Columbus +27,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Columbus +27,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas
 

Kaip brangiai parduoti grūdus ir nesusipykti su jų pirkliais?

2024/06/14


Neišvengiamai vėl artėja javapjūtė, o grūdų augintojai, kaip ir kiekvienais metais, turi apie ką pasikalbėti. Antradienį informaciniame renginyje, vykusiame Vareikonių k. (Kauno r.) įsikūrusio restorano „Siesta“ konferencijų salėje, išsamiai analizuotos ir aptartos grūdų augintojams pačios aktualiausios temos. Viena iš jų – kaip elgtis kilus nesutarimams su supirkėjais dėl grūdų derliaus kokybės tyrimų rezultatų. Mat kiekvienais metais žemdirbiai susiduria su situacijomis, kai grūdų supirkėjai, tirdami į elevatorius atvežtus grūdus, nustato, kad jų kokybė yra viena, o kartais net dviem klasėmis prastesnė, nei tikėjosi grūdų augintojai. Renginyje pateikta ir išsami analitinė informacija apie šiemetę grūdų rinką, apžvelgta dabartinė situacija, tendencijos ir prognozė tarptautinėje grūdų rinkoje, kuri, aišku, daro įtaką ir Lietuvai. Grūdininkams aktualius dalykus komentuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Renginyje kalbėjome apie grūdų pavyzdžių suformavimą, grūdų kokybės nustatymą, ginčus tarp supirkėjų ir ūkininkų bei jų sprendimų būdus. Apie tai kalbėjo laikinai einantis Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktoriaus pareigas Simonas Pusvaškis ir žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pristatė grūdų rinkų apžvalgą, grūdų auginimo perspektyvą Lietuvoje ir Europoje.

Be abejo, ūkininkai turi daugybę klausimų dėl grūdų kokybės nustatymo. Tai yra amžina ginčų tarp supirkėjų ir ūkininkų tema. Visą laiką žemdirbiai nepatenkinti, kai grūdų kokybė, anot jų, nustatoma neteisingai. Daug ginčų kelia skirtingi kokybės nustatymo metodai. Į tokius klausimus ir bandėme rasti atsakymus.

Atsakymų nebuvo tiek daug, kiek pateikta klausimų, bet tam tikrus dalykus išsiaiškinome. Pagrindinė problema, kurią ūkininkai kelia, tai, kad grūdus superkančios įmonės nenoriai suformuoja arbitražinius mėginius, kai ūkininkas nesutinka su laboratorijoje nustatytais parametrais. Iš atvežtų grūdų paimto mėginio, esant tokiam nesutarimui, aišku, turi būti suformuojamas ir trečiasis mėginys, o tyrimus turi atlikti VAT. Ji tai ir daro, tik yra labai glausti terminai – mėginys turi būti suformuotas ne vėliau kaip per 24 val., į VAT pristatytas per 48 val. Akivaizdu, kad darbymečio metu ūkininkams per tokį trumpą laiką tai padaryti yra sudėtinga. Klausėme, ar nebūtų galima terminą pailginti, tai tiek viceministras, tiek VAT vadovas pažymėjo sakydami, kad ieškos galimybių spręsti šį klausimą. Ne visada įmonės noriai tą mėginį formuoja – iš ūkininkų pasakojimų girdime, kad bandoma visaip atsikalbinėti. Bet to būti neturėtų. Ir K. Šimas patikino, kad bent jo asociacijos nariai tai tikrai tuos mėginius suformuoja, vadovai skatina laboratorijas tą daryti geranoriškai, nekelti dėl to papildomų problemų. Pageidavome, kad visos įmonės būtų apsirūpinusios tam reikalingomis priemonėmis, kad turėtų specialius maišelius tokiems mėginiams, plombas, t. y. kad viskas būtų atlikta pagal teisės aktų reikalavimus. Mėginys turi turėti tam tikrą vertę, o ne būti suformuotas netinkamai arba pristatytas į VAT netinkamoje taroje, paprastuose maišeliuose. Tada toks arbitražas realiai ir neįvyksta, nes prieš tai ne viskas buvo padaryta teisingai.

LGAA pageidavo, kad VAT tiesiog sezono metu tikrintų, ar laboratorijos laikosi visų reikalavimų – ar kokybės parametrai nustatomi taip, kaip aprašyta Lietuvos standartuose. VAT vadovas teigė, kad tokius patikrinimus ji gali daryti tik tada, kai yra kažkoks pagrįstas skundas. Su tokiais aiškinimais mes nesutinkame ir manome, kad periodiniai laboratorijų tikrinimai sezono metu būtų tikrai naudingi ir palaikytų aukštą laboratorijų darbo kultūrą. Taip pat pageidavome, kad ir mūsų – LGAA – atstovai būtų pakviesti į tokius tikrinimus, kad ir ūkininkų atstovai galėtų pamatyti, kaip tokie tikrinimai atliekami. Gal reikėtų sakyti ne tikrinimai, o tiesiog vizitai, darbo stebėjimas – ar viskas atliekama tvarkingai, taip, kaip turi būti.

Taip pat ūkininkai turėjo nusiskundimų, kad ne visos laboratorijos įsileidžia stebėti, kaip mėginys yra tiriamas. Manome, kad grūdų savininkas tikrai turi teisę dalyvauti paimant mėginį ir nustatant grūdų kokybę. Jeigu tokį pageidavimą ūkininkai išreiškia, be abejo, grūdus superkančios įmonės laboratorija turi suteikti jiems galimybę stebėti, ar viskas atliekama sąžiningai ir pagal taisykles. Tikimės, kad į šias mūsų pastabas bus atsižvelgta ir tokių nesklandumų šį sezoną galbūt pavyks išvengti.

Reikia pažymėti, kad Lietuva yra tarp didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, nors atrodo, jog esame maža valstybė. Bet kaip grūdų eksportuotojai esame tikrai nemaži, pagaminame iki 8 mln. t grūdų. Aišku, ne visais metais tiek, vidutiniškai po 7–7,5 mln. t. Ir kiekvienais metais eksportuojame didžiulius kiekius – nuo 4 iki 5 ir netgi iki 6 mln. t. Pagal tokius kiekius patenkame į didžiausių pasaulio eksportuotojų dvidešimtuką. Jeigu paskaičiuosime, kiek mes eksportuojame grūdų iš 1 ha arba kiek eksporto grūdų tenka vienam Lietuvos gyventojui, tai mes esame absoliutūs pasaulio rekordininkai.

Mus dar labiau nustebino, kad ir perdirbame labai daug grūdų. Jeigu skaičiuotume, kiek grūdų perdirbama pagal Lietuvos gyventojų skaičių, tai esame pasaulio lyderiai. Neretai mus kritikuoja, kad štai viską eksportuojame, nieko neperdirbame, bet tas perdirbimas pas mus yra jau tikrai nemažas ir jis nuolat auga. Anot K. Šimo, per artimiausius 5, o gal 6 metus perdirbimas gali padidėti dar 1 mln. t. Dar 1 mln. t grūdų būtų mažiau eksportuojama, tokį kiekį eksportuotume jau perdirbtų grūdų produktų ir būtų sukurta dar didesnė pridėtinė vertė. Tokios tendencijos nuteikia optimistiškai, nes, be abejo, kuo didesnis perdirbimas Lietuvoje, tuo aukštesnė grūdų kaina vidaus rinkoje (toks rinkos dėsnis, nuo jo niekur nepabėgsime), ir kiekviena nauja grūdų perdirbimo gamykla yra sėkmės šansas ūkininkams. Jau šiemet anonsuota apie dvi naujas gamyklas – vieną rapsų perdirbimo Klaipėdoje ir vieną kviečių perdirbimo Šiaulių apskrityje. Tai džiugina ir nuteikia optimistiškai, nes vidaus rinkoje grūdų reikės vis daugiau ir daugiau. O vidaus rinka visą laiką yra konkurencingesnė už eksporto rinkas ir ūkininkai turi galimybę gauti palankesnę kainą.

Dar viena tendencija, kuri mus šiek tiek nustebino, – 5–6 metų statistika rodo, kad grūdų gamyba pasaulyje nebedidėja. Iki tol 30–40 metų grūdų gamyba labai sparčiai augo, o pastaruosius 5–6 metus ji yra sustojusi. Tai aiškinama tuo, jog dabar žemės ūkyje taikomos technologijos jau išsėmė savo galimybių potencialą ir tolesnis augimas dėl technologinių inovacijų yra labai nedidelis. O padažnėjusios įvairios stichinės nelaimės, ypač stichinės sausros, tą derlių net mažina. Sausrų ir kitokių stichinių nelaimių pasaulyje dažnėja, todėl jos kelia tam tikrą susirūpinimą. Ne už kalnų tokia diena, kai pasaulis tikrai gali susidurti su maisto stygiumi, todėl žemės ūkis tampa dar svarbesniu, o jo vaidmuo – strateginiu. Tai yra signalas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) politikams, kad reikėtų peržiūrėti žemės ūkio strategijas ir numatyti pokyčius, kurie gresia pasauliui, ir jiems ruoštis iš anksto. Vėlu bus galvoti apie gamybos didinimą, kai parduotuvėse pritrūks duonos. Turiu omenyje ir mūsų nacionalinę žemės ūkio strategiją, ir ES strategines programas, tą patį žaliąjį kursą, kuris pastaraisiais metais (nuo 2019-ųjų) Europoje buvo įgyvendinamas, galima konstatuoti, nevykusiais metodais. Tikslas – pasiekti anglies dvideginio neutralitetą – geras, bet priemonės, kuriomis to tikslo siekiama, yra kvailos. Negalima taikyti tokių priemonių, dėl kurių iš anksto aišku, kad jos mažins maisto gamybą. Turime sugalvoti, kaip pasiekti tuos tikslus, nemažinant gamybos ir nevarant pasaulio į krizinę situaciją, kai gali pritrūkti duonos. Tai informacija pamąstymui politikams ir naujajam Europos Parlamentui.“

 

Redakcijos nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis