Kaip ES mažins augalinių baltymų trūkumą?

Per pastaruosius 60 metų pagrindinių aliejinių augalų sėkloms skirtų pasėlių plotas ES padidėjo 6 kartus. Tuo tarpu ankštinių augalų plotas 1961–2007 m. 6 kartus sumažėjo, bet nuo 2007 m. vėl išsiplėtė.

Ūkininkų akimis, ankštinių augalų ekonominė grąža yra mažesnė, palyginti su grūdais ir aliejinių augalų sėklomis. Taip ankštiniai augalai pateko į užburtą ratą visuose gamybos ir vertės grandinės etapuose: mažesnė gamyba lėmė mažesnį naudojimą vertės grandinėje, o tai savo ruožtu lėmė mažesnes investicijas į agronomiją, veisimą, ūkių konsultavimą ir perdirbimą, todėl sumažėjo ankštinių augalų auginimas ir naudojimas. Ankštiniams augalams skiriamas plotas yra mažas, nėra paskatų kurti stiprias veisimo programas.

Nuo baltymingų pašarų išteklių labai priklausomas gyvulininkystės sektorius. 74 proc. žaliųjų baltymų, gautų iš baltymingų pašarų (t. y. aliejinių augalų sėklų miltų), importuojama iš trečiųjų šalių. Ši priklausomybė kelia susirūpinimą dėl ES aprūpinimo maistu saugumo ir tvarumo.

Pašarų tiekimo įvairinimo galimybės labai skiriasi nelygu gyvulių rūšis, gamybos metodai ir regionai. Ganyklos ir pašarai yra svarbus atrajotojų baltymų šaltinis (tenkina 42 proc. gyvulių baltymų poreikio). Stambiesiems pašarams ES tenka pagrindinė savarankiško apsirūpinimo pašariniais baltymais dalis, o monogastrinių pašarų racioną daugiausia sudaro grūdai ir žmogaus nevartojami likučiai bei šalutiniai produktai. Ūkininkai imasi novatoriškų veiksmų, kad padidintų tiek tradicinių, tiek ekologinių gyvulininkystės sistemų tvarumą ir produktyvumą, tačiau susiduria su iššūkiais, dėl kurių neretai tenka keisti ūkininkavimo praktiką.

Norint sukurti tvarią gyvulininkystės ateitį reikia parengti integruotus sprendimus, kuriuose būtų apsvarstytos galimybės, pagrįstos gyvūnų šėrimu, veisimu ir genomika, mikrobiomais, mėšlo tvarkymu, dvejopos paskirties pasėlių auginimu, žiediškumu, gyvulininkystės sistemų įvairinimu ir gyvūnų gerove. Siekiant šio tikslo reikia daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų, sakoma vienoje iš EK informacijos suvestinių – mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo importuojamų augalinių baltymų.

Siūlo išnagrinėti alternatyvius baltymų šaltinius

Atsižvelgiant į tai, kad ES yra mažai žemės, siūloma išnagrinėti alternatyvius baltymų šaltinius, kurie būtų papildoma priemonė apsirūpinimo maistu saugumui ir tvarumui išsaugoti.

Nors tradicinių augalinių baltymų (pvz., pupelių ir lęšių) vertė nusistovėjusi, moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti pagerinti naujus augalinius maisto produktus. Naujausia technologinė pažanga palengvino kūrimą alternatyvų, kurios atitinka mėsos, žuvies ir pieno produktų jutimines savybes bei maistinę naudą. Siūlant įvairius alternatyvius baltymų šaltinius (pvz., augalinius augalus, grybus, mikrobus, ląstelių kultūrų mėsą, vabzdžius, dumblius) galima padėti spręsti pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, gamtos išteklių trūkumas, aprūpinimas maistu ir netinkama mityba. Pasitelkiant biotechnologijas galima būtų sumažinti ES žemės ūkio ir maisto produktų sektorių priklausomybę nuo išorės.

Vis dar yra svarbių žinių ir mokslinių tyrimų spragų, susijusių su alternatyviais baltymų šaltiniais. Pavyzdžiui, nuodugniai ištirta labai nedaug dumblių rūšių, o patikimos informacijos apie ES dumblių sektorių prieinamumas šiuo metu yra ribotas. Todėl labai svarbu išplėsti šios srities mokslinius tyrimus, kad būtų galima išnaudoti visą jų, kaip alternatyvių baltymų šaltinių, potencialą.

Dėl alternatyvių baltymų, kuriuos sukuria mikroorganizmai tiksliosios fermentacijos būdu. Nors mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas yra prieinamas, vis dar yra žinių spragų, kurias reikia užpildyti siekiant plėtoti pramonės infrastruktūrą ir gamybą. Dėmesys šiai sričiai ir naujovių diegimui, kad produktai patektų į rinką, yra pagrįstas ir skatinamas tinkamomis viešosiomis bei privačiosiomis investicijomis.

Reikia papildomų investicijų kultivuotos mėsos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų galima atlikti rizikos vertinimą ir suprasti, kuo kultivuota mėsa skiriasi nuo įprastos. Tyrimai ir investicijos taip pat padėtų tiksliau suprasti tariamą kultivuotos mėsos tvarumo naudą ir jos poveikį sveikatai.

Alternatyvių augalinių baltymų srityje, nepaisant daugybės vykdomų mokslinių tyrimų projektų, apimančių visą vertės grandinės ilgį, vis dar yra didelių mokslinių tyrimų spragų. Mokslinių tyrimų ir inovacijų pažanga atliks pagrindinį vaidmenį integruojant alternatyvius augalinius maisto produktus į mitybą. Viena iš pagrindinių kliūčių integracijai yra susijusi su produktų skoniu ir tekstūra, nepakankamai įtikinamai imituojant gyvūninės kilmės maistą, taip pat per aukšta kaina.

Vabzdžių auginimas maistui ir pašarams dar tik formuojasi. Esamos žinių spragos yra didelė kliūtis vabzdžių, kaip maisto ir pašarų šaltinio, galimam vystymuisi ir panaudojimui. Reikia optimizuoti vabzdžių auginimo metodus, tirti sektoriaus ekonominį gyvybingumą, analizuoti jo maisto saugos ir mitybos potencialą bei gilinti žinias apie priimtinumą vartotojams.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos reikalingi ieškant tolimesnių sprendimų, kaip pagerinti skonį ir (arba) tekstūrą, sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti alternatyvių baltymų įsisavinimą rinkoje.

Parengė Irma Dubovičienė