Kaip diskreditavo Lietuvą

Rezoliucija ir „stukačiai“

EP praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Iš Lietuvos europarlamentarų rezoliucijos nepalaikė Aurelijus Veryga, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, visi kiti Lietuvoje rinkti EP nariai balsavo už. Buvusi socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.

Rezoliucijos dėl bandymo perimti LRT projektą penkių frakcijų vardu pasirašė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija), Ana Catarina Mendes (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija), Dainius Žalimas ir Petras Auštrevičius („Renew Europe“ frakcija), Diana Riba i Giner (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) ir Konstantinosas Arvanitis (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji).

„EP yra tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES narių. Tai – Lietuvos žmonių rinkta institucija ir ji privalo reaguoti į Lietuvos žmonių problemas“, – aiškino R. Juknevičienė.

Europarlamentarai rezoliucijoje ragina Seimą atmesti svarstomas LRT įstatymo pataisas, kurios normalizuotų LRT generalinio direktoriaus atleidimą. „Bet kokios minėto įstatymo pataisos turėtų būti priimtos tik po Venecijos Komisijos nuomonės, atsižvelgus į ES žiniasklaidos laisvės aktą ir po viešų konsultacijų“, – teigiama priimtame dokumente, kuris neturi jokios juridinės galios.

Rezoliucijoje Europos Komisijos (EK) prašoma „stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius juos, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra“.

Rezoliucija imta rengti po to, kai šeši Lietuvoje rinkti EP nariai dukart apskundė Lietuvą EK, prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.

Prieštaringi vertinimai

„Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad rezoliuciją inicijavę europarlamentarai „neša šlamštą ant Lietuvos“. Jo įsitikinimu, reputacinė žala Lietuvai buvo padaryta dar iki priimant rezoliuciją. Anot jo, vien rezoliucijos pavadinime suponuojama, kad Lietuvoje iškilo grėsmė demokratijai, o visuomeninį transliuotoją esą nori kažkas „perimti“: „Reputacinė žala Lietuvai tikrai padaryta, nes puikiai suprantame, kad didžioji dalis EP narių tiesiog dėl darbų gausos ir kitų klausimų neturi galimybės gilintis. Šiuo atveju taip susiformavo, kad mūsų opozicija yra plačiau pasiskirsčiusi ir tą nuomonę suformavo tokią, kokią turi Lietuvoje veikiančios opozicinės jėgos.“

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtino, kad dokumente ne viskas atspindi realią situaciją, o premjerė Inga Ruginienė pastebėjo, kad opozicinėms partijoms naudinga kelti klausimą dėl LRT pataisų. Pasak Vyriausybės vadovės, jei pataisose numatyta direktoriaus atleidimo tvarka bus grąžinta į galiojusią iki 2024 m., kai direktorius atleidžiamas slaptu balsavimu dviejų trečdalių balsų dauguma, tarptautinėms organizacijoms „nebelieka erdvės, ką svarstyti“. „Kažkam atrodo, kad žodžio laisvei iškilusi grėsmė. Mano vertinimu, tai teatralizuotas ir absurdiškas teiginys. Bet kai kalbama, kad yra Lietuvos valstybės demokratija pavojuje ir apie tai bandoma pasisakyti EP, priimti rezoliuciją, kuri atkreiptų visos Europos dėmesį, kad, suprask, Lietuva kažkur slysta į nedemokratinių valstybių grupę. Bet pažiūrėkime į veidrodį ir pagalvokime, ar ne paraleliniame pasaulyje kai kas gyvena“, – teigė socdemų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Socialdemokratų lyderis, kalbėdamas vienoje televizijos laidoje, tokios rezoliucijos inicijavimą pavadino valstybės žeminimu. Jo teigimu, Europai demonstruodami susipriešinimą ir neapykantą, kai kurie politikai atrodo lyg paveikti psichozės: „Su tokiais teiginiais, tokia povyza, politine retorika, kuri gal tiktų vidiniams vaidams ir diskusijoms, bet neapykantą ir susipriešinimą nešti ir demonstruoti Europai, man tai atrodo, ar psichozės, ar visuomenės poliarizacijos paveikti kai kurie mūsų deputatai EP. Ir tai neprisideda prie santarvės, susitelkimo ir vienybės. Ir to mažiausiai dabar reikia. Man atrodo, tai žeminimas mūsų valstybės, ir nieko šitame procese aš gero nematau. Žala viešumo, matymo, eskalavimo jau yra padaryta.“

Seimo pirmininkas Juozas Olekas agentūrai ELTA pastebėjo, kad dalis Lietuvos deleguotų europarlamentarų, kalbėdami apie sprendimus, susijusius su LRT finansavimu, neatsižvelgė į visą kontekstą: „Gaila, kad dalis mūsų išrinktų EP narių, kalbėdami apie LRT finansavimą, neatsižvelgė į visą sprendimų kontekstą. Pastaruoju metu prioritetinės valstybės sritys buvo krašto apsauga, sveikatos apsaugos sistema, žemės ūkis, pareigūnų darbo užmokestis. Norėtųsi tikėtis, kad tuo metu, kai visa valstybė yra susitelkusi ties esminiais nacionaliniais prioritetais, sprendimai dėl visuomeninio transliuotojo taip pat būtų vertinami šiame kontekste“, – akcentavo J. Olekas.

Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas tvirtino, kad dalis Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų nusprendė eiti valstybės diskreditavimo keliu: „Apmaudu, jų dėka priimta rezoliucija, gerokai sutirštinanti spalvas.“

Jokio pavojaus demokratijai

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas teigė, kad EP priimtos rezoliucijos pasekmės kelia nerimą: „Aš šį dokumentą vertinu kaip absoliučiai politinį ir aš jį vertinu šiek tiek nerimastingai, nes jis gali pakurstyti euroskeptiškas nuostatas. Bet, kita vertus, visi Lietuvoje mato, kurios politinės partijos, kokiais, mano nuomone, visiškai tuščiais argumentais bando radikalizuoti ir įtraukti europines institucijas į Lietuvos vidaus politines kovas. Jeigu Lietuvoje žmonės pradės galvoti, kad štai, Europos Sąjungos (ES) institucijos, net ir rekomendacine prasme, pradeda tarsi kištis, aiškinti, kaip lietuviai turi gyventi, tai euroskeptiškoms nuotaikoms gali atsirasti papildomas stimulas.“

Pasak M. Jurkyno, Lietuvos opozicinės partijos vidaus politikos diskusijas perkėlė į europinį lygį. „Manau, kad ta rezoliucija ir išsakytos idėjos, kurios yra atspindimos Lietuvos opozicijos argumentuose, yra tuščios. Kadangi Lietuvoje nėra nei demokratijai, nei žodžio laisvei jokio pavojaus, – teigė LRT tarybos pirmininkas. – Apskritai visas LRT klausimas, jeigu vertinčiau kaip politologas, padarytas opozicijos rankose kaip tam tikras puolimo įrankis, nes labai dažnai opozicijos argumentai neturi jokio pagrindo.“

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl inicijuojamų LRT pataisų lankėsi ir Venecijos komisijos delegacija, jos nariai susitiko su valdančiųjų ir opozicijos atstovais, kalbėjosi ir su dalimi LRT tarybos narių. „Tarp tų skirtingų nuomonių aš išreiškiau labai paprastą – kad linkiu Venecijos komisijai vertinti ne visus pasiūlymus, nes tada ir katiną Nuodėgulį reikėtų vertinti, bet tai, kokį galutinį variantą Seimo balsavimui pateiks Seimo sudaryta darbo grupė ir kaip Seimas balsuos. Tada galima vertinti įvykusį faktą, – teigė M. Jurkynas. – Dabar vertinti įvairias diskusijas iš įvairių frakcijų – opozicijos, pozicijos – manau, yra šiek tiek teisiškai neapdairu, nes neturime galutinės pozicijos, dėl to nežinome, ką tiksliai reikia vertinti.“

Vertinimai iš šalies

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.