Kaip dūmas išgaravusios lengvatos

Rekomendavo pranešti

Vienu PVM įstatymo pataisų projektu numatoma taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą Lietuvoje parduodamiems šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Pasak KT pranešimo, lengvatinis PVM tarifas nebūtų taikomas perdirbtiems, pavyzdžiui, šaldytiems, produktams. Tad prekiaujantieji šiais produktais galėtų atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei verslai, kurie naudotųsi PVM lengvata. Kitu PVM įstatymo pataisų projektu siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą ekologiškiems, taip pat – pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams, kurie būtų naudojami maisto gamybai valstybės ir savivaldybių finansuojamose švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos ir kt. įstaigose. Institucijos nuomone, nurodytas paslaugas (pvz., sveikatos priežiūros) teikiantiems privatiems verslams lengvatinis PVM tarifas, įsigyjant maisto produktus, nebūtų taikomas, todėl didesni kaštai galėtų pabloginti jų veiklos sąlygas.

KT vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas tik produktams, kuriems suteiktas nacionalinis sertifikatas, toks reguliavimas galimai būtų papildoma kliūtis produktų tiekėjams, galintiems pasiūlyti tapačios kokybės maisto produktų, tačiau nesertifikavusiems savo produkcijos pagal šias taisykles. „Ši nuostata galėtų privilegijuoti vietos gamintojus kitų gamintojų atžvilgiu ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas“, – teigiama KT rašte KRK.

Pritardama PVM įstatymo projekto tikslui prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo, KT siūlo papildomai įvertinti visas aplinkybes, kad būtų nustatyta, ar pasirinktos priemonės yra optimalios ir tikėtina jų nauda atsveria galimą neigiamą įtaką konkurencijos sąlygoms. Kartu KT atkreipė įstatymų leidėjo dėmesį ir į tai, kad konkurencijos principas yra integrali Europos Sąjungos (ES) mokesčių teisės dalis, o šiuo aspektu vertinimą galėtų pateikti Finansų bei Teisingumo ministerijos.

Kadangi dėl PVM lengvatų galimai naudą gautų tik tam tikra veikla užsiimantys verslai, KT rekomendavo apie tai pranešti Europos Komisijai (EK), kad būtų išvengta rizikos, susijusios su neteisėta valstybės pagalba.

Tikra nelaimė

KRK pirmininkas Bronis Ropė, kalbėdamas su „Ūkininko patarėju“, prisiminė, kad toks įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų gegužę, dar Gintauto Palucko Vyriausybės laikais. Anos Vyriausybės programoje išties buvo numatyta taikyti PVM lengvatą šviežių produktų krepšeliui. „Dabartinė Vyriausybė, nors mes ir siūlėme, šių dalykų į savo programą neįtraukė, – kalbėjo KRK pirmininkas. – KT ir anksčiau, ir dabar siuntė mums savo vertinimus. Bet KT nėra kategoriška, rašo visokius niuansus, apie kuriuos reikia galvoti ir juos vertinti.“

Anot B. Ropės, bent kol kas Seime nėra planų svarstyti PVM įstatymo pataisas, nors KRK pernai jas svarstė ir joms pritarė. „Didesnėje Europos dalyje sveikesniems ir žmonėms reikalingiems produktams taikomas mažesnis PVM, o tabakas, alkoholis ir kiti dalykai apmokestinami maksimaliai, – aiškino KRK pirmininkas. – Pavyzdžiui, kai kurių kitų ES šalių kavinėse už maistą mokamas 12 proc., o už alų – 21 proc. PVM. Yra įvairių niuansų. Tai galima padaryti ir pas mus. O kai priimamos lengvatos, tada valdžia aiškina, kad privatininkai pavogs PVM lengvatą – pakels produktų kainą ir lengvatos nebesimatys. Kai naikina lengvatas, kalba atvirkščiai – kad jos turėjo mažą įtaką.“

B. Ropė retoriškai klausė, kokią įtaką turės neseniai panaikinta PVM lengvata būstų šildymui, kai vasario mėn. gyventojai sulauks sąskaitų už tokį „šiltą“ sausį. Ir kiek dėl to valstybė bus priversta išmokėti kompensacijų gyventojams? „Dar daugiau žmonių nukentės, nes yra limitai. Nėra taip, kad vienam asmeniui, gyvenančiam trijų ar keturių kambarių bute, kompensacija būtų mokama už visą plotą. Jos skiriamos už tam tikrą plotą, o už likusį plotą reikia mokėti visą kainą. Žmogus mokės tokią pat kainą, kaip ir anksčiau, gal net daugiau. Ir jeigu name gyvena vienas, o kiti šeimos nariai arba mirę, arba išvažiavę kitur, negaus kompensacijų malkoms tiek, kiek jam reikia namui apšildyti – gaus tik tam tikrą normą vienam asmeniui. Tų pinigų, aišku, neužteks, reikės pridėti savų. Vienas dalykas – kompensacijų reikės pusantro ar du kartus daugiau, kitas dalykas – gyventojas privalės papurtyti ir savo piniginę, todėl vargu ar iš to ką nors išloš valstybė“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Jo nuomone, būtų geriau, kad valdžia skatintų žmones valgyti geresnius, sveikesnius produktus. Sumažinus PVM, jų kaina nebūtų tokia didelė, daugiau gyventojų juos vartotų. Juolab kad, taikant lengvatas šviežiems produktams, jų naudą pajustų mūsų gamintojai. „Jų produkcija galėtų būti labiau konkurencinga atvežtiniams produktams. Sveikatos apsaugos, ugdymo įstaigų valgyklose yra tam tikrų niuansų –
kai buvo paleista „kas ką nori, tą daro“, dauguma valgyklų tapo privačiomis, jos neperka brangaus ekologiško maisto, o įsigyja pigiai Ispanijoje ar Prancūzijoje senų daržovių, atsiveža čia, kad tik turėtų kuo didesnį pelną. Mokyklų valgyklų irgi yra labai daug privačių, todėl ir patiekalų kainos jose pusantro ar du kartus didesnės, nei galėtų būti. Reikėtų bent jau mokyklų, vaikų darželių ir sveikatos įstaigų valgyklose, kurias valdo savivaldybių administracijos, imtis pačioms teikti maitinimo paslaugas. Nenorėdamos papildomų rūpesčių, savivaldybių administracijos atiduoda maitinimo paslaugas privatininkams ir tada stebisi, kad dešrelė brangi, neskani arba kodėl jos išvis nėra“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras.

Pieno krizės akivaizdoje

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.