Kaip dvi sesutės per kalnelį nesueina

Didžiųjų tiekėjų tvirtovė

Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG) siejamos ne tik su šviežesniu ir sveikesniu maistu, bet ir kaimo gyvybingumu – jeigu vietos gyventojai ir viešosios įstaigos pirmumą teikia vietoje pagamintiems produktams, klesti to krašto ūkininkai ir gamintojai. Tikėtina, kad ir mokyklos bei darželiai bus pilnesni, nebus uždaromos sveikatos priežiūros ir kitos įstaigos.

Prieš kurį laiką Lietuvoje smulkių ūkininkų ir gamintojų buvo kur kas daugiau, nemažai žemės ūkio bendrovių turėjo perdirbimo cechus. Tačiau griežtėjant valstybiniams reikalavimams ir gausėjant prievolių žemdirbiams, žemės ūkio produktų perdirbimas mažesnėmis apimtimis nyko, o ūkininkų gretos ėmė labai sparčiai tirpti. Dabar bandoma gaivinti TMTG, tačiau viešasis maitinimas ir vietos ūkininkų produkcija kaip dvi sesutes dažnu atveju niekaip nesueina per kalnelį. Kaip įveikti tą kalnelį, kad būtų jaučiami rezultatai? Dabar jie atspindi, kad viešuosiuose pirkimuose dominuoja didieji tiekėjai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), atlikusi TMTG viešuosiuose pirkimuose 2021–2024 m. apžvalgą, konstatavo, kad su TMTG tiekėjų grupe per metus sudaroma nedidelė maisto produktų pirkimo sutarčių dalis – vidutiniškai apie 2,7 proc. per metus sudarytų sutarčių skaičiaus ir 1,4 proc. sutarčių vertės. O 10 didžiausių tiekėjų sudarytų sutarčių vertės dalis 2023 m., palyginti su 2022 m., didėjo 14,3 proc. ir siekė 76,1 proc. (2022 m. – 61,8 proc.).

Dažnai baksnojama į savivaldybių administracijas, kurios raginamos rodyti daugiau iniciatyvos ir suinteresuotumo. O savivaldos atstovai neretai pirštu baksnoja į viešųjų pirkimų tvarką ar aiškaus reglamentavimo trūkumą.

Pritrūksta valios

Klaipėdos r. savivaldybės meras, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas „Ūkininko patarėjui“ tikino, kad apie TMTG ir galimybes nedideliems šeimos ūkiams savo produkciją tiekti į mokyklas, darželius, ligonines, kariuomenei jau seniai ir daug kalbėta, bet jų vystymas didesnio masto vis neįgyja. „Kodėl? Matyt, visiems pritrūksta valios ir užsispyrimo, – pripažino meras. – Kol viešuosiuose pirkimuose nėra prievolės dėl trumpųjų grandinių, tol viskas sunkiai sekasi ir plačiau nesivysto. Aišku, Lietuvoje yra kelios savivaldybės, kur dirbama aktyviau, bet per visą šalį tokia patirtis neišplito.“

B. Markauskas priminė, kad kažkada būta siūlymų, jog galima būtų įvesti reikalavimą produkciją pirkti, pavyzdžiui, iš 100 km spinduliu nutolusių ūkių ir pan. Ir kad tai būtų prievolė, o ne rekomendacija, bet tai nebuvo įtvirtinta. Meras užsiminė ir apie Klaipėdos r. savivaldybės patirtį: „Metus ar pusantrų dalyvavome Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) remiamoje vaikų ekologiško maitinimo programoje, patys kažkiek investavome į šaldytuvus, kad galima būtų laikyti produkciją. Bet paaiškėjo, kad žiemos metu stinga vietinių vaisių, daržovių, todėl tenka pirkti importuotus. Tuo entuziazmas ir užsibaigia. Buvo iniciatyvos ir dėl logistikos sandėlio, bet nieko neišėjo, galbūt ir iniciatoriams pristigo realių skaičiavimų.“

Stinga aiškios tvarkos

Panevėžio r. savivaldybės meras Antanas Pocius redakcijai antrino, kad jau seniai kalbama, jog viešajame maitinime turėtų dominuoti vietos ūkininkų produkcija, tačiau laukiamų rezultatų vis nėra. „Pasitarimuose viskas skamba gražiai, bet realybė – visiškai kitokia. Mūsų vaikų daželiai dalyvauja ekologiško maitinimo programoje, bet kai jų darbuotojai papasakoja, kiek reikia sutvarkyti popieriukų, kitiems gali praeiti noras joje dalyvauti. Jeigu ir ūkininkams tenka tokia našta, tai, matyt, ne vienas numoja ranka ir į tai nesivelia. Jei norime pasiekti tikslą, reikia kažką rimtai daryti, ne kalbėti, o imtis realių veiksmų. Turbūt viena didžiausių problemų, kad mes labai mėgstame viską subiurokratinti, o juk visas genialumas slypi paprastume“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Mero nuomone, jeigu nusprendžiama, kad TMTG yra geras dalykas ir jas reikėtų vystyti rajonuose, tuomet visiems dalyviams reikėtų sukurti aiškias ir paprastas taisykles. Anot jo, ir ūkininkams, ir įstaigoms turėtų būti aiški tvarka, kaip veikti dabar, ir tam tikras užtikrintumas dėl ateities bent 10 metų į priekį. Tada, tikėtina, atsiras ne vienas ir ne du, kurie norės tuo užsiimti.

„Tarkime, jeigu ūkininkas augina bulves, daržoves, laiko gyvulius ir dalyvauja TMTG, jis nori garantijų, kokiomis sąlygomis ir ar tikrai realizuos produkciją. Turėtų susėsti gal ne tiek valdininkai, kiek ūkininkai, gamintojai ir įstaigos, kurios perka, ir susitarti dėl taisyklių. Bet tuoj atsiranda įtarimų, kad kažkas kažką apgaus, gal panaudos chemikalą ar patręš, jeigu tai yra ekologinė produkcija ir t. t. Dar prisideda biurokratiniai reikalavimai, perteklinių dokumentų pildymai ir gera idėja žlunga“, – samprotavo A. Pocius.

Patrauklesni prekybos tinklai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.