Kaip apsaugoti morkas, svogūnus ir kopūstus nuo ligų?

iMETOS® ligų prognozavimo modelių duomenimis, Pasvalio r. svogūnų kekeriniam puviniui plisti sąlygos siekia 50 proc., o morkų atlernariozei – 80 proc.

Panevėžio r. sąlygos morkų alternariozės infekcijai plisti siekia 64 proc., o svogūnų kekeriniam puviniui – 80 proc.

Kėdainių r. morkų alternariozės infekcijai plisti sąlygos siekia 39 proc., o svogūnų kekeriniam puviniui – 57 proc.

Širvintų r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti siekia 63 proc., morkų atlernariozei – 29 proc.

Šakių r. praėjusią savaitę buvo susidariusios palankios sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti, tačiau šiuo metu jam plisti nepalanku, o sąlygos morkų alternariozės infekcijai plisti siekia 24 proc.

Kauno r. sąlygos morkų alternariozei plisti siekia tik 19 proc., o svogūnų kekeriniam puviniui – 45 proc.

Alternariozė – dažniausia morkų liga

Patogenas pažeidžia lapiją ir šakniavaisius. Alternariozės paplitimas priklauso nuo veislės atsparumo, meteorologinių sąlygų, auginimo technologijos bei kitų veiksnių. Šiuo tarpsniu galima pradėti naudoti apsauginius fungicidus. Fungicidą Azoksistrobiną 250 g/l (1,0 l/ha) galima naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6-ojo lapo iki visiško išsivystymo (BBCH 16–49), šį fungicidą purkšti ne daugiau kaip 1 kartą per vegetaciją.

Kopūstinių daržovių ligos

Kopūstinių daržovių pagrindinės ligos: alternariozė (sukėlėjai Alternaria brassicae, A. brassicicola, A. alternata) ir kekerinis puvinys (Botrytis cinereaPers.).

Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Šiuo tarpsniu apsaugant daržoves galima naudoti fungicidą Azoksistrobina 250 g/l (0,8 arba 1,0 l/ha, bet būtina patikrinti produkto etiketėje) naudoti ne daugiau kaip 1 kartą per vegetaciją. Purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6-ojo lapo iki pasiekiamas būdingos gūžės (žiedyno) dydis (BBCH 16–49).

Kopūstų kekerinis puvinys dažnai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gan didelės, rudos, vandeningos dėmės, vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs, juodi skleročiai. Kekeriniam puviniui plisti didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai.

Svogūnų ligos

Ant laiškų atsiranda pailgos, neryškios, gelsvos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia pilkšvai violetiniu apnašu, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems grybams, – juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai pajuosta, džiūsta. Labai sumažėja derlius ir pablogėja ropelių kokybė. Svogūnų ropelės užauga mažos, blogai išsilaiko per žiemą.

Ligos patogenai sparčiausiai vystosi šiltu, drėgnu, ūkanotu oru. Svogūnai purškiami profilaktiškai kas 7–10 dienų (BBCH 14–50). Fungicidai nuo netikrosios miltligės: Azoksistrobinas 250 g/l (1,0 l/ha, 1 karta per vegetaciją, BBCH 14–49), Dimetomorfas + piraklostrobinas 72 + 40 (2,0–2,5 l/ha, 3 kartai per vegetaciją, BBCH 13–49) ar Fluazinamas 500 g/l (0,4 l/ha, 3 kartai per vegetaciją, BBCH 15–48).

Taip pat svogūnams aktuali lapų taškuotoji dėmėtligė ir kaklelio puvinys, kuriuos sukelia Botrytis cinerea patogenas. Svogūnai užsikrečia lauke per laiškus ankstyvuoju svogūnų ropučių tarpsniu (nuo BBCH 15), todėl labai svarbus tinkamas augalų apsaugos priemonių parinkimas ir naudojimas optimaliu laiku.

Kaklelio puvinys paprastai pasireiškia nuėmus derlių, sandėliuojant svogūnus. Įprastai svogūnai profilaktiškai purškiami 7–10 dienų intervalais, 2–4 kartus per vegetaciją (BBCH 15–19). Fungicidas nuo lapų dėmėtligės: fluazinamas 500 g/l (0,4 l/ha, 3 kartai per vegetaciją, BBCH 15–48).

Registruotų pesticidų sąrašas kinta, todėl VATŽŪM tinklapyje ir VATIS informacinėje sistemoje galima rasti registruotus AAP pagal apdorojamus augalus, veikliąją medžiagą arba produkto pavadinimą ir AAP registracijos galiojimo pabaigą. Būtina pasitikrinti, kokie pesticidai tuo metu yra sąraše ir kuriuos leidžiama naudoti Lietuvoje. Šiame puslapyje taip pat pateiktos visų registruotų AAP etiketės.

Parengė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto dr. Neringa RASIUKEVIČIŪTĖ

LAMMC nuotraukos

www.agroakademija.lt