtų konkuruoti su kitomis ES šalimis, privalo mokėti aukštesnes kainas galvijų augintojams. Tai turi įtakos galutinės produkcijos kainai. Kai kainos kyla, perdirbėjai už galvijus moka brangiau, o vėliau tą priemoką gali susigrąžinti iš prekybos tinklų. Bet tai užtrunka pakankamai ilgai. Sulaukiame priekaištų, kodėl jautienos kainos kyla parduotuvėse, nors pačioje pirminėje gamyboje ji jau nėra tokia aukšta. Tas spyruoklės principas galioja ir pramonėje, todėl ateityje jautienos kainas matysime didėjančias tik iš dalies. Tiesiog ES nėra priežasčių kainoms stabilizuotis, nes galvijų bandos nedidėja, ūkininkavimo sąlygos sunkėja, aplinkosauginiai reikalavimai nelengvėja, visos paramos ūkiams yra arba mažėjančios, arba išlieka tame pačiame lygyje, esant didesniems reikalavimams. Pati ES taip pat gana stipriai „prisišaudė“ sau į kojas, ir dabar mes jaučiame to pasekmes. Kadangi Lietuva yra dalis ES ir mes iš tikrųjų labai daug eksportuojame į Italiją bei kitas ES šalis, kurias tenkina lietuviškos jautienos kokybė ir jų gyventojai gali mokėti aukštesnę kainą, tai savaime visa grandinė pasikelia ir į Lietuvą.

Dabartinė situacija galbūt stabilizuosis bent vien dėl to, kad stabilizuojasi eksportas į trečiąsias šalis, pvz., į Turkiją iš Lenkijos buvo išvežta 50 tūkst. t jautienos, iš Ispanijos į Alžyrą išvežta apie 25 tūkst. t, didelius jautienos kiekius ES šalys eksportuoja ir į Maroką. Tai sumažina pačios jautienos kiekį ES šalyse ir dabar, vyruojant didesniam jautienos deficitui bei gana aukštoms kainoms, eksportas gali šiek tiek mažėti.

Tiesa, mums sunku suprasti, kodėl trečiosios šalys neperka jautienos iš Pietų Amerikos – Brazilijos, Urugvajaus ir kitų šalių, kuriose jautienos kaina yra žemesnė, o perka iš ES. Atsakymų, kodėl taip yra, nežinome, bet itin aukštos kainos vietos rinkoje turėtų kažkiek apriboti eksportą į trečiąsias šalis. Kai bus apribotas eksportas, kainos vidaus rinkoje turėtų stabilizuotis.

Bet mes vertiname ne tik pirminę grandinę – ūkininkus, mes pardavinėjame produkciją galutiniam vartotojui ir turime surasti tokį stabilumą, kad kainų augimas nebūtų drastiškas, nors iki šiol per metus jis siekė apie 40 proc. – tiek yra pabrangusi žaliavinė jautiena. Tokia kaina ir yra mokama augintojams Lietuvoje.

Mėsinių galvijų augintojai skundžiasi, kad valstybė jiems skiria per mažai paramos. Mėsinė galvijininkystė yra vienas iš perspektyvesnių žemės ūkio sektorių, statistika rodo, kad po truputį daugėja mėsinių galvijų ir karvių, mažėja mišrūnų.

Mėsiniai galvijai turėtų būti mūsų „vežantis garvežys“, kalbant ir apie pievų bei ganyklų panaudojimą. Kad ūkininkai pajustų paskatas išlaikyti pievas, turėtų auginti mėsinius galvijus, kurių supirkimo kaina dabar yra tikrai gera. Bet skatinimas auginti mėsinius galvijus dabar yra per mažas – jie prilyginami pieniniams galvijams. O šie nėra priskiriami aukščiausiai rūšiai, kaip mėsiniai.

Tenka pritarti nuomonei, kad pagalbos galėtų būti daugiau, o mėsinių galvijų augintojų balsas ne visada girdimas. Didesnis šio sektoriaus skatinimas, įvertinant visus gamtosauginius reikalavimus, padėtų atsigauti, ūkiai galėtų plėtoti ir augalininkystę, ir gyvulininkystę. Dabar klostosi situacija, kai Lietuvoje yra grūdų perteklius, bet nėra pakankamai pašarų. Tad šių dalykų subalansavimas būtų tikrai naudingas abiem sektoriams.

Karvių eksportas iš Lietuvos į Lenkiją leido šiai šaliai laimėti Turkijos aprūpinimo jautiena konkursą. Visa ES į Turkiją eksportavo 100 tūkst. t, o vien Lenkija – 50 tūkst. t jautienos. Įsivaizduojate, kokį pranašumą turi Lenkija užsienio prekyboje. Pranašumas užsienio prekyboje sudaro galimybę vietos gamintojams mokėti ūkininkams didesnę kainą. Tai viena iš esminių priežasčių, padedančių vystytis šiam sektoriui. Jeigu mes, Lietuva, turėtume galimybę tiesiogiai eksportuoti į trečiąsias šalis, galėtume mokėti galvijų augintojams dar geresnes kainas. Parduodant trečiosioms šalims, uždirbamas didesnis pelnas ir yra didesnė motyvacija bei galimybės. Eksporto rinkų trūkumas – viena iš Lietuvos problemų. Be to, pakankamai sudėtingi veterinariniai reikalavimai eksportą daro vienu iš sunkesnių dalykų. Šiuo atveju eksportas padėtų mums, Lietuvos galvijų augintojams, konkuruoti su kitų šalių galvijų augintojais, o užaugintų galvijų išvežimas į Lenkiją, manyčiau, yra pridėtinės vertės išvežimas iš Lietuvos. Visa vertė sukuriama čia, bet gyvi galvijai išvažiuoja į Lenkiją, jie išveža ir dalį pinigų, kurių negauna mūsų ūkininkai, o pridėtinė vertė lieka Lenkijoje. Norint sukurti ir išlaikyti reikiamą sistemą Lietuvoje, mums reikia stiprios užsienio politikos prekybos srityje. Tai yra tartum daroma, bet tai vyksta labai sunkiai ir kol kas geresnių rezultatų nejaučiame.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.